Klaipėdos apygardos teismas nuteisė Aleksėjų Greičių keturiems metamas kalėjimo už tai, kad organizuodavo renginius, juos filmuodavo ir perduodavo Rusijos spec. tarnybai. Pasirodo Lietuvoje renginiai yra įslaptinti, saugomi, kaip valstybės ypatingi objektai. Kokius dar mūsų valdžia sugalvos slaptus renginius ar objektus? Manau, kad Lietuvoje įsigalėjo balos politika. Lietuvos piliečiai turi šokinėti per politines balas, kaip Putino Rusijoje.
A. Greičius įkūrė nevyriausybinę organizaciją Baltijos jaunimo asociaciją „Juvenis“ . Šiai organizacijai jau 9-eri metai. Apie A. Greičiaus vadovaujamos organizacijos veiklą 2020-03-04 „Atvira Klaipėda“ rašė, jog „Jis esą rūpinasi pirmomis SSRS-Vokietijos karo dienomis žuvusiems pasieniečiams skirtų paminklų išsaugojimu, rengia Leningrado blokadai, Osvencimo koncentracijos stovyklos išlaisvinimo, Klaipėdos užėmimo datų paminėjimo renginius ir kt.“
Klaipėdos miesto metraštininkas Vladimiras Kondratjevas, kuris įamžino daugybę renginių, vykusių Klaipėdos mieste, filmavo ir susitikimą su Valentina Zobova. Renginį vedė A. Greičius. V. Zobova papasakojo apie savo tėvą, kuris 1941 m. tarnavo pasieniečiu ir nuo 1941 m. liepos mėn. iki karo pabaigos buvo vokiečių lageryje karo belaisviu. Pasibaigus karui buvo pasiųstas į taip vadinamus mokymus, kurių metu galėjo per mėnesį parašyti tik vieną laišką ir tie laiškai buvo skirti šeimos paieškai. Grįžęs pas žmoną ir dukrą, kurios gyveno Ukrainoje, negalėdamas niekur įsidarbinti, atvyko į Lietuvą, į Klaipėdą.
Tokie prisiminimai Putino Rusijos ideologijos formuotojams yra netinkami. Tiek Rusijoje, kurioje organizaciją „Memorial“, viešinančią stalinistinės Rusijos nusikaltimus žmoniškumui, tiek Lietuvoje tuos, kurie nesugeba teisingai mąstyti, reikia nutildyti. A. Greičius padėjo išleisti prisiminimus apie V. Zobovos tėvą, kuris kalėjo nacių lageryje. Šiandien Putino Rusija nebeleidžia neužsiminti, kas tarybinių belaisvių laukė sugrįžus į namus, kaip buvo pažeidinėjamos jų teises.
Manau, jog Rusijos spec. tarnybos prižiūrėjo, kad perduotos medžiagos būtų tinkamos Rusijai, tai herojiški pasakojamai apie karo įvykius, tačiau gavo netinkamų, o tai Valentinos Zobovos tėvo atsiminimus „Pragaro keliu“, kuriuos paruošė A. Greičius. Ką daryti? Manau, kad nutarė, jog Lietuvoje dalinai dirbančius „Memorial“ kryptimi reikia atsikratyti. Tiesa, tai padarė Lietuvos teisėsauga, kurios sprendimai primena Kremliaus metodus susidorojant su „Memorial“ nariais. Juos taip pat Maskva kaltina šnipinėjimu. Manau, kad VSD, kaip Eglės Kusaitės byloje, nenutraukė bendradarbiavimo ryšius su Kremliaus spec, tarnybomis.
Šiomis dienomis Rusija pareiškė, kad NATO plėtra į Ukrainą, Moldaviją, Sakartvelą yra gyvybės ir mirties klausimas. Ar tikrai? Kremliui „mirties“ klausimu taps tada, kai teritoriškai sumažėjusi Rusija negalės pakartoti okupacijos ar teritorijų užgrobimo, kaip tai įvykdė carinė Rusija 1795 metais ar Sovietų sąjunga 1940 m. Antra, Kremliui „mirties“ klausimas, jei „Memorial“ veikla gyvuoja. t.y., kai gyventojai sovietinį, ypač stalininį valdymo periodą, prisimena kaip košmarą, tyčiojimąsi iš žmogaus teisių.
Rusijos ambasada Lietuvoje apsimetė„ kad susidorojimas su organizacijos „Memorial“ nariais, juos paskelbus šnipais, nėra panašus teismo sprendimui, kurį Lietuvos vardu mūsų teisėtvarka paskelbė A. Greičiui. Rusijos ambasada 2021 m. lapkričio mėn., neradusi panašumų tarp „Memorial“ ir A. Greičiaus bylos, pareiškė, jog „Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui, jaunimo asociacijos „Juvenis“ atstovui, akcijos „Nemirtingas pulkas“ organizatoriui Klaipėdoje“. Man toks Rusijos ambasados pranešimas primena dviveidystę, kai duria peiliu į nugarą, o viešai kalba apie pagalbą.
Kiekvieno piliečio pareiga nenuolaidžiauti valstybinėms institucijoms, kurios galutiniame rezultate aiškiai matosi, jog vykdo Putino Rusijos politiką.
Kas ir kiek moka Lietuvos spec. tarnyboms, kas užsako, kad būtų išjungiamas protas ir įjungiama baimė?
A. Greičiaus vedamas renginys. https://www.facebook.com/kondratjev1/videos/1135871067151779/
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA KLAIPĖDOS ATSTOVYBĖ
el. paštas virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel. 860344258, Poilsio g. 37-59, Klaipėda
LR Seimo kontrolierių įstaigai
Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, reikalaujamų dokumentų nepateikimo, suklastotų dokumentų naudojimo ir kt.
PRAŠYMAS
2022 m. sausio 10 d.
Prašome ištirti ir nustatyti ar valstybės tarnautojas, t.y. Kristina Božienė dirbanti patarėja, adresas S.Šimkaus 11, LT-92126 Klaipėda, Tel. Nr. +37046396187, El. p. kristina.boziene@klaipeda.lt , kaip įtariama, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, dėl ko klaipėdietė Inga Žinienė, Jaunimo 5, Klaipėda. El. p. zinienelabas@yahoo.com , Tel. Nr. 867822035 patyrė didžiulę žalą. Yra įtarimų, kad Klaipėdos m. sav. tarnautoja/darbuotoja galimai pasinaudodama savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, įvykdė neteisėtas veikas, išdeklaravo iš gyvenamosios vietos, be teismo sprendimo, be jokio juridinio dokumento . Taip pat toks tarnautojos elgesys kelia daug abejonių dėl jos kvalifikacijos ir kompetencijų, nes K.Božienės teisinis išsilavinimas yra be tiesioginio teisės bakalauro studijų, po edukologijos ir vadybos studijų, gautas teisės magistro diplomas… Keista, kad yra sudaryta galimybė gauti teisės magistro laipsnį be teisės bakalauro? Kažkas panašaus į kursų lygį, kas riboja teisės funkcijų atlikimą. Todėl aktualu, kad su tokia kvalifikacija valstybės tarnautojas deramai neatlieka teisės srities funkcijų, bet tokius tarnautojus vis dėlto skiria į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio vadovas, vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme ar teisės akte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Pažymėtina, kad teisininko kvalifikaciją užtikrina universitetinės teisės studijos, kurios susideda ir teisės bakalauro ir teisės magistro studijų arba gali būti organizuojamos kaip vientisosios teisės studijos, kai studijuojant įgyjamas ir teisės bakalauro, ir teisės magistro laipsnis be atskiros stojimo procedūros. Tiek teisės studijos, tiek teisininko karjera yra pasiekiami tik atkakliausiems ir daug dirbantiems, todėl rinktis teisės studijas reikėtų tik tvirtai apsisprendus. Kitu atveju gali būti, kad darbuotojai bus nekvalifikuoti.
Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti, galimai K.Božienė pažeidė jai suteiktus įgaliojimus ir pareigas, naudojo priešingai tarnybos interesams ir savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą. Tokiais savo veiksmais tarnautoja pažeidė pagrindinį viešojo administravimo principą nepiktnaudžiauti valdžia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 (toliau – Konstitucija) 5 str. 3 d. skelbia, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šioje konstitucinėje nuostatoje bendriausia prasme yra apibūdintas viešasis interesas valstybinės tarnybos santykiuose. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 str. kalbama apie valstybės tarnautojų veiklos etikos principus: pagarbą žmogui ir valstybei, teisingumą, nesavanaudiškumą, padorumą, nešališkumą ir kita. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 4 p. nurodo viešojo administravimo subjektams jų pareigą nepiktnaudžiauti valdžia, t. y. atlikti administracines funkcijas griežtai pagal suteiktus įgaliojimus ir priimti tik tokius administracinius sprendimus, kuriais būtų siekiama teisėtų, įstatymuose numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), pvz., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (…). Šiuo minimu atveju I. Žinienė jaučiasi nukentėjusi dėl jos nuosavybės teisių užvaldymo, praradimo teisės į gyvenamą šeimos turto plotą bei sveikatos sutrikdymo, nes tarnautoja buvo informuota apie esamą situaciją, tačiau net neanalizavo ir nenagrinėjo, o tiesiog priėmė sprendimą išdeklaruoti be teismo nutarties. Pagal LR BK 228 str. 1 d. yra numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Iš to darytina išvada, kad taikant piktnaudžiavimo normą reikia nustatyti tris būtinuosius požymius: veiką, žalingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos ir pan. veiklos tikslai, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (LR BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje (toliau – Apžvalga) patikslinama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Svarbu pažymėti, kad sąvoka „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“ turėtų būti suprantama tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme, t. y. subjektas gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi tiek vykdydamas savo pareigas (veikdamas savo tarnybinės kompetencijos ribose), tiek nevykdydamas tokių pareigų, bet panaudodamas savo tarnybinę padėtį. Tarnautojas, kuris taip elgiasi, gerai žinodamas apie padarytus nusikaltimus, surašo, patvirtina galimai fiktyvius dokumentus, nepraneša teisėsaugos institucijoms, neduoda nurodymų ištirti aplinkybes ir pan., toks piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi paprastai išaiškėja tada, kai nusikaltimas, prie kurio prisidedama, jau būna padarytas. Šiuo atveju šeimos nario išdeklaravimas iš šeimai priklausiusio/priklausomo turto, net nesigilinant į situaciją.
LR BK 228 str. veika, tarnybos įgaliojimų viršijimas, pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie peržengia jo įgaliojimų ribas. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Iš esmės svarbiausia LR BK prasme yra net ne tai, ar yra užfiksuotas įgaliojimų viršijimo faktas, bet tai, ar dėl tokių veiksmų iškilo padarinių – didelės žalos. Šiuo atveju tai didelė žala, nes yra neteisėtai užvaldytas bendras šeimos turtas svetimų asmenų, panaudojant suklastotus dokumentus, vyksta teismo procesai, apie ką K.Božienei buvo išsamiai pranešta, tačiau tarnautoja nereagavo, bet pasikliovė kažkokių liudininkų parašais, kad esą I. Žinienė deklaruotoje vietoje, t.y. savo nuolatiniuose namuose nebegyvena. Iš tikrųjų ji gyveno visą laikotarpį iki priverstinio išdeklaravimo, ir tai gali paliudyti visi šalia esantys kaimynai. Todėl prašome nustatyti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą K.Božienei. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Tuo tarpu įgaliojimų viršijimas – tik veikimu, t. y. aktyviais neteisėtais veiksmais. Tai lėmė didelės žalos atsiradimo faktą, nes I. Žinienė netekau vienintelės nuolatinės gyvenamosios vietos. CK 6.250 str. 1 d.: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. I. Žinienė jaučiuosi dvasiškai sukrėsta po tokių tarnautojos K.Božienės atliktų veiksmų ir visiško abejingumo. I. Žinienė yra neįgali, liko be namų, ypač pablogėjo sveikata, kas apsunkino jos padėtį ir įsidarbinimo galimybes bei prarado pajamas.
Nuo šios darbuotojos galimai nukentėjo ir daugiau klaipėdiečių.
Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas
Klaipėdos miesto seniūnaičių sueigai
PRAŠYMAS
2022-01-10
Prašau skubiai raštu kreiptis į merą, į G.Neniškį ir kt, dėl koregavimo Donelaičio skvero (ne aikštės) dabartinio rekonstrukcijos projekto, nes 37 didelės liepos būtų pakeistos žemaūgėmis, importinėmis, modifikuotomis.
Vicemeras A. Cesiulis ir daugelis politikų bei tarnautojų privalo“persikrauti smegenis“, atsižvelgiant į klimato kaitą, karščio bangas, oro taršą ir t.t.
Daugiau informacijos “Atvirą Klaipėdą” sausio mėn.6 d. ,P.Martinkienės str. „Donelaičio aikštės rekonstrukcija-vėl dėmesio centre“
Paskatinkime Klaipėdos savivaldybę įkurti panašų į vilniečių specialų internetinį puslapį https://zalias.vilnius.lt/
Nuo 2021m. lapkričio mėn. Vilniuje sugriežtino taisykles – daugiau apsaugos želdiniams.
Medžiai ir kiti augalai yra gyvybiškai svarbūs sveikam ir patogiam gyvenimui mieste. Jie padeda valyti orą sugerdami teršalus, saugo nuo vasaros karščių, taip pat atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą. Vienas medis gali sugerti iki 150 kg anglies dvideginio (CO2) per metus.
Prašome Seniūnaičių sueigoje apsvarstyti šiuos klausimus:
1. Paprašyti Klaipėdos miesto savivaldybės, kad įsteigtų panašų puslapį, kokį turi vilniečiai.
2. Kreiptis dėl Donelaičio skvero rekonstrukcijos projekto pakeitimo, išsaugojant 37 brandžias liepas. Skveras turi atitikti šiuolaikinius poreikius, susijusius su klimato kaita.
Pirmininkas V.Partaukas, tel.860344258