PRAŠYMAS
Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo
2026-09-19 d.,
Klaipėda
A. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio1 dalis nustato, kad:
„Kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę (…) Seimo kontrolieriai (…). Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu.“,
o jo 4 dalis nustato, kad:
„Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“
B. 1. Šiuo metu asmenys neturi teisės visus procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka.
2. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad:
„Viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.“
3. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis be kita ko nustato ir, kad:
„Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, turintiems juridinio asmens statusą, teikiamos neatlygintinai.“
4. Pabrėžiame tai, kad ir pats Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 nurodo, kad patvirtino „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą“ (toliau – ir Aprašas)
„ir siekdamas, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiami procesiniai dokumentai (elektroninės siuntos) būtų siunčiami ir gaunami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“.
5.Bet teisingumo ministras Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) 3 punktu nustatė, kad:
„Procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme,elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.“
6. Tokiu būdu teisingumo ministras uždraudė asmenims „Procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme“, pateikti per „Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema)“.
Tokiu būdu teisingumo ministras iš asmenų atėmė teisę, kurią jiems suteikia įstatymas.
7. Pažymime tai, kad teisingumo ministras, t. y. „Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina)“ (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies „pakeitimai: Nr. XV-441, 2025-09-25, paskelbta TAR 2025-10-06, i. k. 2025-16787),
bet jis neturi jokios teisės asmenims neleisti visus procesinius dokumentus pateikti per E. pristatymo sistemą ir tuo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 1, 4 dalių (taip pat ir kitas) nuostatas.
8. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad:
„E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjai, pristatantys pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši.“
9. Todėl dokumentų pateikimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema) tvarką nustato Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtinti:
1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai“ (toliau – ir Nuostatai),
2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).
10. Taisyklės be kita ko nustato, kad:
– „10. Paslaugos teikiamos E. pristatymo sistemoje, prie kurios jungiamasi:
10.1. per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas (naudojant asmens tapatybės kortelę ar valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, kvalifikuotą elektroninį parašą, mobilų elektroninį parašą ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones, kurios užtikrina tokią pat įrodomąją galią kaip kitos šiame papunktyje nurodytos priemonės);“
– ir tai, ką ir Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, t. y. tai, kad ir juridinis, ir fizinis asmuo:
„12. Sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: (…)
12.2. patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, kaip ji suprantama pagal Pašto įstatymą (…)“.
– „55. E. pristatymo sistemoje tvarkomi fizinių asmenų: paslaugų gavėjų, elektroninio pristatymo dėžutės naudotojų, elektroninių siuntų siuntėjų, elektroninių siuntų gavėjų asmens duomenys, kuriuos paslaugų gavėjai ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojai tiesiogiai ar netiesiogiai pateikia paslaugų teikėjui naudodamiesi paslaugomis ar kurie yra gaunami iš su E. pristatymo sistema susijusių registrų arba kitų informacinių sistemų.“
– „56. Asmens duomenys tvarkomi siekiant identifikuoti paslaugų gavėjus ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojus, elektroninėms siuntoms siųsti ir pristatyti, (…).“
11. Nuostatai be kita ko nustato, kad:
– „15. Atsižvelgiant į registrų ir informacinių sistemų sąveiką, E. pristatymo sistema gauna duomenis iš“: Gyventojų registro; Juridinių asmenų registro; Adresų registro; Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos; dokumentų valdymo, kitų informacinių sistemų ir registrų; siuntėjų; gavėjų; patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų.
– „14. E. pristatymo sistemoje tvarkoma: 14.1. siuntėjų ir (arba) gavėjų duomenys“: 14.1.1. fizinio asmens vardas ir pavardė; 14.1.2. fizinio asmens kodas; 14.1.3. fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas; 14.1.4. mirties faktas; 14.1.5. juridinio asmens teisinė forma; 14.1.6. juridinio asmens teisinis statusas; 14.1.7. juridinio asmens pavadinimas; 14.1.8. juridinio asmens kodas; 14.1.9. juridinio asmens buveinės adresas; ir kt.
12. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai patvirtina tai, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui tiek per E. pristatymo sistemą ir tiek per LITEKO VEP posistemį visiškai užtikrina Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad: „Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“, įgyvendinimą.
13. Teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo klausyti įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis) ir realiai įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta“, kuri teismams (teisėjams) yra žinoma, nes jie patvirtino, kad tai supranta, aktyvuodami sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę (Taisyklių 12.2 papunktis).
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 1751 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtina, kad „procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras“. „Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.“, – nustato LR CPK 1751 straipsnio 6 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).
15. ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija), be kita ko, nustato, jog „<…> skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras“. „Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais“ (ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija)). Tokiu atveju „laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas“ (ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija)).
16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1482 redakcija) nustato, kad:
„Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“
Tai reiškia tai, kad Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis suteikia asmenims „teisę visus procesinius dokumentus“ „teismams teikti“ įvairiomis elektroninių ryšių priemonėmis ir įvairiais būdais bei įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti tvarką ir „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus“, o – ne bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Be to, „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai“, pagal Teismų įstatymo įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, gali būti įvairūs: „pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybėje yra sukurti įvairūs elektroninės formos dokumentų perdavimo būdai. Be E. pristatymo sistemos „Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį“ (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), bet pabrėžiame tai, kad visi procesiniai dokumentai, pateiktieji teismui, atitinka LR CPK ir ABTĮ nustatytus reikalavimus visada, kai „asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais“.
17. Tokiu būdu nurodytieji teisės aktai nustato, kad užtenka asmeniui savo asmens tapatybę patvirtinti ir tai galima daryti per „komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas“. Pabrėžiame tai, kad nurodytieji teisės aktai jokių kitų reikalavimų nenustato.
Be to, „Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu“ (Viešojo administravimo įstatymo 6 dalis).
18. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,
„Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas, tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, t. y. tiek, kiek iš esmės uždėtas įstatymui prieštaraujantis draudimas, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema),
neatitinka
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių“,
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies,
paminėtųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą,
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnis 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 ir 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.
18.1. Akivaizdu, kad turi būti pašalintas iš esmės įstatymui prieštaraujantis draudimas:
„Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte būtina išbraukti žodžius:
„kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu,“
ir šį punktą išdėstyti taip:
„Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.“
19. Neturi likti nepastebėta tai, kad:
a) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje „www.lat.lt“ pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pašto dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, adresas – 18860203“.
b) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; adresas – 188734870.“
c) Regionų administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Regionų administracinis teismas; adresas – 188733964“.
d) Lietuvos administracinių ginčų komisija savo oficialiajame interneto tinklalapyje (https://lagk.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/kaip-pateikti-skunda-prasyma/) nurodo, kad: „Nuo 2022 m. sausio 1 d. atsiradus galimybei paduoti skundą per E. pristatymo sistemą, prašome vadovautis šiuo E. siuntų pristatymo sistemos naudotojo vadovu“.
e) ir pan. pateikia tokius duomenis kitos valstybės institucijos.
20. Taigi, kokiu tikslu teismai ir valstybės institucijos viešai skelbia „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenis“ – ar ne dėl to, kad tyčia suklaidintų asmenis, ir tokiu būdu turėtų pagrindą tik dėl to nepriimti asmens pateikiamo dokumento ? Jeigu tik dėl to – tai puikus sisteminės Korupcijos pavyzdys !?
21. Neturi likti nepastebėta tai, kad E. pristatymo sistema yra skirta pristatyti elektroninius dokumentus ir elektroninius pranešimus valstybės institucijoms, fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims. Pagrindinis E. pristatymo sistemos tikslas – veiksmingai panaudojant informacines ir ryšių technologijas, greitai ir patogiai pristatyti sistemos siunčiamų dokumentų ir pranešimų gavėjams elektroninius pranešimus ir elektroninius dokumentus.
Tai pat, E. siuntų pristatymo sistema leidžia užtikrinti, kad vienoje sistemoje ir vienu komunikacijos kanalu būtų pasiekiami visi gavėjai – tiek popierinio (arba fizinio), tiek elektroninio pristatymo būdu.
22. Asmenų galimybės nėra vienodos. Be to, ir konkrečios aplinkybės gali sąlygoti, kokiu būdu asmuo turės galimybę pateikti dokumentus. Todėl asmeniui turi būti sudarytos sąlygos pateikti dokumentus visais įmanomais būdais – tik tokiu būdu tinkamai valdžios įstaigos tarnaus Žmonėms, t. y. tik tokiu būdu įvykdys Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nustatą, kad: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
23. Neturi likti nepastebėta tai, kad ir Teisėjų taryba pripažino, kad galimi atvejai, kai asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus įvairiais būdais. Viešai yra skelbiama:
„Teismų sistemos naujienos
Informacija teismų paslaugų naudotojams dėl procesinių dokumentų teikimo ir gavimo – Lietuvos teismai
Atsižvelgdama į šiuo metu pasitaikančius LITEKO II ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimus, Teisėjų taryba teikia rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą teisingumo vykdymą, sklandų teismų darbą ir tinkamą paslaugų teikimą visuomenei.
Procesinių dokumentų pateikimas teismui
Jeigu dėl EPP veiklos sutrikimų nėra galimybės pateikti procesinių dokumentų per portalą EPP, rekomenduojama naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą – https://epristatymas.lt.
Dėl procesinių terminų
Teisėjų taryba rekomenduoja teismams, sprendžiant dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, įvertinti EPP veiklos sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus.
Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o sprendimą dėl procesinių terminų atnaujinimo ar pratęsimo priima tik bylą nagrinėjantis teisėjas.
Procesinių dokumentų įteikimas
Jeigu nėra galimybės dokumentų proceso dalyviams įteikti per EPP, teismai turi naudoti kitus teisės aktuose numatytus dokumentų įteikimo būdus:
- E. pristatymo sistemą;
- elektroninį paštą;
- dokumentų siuntimą paštu;
- dokumentų įteikimą teisme;
- kitus teisės aktuose numatytus įteikimo būdus.
Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.
Informacija atnaujinta 2026.07.29 16:22 “
Taigi, pats gyvenimas patvirtino, kad visus procesinius dokumentus galima pateikti per E. pristatymo sistemą, ir su tuo ne tik sutinka, bet net rekomenduoja ir Teisėjų taryba.
23.1. „Naujosios Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko II“) veiklos tobulinimui kitąmet reikia daugiau nei 1 mln. eurų, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė” (Teisėjų tarybos vadovė: „Liteko“ tobulinimui kitąmet reikia per 1 mln. eurų – LRT ).
„„Mes prašome daugiau nei 1 milijono eurų (…). Papildomiems etatams apie 600 tūkst. ir dar apie 500 tūkst. yra patiems „Liteko II“ tobulinimo darbams“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė” (ten pat).
„Nuo birželio 1-osios iš viso buvo užregistruoti 169 aukščiausio prioriteto ir 141 aukšto prioriteto incidentas. Iš šių 310 incidentų 257 jau yra išspręsti ir įdiegti ar dar laukia patikrinimo ir įdiegimo” (ten pat).
„R. Tamašunienė BNS yra sakiusi, jog svarbus atskaitos taškas, iki kurio turi būti pašalinti reikšmingiausi sistemą ir teismų darbą trikdantys sutrikimai, yra rugsėjo 1-oji. Kita vertus, ji pabrėžia, jog „Liteko II“ stabilizavimas nėra vienos dienos procesas, tad po šios dienos teks spręsti likusias problemas” (ten pat)..
„Sistemą kūrė įmonė „Proit“, kuri vėliau buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos atnaujinimo aplinkybių. Šiuo metu sistemos veiklą prižiūri įmonė „Novian Pro“” (ten pat).
24. E. pristatymo sistema asmeniui yra patogi, nes ji yra universali, per ją galima teikti dokumentus tuo pačiu būdu visoms valstybės institucijoms (įskaitant ir teismus), ir yra nemokama, kas taip pat asmeniui yra labai svarbu.
25. Tas, kuris teikia dokumentus per E. pristatymo sistemą visoms valstybės institucijoms, pageidauja tokiu pačiu būdu teikti dokumentus ir teismui, juo labiau, kad tokią teisę asmeniui suteikia Įstatymas.
26. Teisinėje valstybėje pateikimo teismui formos ir būdo, t. y. popierinės formos (tiesiogiai ar paštu) ar elektroninės formos (per E. pristatymo sistemą, elektroninį paštą ar per LITEKO VEP posistemį), pasirinkimo teisė priklauso asmeniui. Tik šios asmens teisės valstybėje įgyvendinimo užtikrinimas reikštų tai, kad ir teisingumo ministras paiso Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimo tarnauti Žmonėms.
C. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,
Jūsų prašome:
kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti,
ar „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas, tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, t. y. tiek, kiek iš esmės uždėtas įstatymui prieštaraujantis draudimas, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema),
atitinka
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“,
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį,
paminėtųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą, nuostatas,
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnis 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus.
Virginija Jurgilevičienė, Virginijus Partaukas, Rimantas Astrauskas
Lietuvos Respublikos Seimo
Peticijų komisijai
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188605295
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
P E T I C I J A
Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo kai kurių nuostatų pakeitimo
2026-09-19 d.,
Klaipėda.
Nors ir Žmonėms Teismas Lietuvoje yra galutinė teisinės gynybos priemonė, bet Lietuvos Žmonės visiškai nepasitiki teisėjais. Nors ir teisėjų išmokslinimas bei paruošimas darbui, jų darbo vietos įrengimas bei išlaikymas, jų – jau išleistųjų į pensiją išlaikymas visuomenei kainuoja labai daug, bet Lietuvos Žmonės vis tiek jais visiškai nepasitiki.
Taip yra ir dėl to, kad teismų sistema yra sustabarėjusi – tarsi bebaigęs užpelkėti ežeras. Egzistuojanti teismų sistema neskatina pačius teisėjus kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti, bet verčia juos pataikauti (ypač vykdomajai valstybės valdžiai) – ir tokiu būdu neskatina juos aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti teisėkūroje, dėl ko jie dažnai ir nekreipia dėmesio į Žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus.
Teismų sistema būtų gyvesnė ir jos nariams patrauklesnė, jeigu teisėjas per teisėjo karjeros laikotarpį turėtų realią galimybę, pradėjęs pirmosios instancijos teisme, tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju, t. y. pati sistema viršuje nebūtų dirbtinai užkimšta nepelnytai užsisėdėjusiais.
Neturi likti nepastebėta ir tai, kad buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, neišėjęs iš teismų sistemos, bet grįžęs (atėjęs) dirbti į apeliacinę ar pirmąją teismo instanciją, būtų priverstas perteikti ir dalintis įgauta patirtimi (ypač dirbdamas teisėjų kolegijose), o jo kolegos būtų priversti aktyviau domėtis kylančiomis Valstybėje teisinėmis problemomis ir kelti savo kvalifikaciją – ir dėl to šių teismų darbas taptų gyvybingesnis, kvalifikuotesnis, aktyviau ir tiksliau ginantis Žmogaus pažeistas teises ir laisves bei patrauklesnis ir sveikai konkurencingesnis patiems teisėjams. Taip pat tikėtina, kad turėtų mažėti ir noras patiems teisėjams vadovautis principu, apie kurį liaudyje sakoma, jog: „varnas varnui akies nekerta“. Šiuo metu teismuose sisteminės Korupcijos lygis yra neišpasakytai aukštas. .
Dėl to, kad Teismas tinkamai tarnautų Žmonėms, t. y. taptų valstybės valdžia, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir didėtų visuomenės pasitikėjimas juo ir apskritai Valstybe, yra tikslinga teisėjus, į kuriuos visuomenė daug investavo, išlaikyti darbo vietoje iki jų gyvos galvos bei sudaryti patrauklias ir realias sąlygas jų karjerai.
Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos prašome:
pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.
Siūlome:
1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad:
„Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki gyvos galvos.“
2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad:
„Aukščiausiojo Teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu vienai 10 metų kadencijai.“
3. Su šiomis nuostatomis suderinti kitas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas.
Pareiškėjai pageidauja, kad Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais gauta informacija ar nuomonė dėl pateikto prašymo ar siūlymo būtų ne tik skelbiama Seimo interneto svetainėje, bet ir siunčiama aukščiau nurodytais kontaktiniais duomenimis.
Virginija Jurgilevičienė
Virginijus Partaukas
Rimantas Astrauskas