KLAIPĖDIETIS JONAS SINKEVIČIUS VIS DAR KALĖJIME

IMG_6391

28 valstybės sudaro Europos sąjungą.   Tenka konstatuoti, kad Lietuva pagal įvairius vertinimo kriterijus ES užima priešpaskutinę arba paskutinę vietą.  Taip pat esme paskutinėje vietoje visuomenių būklės reitinge, kurį sudaro   gyvenimo ilgumas, kūdikių mirtingumas, savižudybės, skyrybos, visuomenės turtinis susiskirstymas, gyvenimo sostinėje kokybė, pasitenkinimas gyvenimu. Turime ir pirmą vietą – pagal šalyje  nelegaliai dirbančių žmonių skaičių.  Kodėl Europos sąjungoje garsėjame blogiausias rodikliais? Vienintelis atsakymas. Esame užgrobti ir iš mūsų, piliečių,  yra atimta valstybė. Skaudžiausia, kad okupavo savi. Šios okupacijos pagrindinė taisyklė yra teisėtvarkos užgrobimas.  Kišeniniai prokurorai, teismų pirmininkai ir teisėjai visada turi priimti palankų sprendimą savam klanui. Kyšininkauji, vogi, prekiauji narkotikais – paleidžia iš teismo salės. Aiškiniesi, ieškai priežasčių, kodėl griūva organizacija –  esi kaltas ir suima teismo salėje. Lietuva  okupuota  ir turi  politinių kalinių, t.y. piliečių, kurie nesutinka su esama tvarka ir yra baudžiami kalėjimu.   Vienas iš tokių Jonas Sinkevičius, kuris siekė išsiaiškinti kodėl Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centras (KNOIC) grąžina patalpas Klaipėdos savivaldybei, kitaip sakant stabdo savo veiklą. Ne kartą kvietė  KNOIC direktorių  V. Sutkų bei buvusį direktorių M. Žaltauską, kuris šiuo metu vadovauja visos Lietuvos nevyriausybinėms organizacijomis, kad paaiškintų susidariusią situaciją Klaipėdoje. Atsisakius V. Sutkui, M. Žaltauskui dalyvauti susirinkimuose, nebuvo kam paaiškinti, kas vyksta KNOIC. Viešai, kolegialiai susirinkimo metu buvo nuspręsta sudaryti laikiną valdybą ir perimti vadovavimą Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui.

Manome, kad turėjo ką slėpti Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir  paramos centro direktorius. Pirmiausia, pasirodo, kad Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų vadovu tapo labai keistomis aplinkybėmis, kurios vadinasi teisėto direktoriaus nuvertimu ir visų 15 narių išėjimu iš Klaipėdos nevyriausybinės organizacijos informacijos centro  2000 m. gruodžio mėnesį. Po kelerių metų Martynas Žaltauskas ima vadovauti  jau Lietuvos nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui, tačiau kažkodėl  Klaipėdos nevyriausybinių organizacijos informacijos centro dokumentus pasilieka. Apie tai liudija pateikti teismui dokumentai ir liudininko liudijimas.   Ir šis žmogus, M. Žaltauskas, paruošė, padedant Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, ir prastūmė prieštaringą Nevyriausybinių organizacijų įstatymą.  Ar M. Žaltauskas su prasta reputacija gali vadovauti nevyriausybinių organizacijų centrui, paruošti NVO įstatymą?

Jonas Sinkevičius, perimdamas  vadovavimą Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui, jokios materialinės žalos nepadarė, tačiau buvo suimtas tuoj po Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Violetos Balčiūnienės sprendimo, nelaukiant apeliacinio skundo nagrinėjimo  apygardos teisme ir pasodintas į kalėjimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.  Jonui Sinkevičiui inkriminuojama ir dar viena byla, o tai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo paėmimas ir negrąžinimas. Šioje byloje liudijo šios organizacijos steigėjas D. Šulcas, kad teisėtai J. Sinkevičius turi antspaudą, teismas priima sprendimą, vadovaudamasis S. Veversevičienės, kuri nėra šios organizacijos narė, liudijimu ir paskelbia J. Sinkevičių kaltu.

Toks teismo sprendimas teigia tik vieną, kad mes galingi, ir jus, piliečius, niekiname. Nors per pedofilijos skandalą Aukščiausio teismo pirmininkas  G. Kryžiavičius pareiškė, kad  Lietuvoje veikia teismų instancinė sistema, garantuojanti apeliaciją ir teismų patikrą. Jei žemesnis teismas priėmė neteisingą sprendimą, tai galima įrodyti aukštesniame teisme. Deja, teisminė valdžia kalba viena, o daro kita.

Reikalaujame paleisti politinį kalinį Joną Sinkevičių. Jis serga cukriniu diabetu, hipertonine liga, galvos smegenų išemine liga bei yra persirgęs infarktą ir insultą. Būtina jam vartoti kasdieną vaistus, laikytis griežtos mitybos. Neturint tam sąlygų,  kalėjime kalinys atsisako valgyti, badauja. Tai gali iššaukti komą su nenuspėjamomis pasekmėmis. Dar  viena iš pagrindinių okupacijos savybių, tai nepagarba gyvybei. Akivaizdžiai Lietuvos valdžia  tokią okupacinės veiklos savybę deklaruoja su kaliniu Jonu Sinkevičiumi.  Štai kodėl Lietuva Europos sąjungoje yra paskutinėje vietoje pagal gyvenimo ilgumą, savižudybių skaičių, pasitenkinimu gyvenimu.

Balandžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas J. Sinkevičiaus bylą su drakonišku sprendimu, suimti, nelaukiant apeliacijos,  perduoda Klaipėdos apygardos teismui. Kaip apsiginti, kai sėdi kalėjime?

 

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narė Stasė Sinkevičienė

Posted in Be kategorijos | 4 Comments

Netylėkime

img_6869

Vasario 16 dieną mes, klaipėdiečiai, Atgimimo aikštėje minėjome Valstybės atkūrimo dieną, o jau kitą dieną toje pačioje aikštėje stovėjome ne su vėliavomis, o su plakatais – priekaištais valdžiai, pamynusiai brangiausią tautos turtą – tiesą.

Kaip ir kiekvieno mėnesio 17 dieną, taip ir vakar, į Atgimimo aikštę rinkomės palaikyti ilgalaikę „Tie-SOS!“ akciją. Čia renkasi piliečiai, tenorintys žinoti tiesą – ir apie vaiką, „paverstą paslaptimi“, ir apie bylą žudikę. Tylėti, dėtis, kad nieko tokio Lietuvoje neįvyko, negalime, sutapti su tiek laiko vis dar tylinčia Lietuva – tuo labiau.

Continue reading

Posted in Akcijos, Naujienos | 2 Comments

Ir klaipėdiečiai minėjo Garliavos šturmą

IMG_6845_240_180

Sausio 17 dieną klaipėdiečiai ir vėl rinkosi į Atgimimo aikštę paminėti gėdingiausią naujosios Lietuvos neteisingumo aktą, įvykusį prieš dvidešimt mėnesių, kai 240 policininkų šturmu įsiveržė į privačias valdas, smurtavo prieš taikius piliečius, iš gimtųjų namų pagrobė vaiką ir išvežė jį į nežinią.

Susirinkę klaipėdiečiai svarstė, ar Lietuvoje kas nors per šiuos dvidešimt mėnesių pasikeitė? Deja. Neteisingumas, piliečių niekinimas, neįsiklausymas į jų poreikius ir prašymus jau tapo Lietuvos valdžios, ypač teisinės, kasdienybe. Valdžios neteisingumas, kaip sniego lavina, diena iš dienos didina, augina gaujos savivalę, atskirtį tarp žmonių. Ypač kenčia vaikai, neįgalūs žmonės, mažas pensijas gaunantys.

Continue reading

Posted in Akcijos, Naujienos | 2 Comments

Tilžės akto signataro Kristupo Pauros likimas

tilzes_aktas

Kristupas Paura, pasirašinėjęs Kaimo filosofo slapyvardžiu, buvo Tilžės akto signataras, Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kultūros darbininkas. Gimė 1893-ųjų sausio 6-ąją Dercekliuose, šalia Priekulės. Tai, ko gero, vienintelis Tilžės akto signataras, kurio gimimo vieta yra tik 10 kilometrų nuo Klaipėdos. Šiandien šis kaimas baigia susilieti su klaipėdiečių kolektyviniais sodais.

Kristupas Paura, kaip Prūsų lietuvių tautinės tarybos narys, 1918-ųjų lapkričio 30-ąją pasirašęs Tilžės aktą, tapusį lietuvininkų politinio apsisprendimo išraiška, atkakliai dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. 1919 metais jis inicijavo lietuvių jaunimo draugijų „Viltis“ Priekulėje ir „Eglė“ Vanaguose įsteigimą. 1919 -ųjų spalio 12-ąją Klaipėdoje atkūrus jaunimo draugiją „Santara“ (įkurta dar 1912 m. Tilžėje, draugija kėlė tikslą suartinti mažlietuvius ir didlietuvius), tapo jos valdybos nariu. Iki 1921 metų buvo „Santaros“ bibliotekininku, nuo 1928 iki 1934 m. – pirmininku (po to – pirmininko pavaduotoju). Paura rašė straipsnius laikraščiams, dalyvavo įvairiuose mažlietuvių organizuojamuose renginiuose. Jis ir vienas iš Lietuvių darbininkų ir amatininkų susivienijimo steigėjų, nuoširdžiai domėjęsis lietuvių darbininkų reikalais. 1935 metais Respublikos prezidentas Antanas Smetona Kristupą Paurą apdovanojo Šaulių žvaigžde.

Continue reading

Posted in Naujienos | 2 Comments

Kokių dar dovanų galime tikėtis iš valdžios?

img_6831Kas gali būti gražiau už Šventas Kalėdas, kai puošiama eglutė, o po ja – mylimų žmonių paruoštos dovanos? Tuoj bus antrosios Kalėdos be Deimantės.

Continue reading

Posted in Akcijos, Naujienos | 2 Comments

Tilžės akto 95 metinių paminėjimas Klaipėdoje

aleksandras_varpo_duziais__pagerbe_sinatara

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai ir klaipėdiečiai lapkričio mėn. 30 d. susirinko paminėti garbingo Tilžės akto 95-tąjį jubiliejų.

Lygiai prieš 95 metus, paskutinę rudens dieną, 24 Mažosios Lietuvos didžiavyriai susirinko Tilžėje, Mažosios Lietuvos kultūros sostinėje, pasirašyti po dokumentu, kuriuo siekta suvienyti Didžiąją ir Mažąją Lietuvas į bendrą valstybę. Šis dokumentas pavadintas Tilžės aktu. Pažymėtina, kad pagrindinis tikslas, kuris įrašytas minėtame Tilžės akte, yra realizuotas iš dalies, nes pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas – tebeadministruojamas Rusijos Federacijos.

Continue reading

Posted in Naujienos | 2 Comments