Ar mes, kovotojai už tiesą, nesulauksime tokio likimo kaip kaunietė?
Būdami įvairių nevyriausybinių organizacijų nariais jau daug metų giname žmogaus teises. Ar neatsiras kokia teismo psichiatrė ir nesurašys pažymą, kad kliedime?
Nevyriausybinės organizacijos, kurios vadinasi 5 -ąja valdžia, stebi kaip Konstitucijoje išvardintos valdžios dirba, ar jos nepiktnaudžiauja galiomis, kurias joms suteikė Konstitucija ir įvairūs įstatymai.
Teismams, t.y. trečiajai valdžiai, nepriklausomumą garantuoja pakopiniai teismai. Jei, tarkime, suklysta žemesnės pakopos teismas, tai jo sprendimą galima apskųsti ir aukštesnis teismas, pastebėjęs nutarties trūkumus, prašo juos ištaisyti.
Būtent vienos kaunietės byla dėl priverstinio gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje tapo pakopinių teismų sistemos darbo neigiamu pavyzdžiu.
Kaunietė, kuri padarė nusikaltimą pagal BK 202 straipsnį, pripažinta nepakaltinama. Po kelerių teismų buvo priimtas sprendimas, kad ją reikia gydyti priverstinai. 2020 m. sužinojusi, kad bus apribota jos laisvė pasitraukė į kaimyninę šalį ir ten kreipėsi pas psichiatrus ir psichologus.
Po metų kaunietės advokatė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad jos ginamosios pilietės paieška būtų panaikinta ir atšauktas stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
2021-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė priima nutarimą, jog palieka galioti senąjį teismo sprendimą – priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Tokio pat sprendimo prašė ir prokuroras Romanas Mackevičius. Jis argumentuoja, kad nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog stacionarinį stebėjimą galima pakeisti į ambulatorinį.
Perskaitai tokį teismo sprendimą, kokį surašė teisėja I. Averkienė, ir galvoji, kam iš vis reikalingas teismas? Gavai iš teismo psichiatrės ekspertės ligos diagnozę bei išvadas ir uždarai į „psichuškę“. Tai gal apeikime teismą ir iš kart vežame į ligoninę. Teismas neįgalus, nes pažyma apie psichinę sveikatą tik iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės yra visagalė. Pasirodo, kad Teismas, jei nėra pažymos iš psichiatro eksperto nesigilina į išdėstytas aplinkybes, nesivadovauja teisingumo ir protingumo kriterijais. O Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 98 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 str., kurie padėtų teismui būti objektyviam, pacituojami dėl bendro išprusimo.
Žemesnės instancijos teismas pasisakė labai siaurai, tik apie psichiatrų darbą ir kad kaimyninės šalies dokumentai netinka. Kodėl teisėjui, kuris turi priimti nutartį, nerūpi pasiaiškinti, kaip gyvena žmogus, kuris jau prieš metus turėjo būti gydomas nuo psichinės ligos? Kodėl teisėjui visiškai neįdomu šiandieninė kaunietės socializacija svetimoje šalyje, kaip jai pavyksta pasirūpinti sūnumi, vairuoti mašiną milijoniniame mieste, savanoriauti - išvežioti maistą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir be problemų prisijungti į teismo posėdį per ZOOm programą, kurios anksčiau niekada nenaudojo. Teisėja priima sprendimą, vadovaujantis tik praeitimi bei cituoja gydytoją, kuri teigia apie galimą ligos progresavimą.
Kauno apylinkės teismo teisėjos I, Averkienės nutartis buvo apskųsta. Kauno apygardos teismo sprendimu byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
Teisėjos I. Averkienės kategoriškas reikalavimas aukštesnio teismo teisėjo Albino Antanaičio išaiškintas taip: „ Vadovaujantis tokia logika, nepriklausomai nuo asmens sveikatos būklės, netgi jo pasveikimo atveju, tokį asmenį būtų reikalinga pasiųsti į gydymo įstaigą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui“
Ar tai ne skandalas, kai kaimyninės šalies psichikos specialistai, klausydami lietuvaitės specifinės kalbos, nutarė, kad kaunietė kenčia nuo nuolatinių košmarų, o ne nuo kliedesių, kaip diagnozavo Lietuvoje psichiatrai?
Lietuvoje teismo ekspertė psichiatrė Sandrina Šakavičienė galimai diagnozavo ne tą psichinę ligą ir ruošėsi gydyti nuo kliedesinių sutrikimų, nuo ligos kuria nesirgo. Dar kartą pasikartosime. Jei būtų sirgusi jos diagnozuota liga, tai kitoje valstybėje, kurioje praleido apie metus ši liga būtų pasireiškusi.
Kaunietė, kuriai diagnozuoti kliedesiai, kaip aiškino gydytoja, nukreipė savo agresiją į jai neįtinkančius asmenis. Ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja I. Averkienė pasidomėjo asmenų sąrašu, kurie tapo kaunietės tariamų kliedesių subjektais? Gal kaunietė tuos asmenis kaltina pagrįstai?
Kauno apylinkės Kauno rūmų teisėja I. Averkienė ir, vėliau, tą pačią bylą peržiūrėjusi teisėja Giedrė Maslauskaitė nusprendė apsiriboti tik sveikatos specialistų išvadomis ir jų teiginiais. G. Maslauskaitės byla skyrėsi nuo kolegės tuo, kad pasikvietė teismo ekspertę Sandriną Šakavičienę, kuri paaiškino, jog kaimyninės šalies pateikta medžiaga yra neinformatyvi. Būtent ši teismo ekspertė 2018 metais konstatavo kliedesinius sutrikimus ir pareiškė, jog kaunietė negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas sprendžia žmogaus likimą, o jam neleidžiama dalyvauti. Jei teismo psichiatrė neleido teismuose kaunietei gintis, tai kitaip teismo ekspertės draudimą, kaip „mirties nuosprendį „, negalima pavadinti.
Teisėjos G. Maslauskaitės vedamoje byloje dalyvavo gydanti gydytoja Eimantė Kamilė Kališauskienė, kuri paliudijo, jog su kauniete susitikusios nebuvo, kalbėjo apie vizitą telefonu, bet jis neįvyko, nes teismas priėmė sprendimą gydyti stacionare. Kaunietė jos paciente buvo nuo 2020m. kovo mėn. Kitaip sakant tik kelis mėnesius. Prieš tai, nuo 2019m. kaunietę prižiūrėjo gydytoja Jūratė Dasavičienė. Pas šią gydytoją lankėsi du kartus. Gydytoja E.K. Kališauskienė liudijo, kad psichinė būklė yra kintanti. Ji neturinti priežasčių abejoti gydytojo kompetencija ( tiesa, nutartyje neparašyta, ar Lietuvos, ar kaimyninės valstybės), jei jis taip įvertino, mano, kad tai teisinga.
Lietuvos medikų pasirašytoje Hipokrato priesaikoje yra įtvirtinami pagrindiniai medicinos etikos principai: paciento informavimas, jo gerovės siekimas, sąžiningas ir garbingas medicinos praktikos vystymas nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos ar socialinės priklausomybės ir kt. Kur parašyta, kad žmogus negali savo lėšomis gydytis užsienyje? Tuo labiau, kad ir valstybė siunčia gydytis į užsienį tam tikrais atvejais. Ir net konkrečiai į tą valstybę, kur dabar yra kaunietė. Kuo šitas atvejas skiriasi nuo kitų?
Teisėjai G. Maslauskaitei, nors gydytoja teismo metu teigė, jog psichinė būklė kinta, nekilo abejonių dėl pagerėjusios psichinės sveikatos ir priėmė panašų sprendimą kaip ir teisėja I. Averkienė.
Teisėja G. Maslauskaitė į Kauno apygardos teisėjo nutarties reikalavimus nutarė neraguoti. Ji pasirinko buką tarnavimą teismo psichiatro pažymai.
Mums, piliečiams, jau ne kartą teko susidurti su bandymais savo antrą pusę, tiek šeimyniniame gyvenime, tiek versle paversti psichiniais ligoniais ir užvaldyti turtą, kuriuo nebereikės dalintis. Tokioms byloms sukurti reikia ir fiktyvių psichiatro pažymų.
Mums, visuomeninkams, gali būti išsakyti priekaištai, kad abejojame psichiatro specialisto sąžiningumu. Visi esame žmonės, o ne robotai, ir darome ne tik netyčines klaidas, bet ir susigundome kyšiais, kuo STT paskutiniu laiku ir apkaltinto nemažai teisėjų.
Teismo ekspertai, ko pykstate ir stojatės piestu, jei jūsų diagnozuotos ligos bus dar kartą patikrinamos bet kurioje Europos sąjungos valstybėje? Manome, kad tai būtų užkardinimas korupcinių sprendimų Lietuvoje.
Psichikos ligas gydo ne tik vaistai. Galimai teigiamų pasekmių psichinei sveikatai turi aplinkos pakeitimas, sveika gyvensena, dieta, nauji draugai. Tačiau Kauno apylinkės dviejų teismų sprendimai labai identiški – nepripažinti, kad laikas, vaistai galėjo padaryti teigiamos įtakos psichinei sveikatai.
Jei nepripažįstate, jog psichinė sveikata pagerėjo, tai yra kita versija – psichiatrai suklastojo ligą, o teismai klastotei pritarė. Pagal gydytoją, kliedesiai nukreipti į tam tikrus asmenis. Viena asmenų grupė, tai psichiatrai, kurie galimai suklastojo jos ligos istoriją. Dėl to kaunietė kreipėsi į FNTT. Šios įstaigos darbuotojai apsilankė gydymo įstaigoje.
Kur yra riba tarp teisybės ieškojimo ir jau psichinės ligos – kliedesių? Ponai psichiatrai, ar nekerštavote, ar neapšmeižėte kaunietę, jog ji prisifantazuoja ir persekioja nekaltus asmenis? Ar galima kliedėti, kai faktai tikri? Tai gydytojai, kurie susiję su neįgalaus vaiko gimimu, ir kita grupė, susijusi su vaikų žaidimų aikštelės perkėlimu teisės aktais numatytu atstumu nuo jos daugiabučio.
Kaunietė gali laisvai važinėtis po Europą, nes nėra paskelbta tarptautinė paieška. Tarkime, Lietuva nusprendė paskelbti psichinio ligonio tarptautinę paiešką, nes galimai kaimyninės valstybės piliečiams iškilo grėsmė. Kaimyninės valstybės psichiatrai, kai kreipėsi lietuvė, pravedė testavimą, kaunietė į klausimus atsakinėjo apie tris valandas, o tada konsiliume priėmė sprendimą, kad lietuvės psichinė sveikata nekelia pavojaus. Apie kaunietės dabartinę psichinę sveikatą teisme kalba advokatė, apie tai Kauno apygardos teismo teisėjas A, Antanaitis nutartyje rašo, netgi su sarkastiniu atspalviu, kuris turėtų padėti žemesnio teismo teisėjui suvokti apie susidariusią situaciją, kad teismas galimai siunčia gydytis pasveikusį žmogų arba kuris nėra pavojingas.
Psichiatrai, Kauno apylinkės teismo teisėjai, stebėdami jūsų darbą, klausiame, ar jums galioja Konstitucija, kuri reikalauja tarnauti žmonėms, ar nepiktnaudžiaujate jums suteiktomis galiomis?