Tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Palangos ikikarinių gyventojų palikuonys apsijungė į bendruomenę ir pasivadino Palangos miesto senbuvių bendruomene. Tada jų buvo apie 300 žmonių. Vienas iš jų darbų, kuriuo didžiuojasi – maro kapų išsaugojimas. Iš vaikystės Raimundas Kubilius žinojo kur randasi maro kapinaites, nes tėvai neleisdavo rinkti uogas, grybus. Atgavus nepriklausomybę, maro kapinatės atsidūrė šalia žvyro karjero, kurį kasė sovietiniais laikais. Nepriklausomybės laikais buvo nuspręsta plėsti karjerą, iškirsti mišką, sunaikinti maro kapinaites. Pasirodo, kad žemėlapiuose nebuvo pažymėta vieta kryželiais, nebuvo parodyta, kad šalia karjero buvo kapinės. Todėl Palangos miesto senbuvių bendruomenės nariams aiškino, jog tai tik senelių pasakos apie maro kapinaites. Archeologo Vlado Žulkaus vadovaujami studentai ant nurodyto vietinių gyventojų kalnelio atliko archeologinius kasinėjimus ir rado žmonių kaulų. Tada maro kapinaites įtraukė, kaip reikšmingą objektą, į Kultūrinių vertybių sąrašą. Buvo sustabdyta žvyro karjero plėtra, išsaugotas miškas. Bendruomenės nariai ne vienerius metus tvarkė maro kapinaites, apjuosė akmenimis, pastatė kryžių bei įsirengė susibūrimo vietą – akmenų suoliukus.
Keliukas per mišką tapo nepravažiuojamas dėl išmuštų duobių. Bendruomenės pirmininkas R. Kubilius kreipėsi į Palangos komunalininkus su prašymu greideriu pravažiuoti ir sutvarkyti privažiavimą iki maro kapinaičių. Pažadėjo, tačiau gavę raštišką prašymą, atsisakė tvarkyti kelią.
Šalia, kito karjero pašonėje, yra taip pat laidojimo vieta. Ten amžino poilsio atgulė nužudyti žydai. Keliukas yra tvarkomas už Palangos savivaldybės lėšas. Dvigubų standartų taikymas piktina žmones. Mirusieji turi būti vienodai prižiūrimi.
Atsisakius padėti Palangos miesto valdžiai, kreipėsi į Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regiono padalinį. Atvažiavo su technika, patvarkė keliuką ir dabar jau su mašina galima privažiuoti prie maro kapinių.
Didelis ačiū kretingiškiams nuo palangiškių senbuvių ir visų, kuriems sudarė galimybę aplankyti atminimo vietą – maro kapines.
Senbuvių bendruomenė Palangos miesto valdžios prašė, kad ant kelio Palanga -Šventoji, šalia žydų žudymo ir laidojimo nuorodos ženklo, būtų pastatyta nuoroda ir į maro kapinaites. Matyt, dėl dvigubų standartų, kurių laikosi Palangos miesto valdžia, tokio ženklo ir nepastato.
Atėjo laikas Palangos savivaldybei būti jautriai ir prižiūrėti ne tik žydų žudymo bei laidojimo vietą, bet ir maro kapinaites.