Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“
Lietuvos Respublikos Seimo
PRAŠYMAS
Inicijuoti Konstitucinio Teismo pavadinimo pakeitimą
2026-05-13 d.,
Klaipėda
1. Teisinė Valstybė valdoma ne doktrinomis, pvz. tik vienos iš valstybės institucijų Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT), o – Įstatymais, už kurių turinį yra tiesiogiai atsakingi pati Tauta arba jos išrinktasis Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas).
2. I.LIETUVIŲ TAUTA Lietuvos valstybės piliečių valia priėmė ir paskelbė Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), kuria nustatė, kas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisęSeime (Konstitucijos 68 straipsnis).
Pabrėžiame tai, kad KT, pagal Konstituciją, neleidžia įstatymų ir net neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime (tai akivaizdžiai nustato Konstitucijos 68 straipsnis).
Tai reiškia tai, kad KTapskritai neturi teisės ir nekuria Įstatymų. Taip pat jis neturi teisės kurti teisės normų, kurios pakeistų Įstatymą ar net taptų Įstatymu, juo labiau neturi teisės kurti teisės normų, kurios prieštarautų Įstatymui.
3. Ar ir ši valstybės institucija, t. y. KT, privalo paklusti Lietuvos valstybės Įstatymams ?
Už tai tiesiogiai yra atsakingas pats Seimas, nes turi visus reikalingus įrankius.
4. Bet kuriuo atveju, KT neturi nei įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, nei įgaliojimų kaip nors „aktyvuoti“ tai, kas prieštarauja Konstitucijai ir Įstatymui, juo labiau neturi įgaliojimų Teismus informuoti, kad jo nutarimo, išvados ir sprendimo motyvai gali pakeisti galiojančias Konstitucijos ar Įstatymo normas Teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę.
5. „Konstitucinis Teismas“ nėra ir niekada nebuvo „Teismu“, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, juo labiau nėra ir niekada nebuvo asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė.
I.LIETUVIŲ TAUTA Lietuvos valstybės piliečių valia priėmė ir paskelbė Konstituciją, kuri įpareigoja Seimą priimti:
1) Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriuo Seimas privalo nustatyti KT statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką (Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalis);
2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymą (toliau – ir Teismų įstatymas), kuriuo Seimas privalo nustatyti Teismų sudarymą ir kompetenciją (Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalis).
Tai reiškia tai, kad, pagal Konstituciją, KT ir Teismas veikia pagal savo atskirus, savarankiškus įstatymus – Konstitucija griežtai atskiria KT nuo Teismo. Pažymime ir tai, kad KT neturi jokių instancinių (apeliacija, kasacija)ryšių su Teismu. Visa tai reiškia tai, kad, pagal Konstituciją, KT į Teismų sistemą neįeina.
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).
Paminėtina tai, kad jau Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu „šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“, „turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą“, akivaizdžiai rodo tai, kad KT nėra asmeniui „teisinės gynybos priemonė“ – akivaizdžiai nėra Teismas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, juo labiau nėra asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė.
Nurodytąją Konstitucijos nuostatą detalizuoja Konstitucinio Teismo įstatymas, kuris jau tiesiogiai įvardina, kad Konstitucijos nuostata, jog „šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“, reiškia tai, kad „yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas“ (65 straipsnio 2 dalis).
Taigi, ši Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies nuostata jau akivaizdžiai patvirtina tai, kad „Konstitucinis Teismas“ nėra ir niekada nebuvo „Teismu“, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, juo labiau nėra ir niekada nebuvo asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė.
6. Taigi,pabrėžiame tai, kad KT neleidžia įstatymų ir net neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės (Konstitucijos 68 straipsnis), taip pat ir nėra asmeniui teisinės gynybos priemonė – juo labiau nėra asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis).
7. Reikia atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, kylančią iš Teismo ir KTtikslų.
I.LIETUVIŲ TAUTA, priimdama Konstituciją, įsteigė šias valstybės institucijas (Teismą ir KT) visiškai skirtingų tikslų Valstybėje įgyvendinimui.
Pabrėžiame tai, kad pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios pagrindu yra įsteigti KT ir Teismas, nustato ir jų tikslus, dėl kurių jie yra įsteigti.
7.1. LIETUVIŲ TAUTA Lietuvos valstybės piliečių valia priėmė ir paskelbė Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri įpareigoja Lietuvos Respublikos Seimą priimti dėl Teismo ir dėl KT, t. y. dėl kiekvieno jų, atskirus, savarankiškus Įstatymus – iš esmės konstitucinius specialiuosius jiems Įstatymus. Taigi, abi šios valstybės institucijos veikia pagal savo atskirus, savarankiškus Įstatymus, kurie abu turėtų būti laikomi konstituciniais Įstatymais, nes juos įpareigoja priimti pati Konstitucija.
7.2. Konstitucija griežtai atskiria KT nuo Teismo: skirtingi Konstitucijos skirsniai: IX SKIRSNIS – „TEISMAS“, VIII SKIRSNIS – „KONSTITUCINIS TEISMAS“).
7.2.1. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“.
Taigi, Teismas yra Lietuvos valstybės valdžios institucija – kuri ir tik kuri Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą. Teismas sprendžia šalių ginčą ir bet kuriuo atveju turi nustatyti, kuri pusė yra teisi (rungimasis be lygiųjų).
7.2.2. KT, pagal Konstituciją, yra tam tikra kontrolės institucija, kuri nagrinėja ir sprendžia, ar norminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, t. y. yra įsteigtas konkrečių uždavinių, kuriuos nustato Konstitucijos 102 ir 105straipsniai, įgyvendinimui.
Pabrėžiame ir tai, kad Konstitucija suteikia teisę ir įpareigoja KT nagrinėti ir nuspręsti tik, ar įsigalioję norminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, ir nesuteikia jokios teisės jam rekomenduoti ar nurodyti, kokius norminius teisės aktus privalo priimti Seimas, Vyriausybė ar Prezidentas. Priešingas KT veikimas reikštų jo tiesioginį dalyvavimą įstatymų leidyboje ir tiesioginį šiurkštų Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų (taip pat ir kitų Konstitucijos straipsnių) pažeidimą.
8. Dėl to, kas išdėstyta, KT į Teismų sistemą apskritai neįeina. KT yra tam tikra kontrolės institucija ir tikrina, ar norminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Todėl KT savo nutarimą, išvadą ir sprendimą privalo pagrįsti tik Konstitucijos nuostatomis – tiesiogiai įpareigoja Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad: „Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.“, ir Konstitucinio Teismo įstatymo 17 straipsnio 2dalis, kuri nustato, kad: „Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.“ Tai reiškia tai, kad Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai įpareigoja KT savo veikloje vadovautis iš esmės tik Konstitucija.
9. Tik Teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą ir teisingumas yra vykdomas tik asmens atžvilgiu. KT jokios konkretaus asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, bylos niekada nenagrinėjo ir nenagrinės. KT nutarimas nėra net Įstatymas (res judicata galia) tik šalims, nes KT nutarimu nusprendžia dėl visai visuomenei ar jos daliai svarbių klausimų, kai reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad KT sprendimai yra tik sprendimai atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės (Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
Teisinėje valstybėje asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė yra tik Teismas. „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) ir toks asmuo kreipiasi į Teismą, kuris ir tik kuris pradeda ir vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).
10. Pabrėžiame ir tai, kad KT su Teismu neturi jokių instancinių (apeliacija, kasacija) ryšių.
Tik Teismo sprendimo vykdymas yra užtikrinamas valstybės prievarta.
Tik Teismo sprendimai gali būti vykdomi ir kitose valstybėse, o KT nutarimai, išvados ir sprendimai veikia tik į Lietuvos teisės sistemą (nėra valstybės kaip tokios atstovavimo).
11. Neturi likti nepastebėta tai, kad Teismas paprastai absoliučioje daugumoje bylų įvykdo asmens atžvilgiu teisingumą visiškai be KT.
12. Atkreipiame dėmesį į tai, kad: „Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu“ (Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
„Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma: nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta; Konstitucinio Teismo sudėtis; posėdžių sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai; nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas; Konstitucijos ir šio įstatymo straipsniai, nustatantys Konstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą; reikalavimas, esantis kreipimesi; teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis; Seimo nario ar valstybės pareigūno veiksmai ar sprendimas, kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas; aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas; argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai, paneigiantys kitas nuomones; Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas, vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai; nutarimo rezoliucija; nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.“ (Konstitucinio Teismo įstatymo 56 straipsnis).
13. Taip pat ir Teismo sprendimą (nutartį) sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.
14. KT konkretaus nutarimo ir Teismo konkretaus sprendimo (nutarties) atskiros dalys turi visiškai skirtingas prasmes ir užima visiškai skirtingas vietas Lietuvos teisės šaltinių sistemoje.
14.1. Tik nutarimo rezoliucinė dalis sukelia teisines pasekmes, nes, būtent tik nutarimo rezoliucine dalimi KT tiesiogiai atlieka savo pareigą, kurią jam uždeda Konstitucija. Konstitucija įpareigoja KT patikrinti ir nuspręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja ar prieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja ar prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 ir 105 straipsniai). Pažymime tai, kad tik nutarimo rezoliucinėje dalyje KT tai ir konstatuoja. Todėl tik nutarimo rezoliucinė dalis sukelia teisines pasekmes visiems, bet joms nėra užtikrinta valstybės prievarta.
14.2. KT ir Teismas, spręsdami konkrečią bylą, kiek reikia tos bylos išsprendimui, taiko ir aiškina Konstituciją ir Įstatymus. Aiškinimas tiesiogiai susijęs su tos konkrečios bylos išsprendimu ir aiškinantieji negali peržengti ribos, už kurios jau sukuriama nauja teisės norma. Aiškinantieji gali ieškoti naujų formuluočių, bet tik tai turi daryti sprendimo pagrindimui toje konkrečioje byloje. Aiškinant sukurti principai neperauga į visiems privalomas teisės normas, kurioms būtų užtikrinta valstybės prievarta.
14.3. Tai, kas išdėstyta reiškia tai, kad KT nutarimo, kaip ir Teismo sprendimo (nutarties), motyvai visais atvejais nevirsta visiems privaloma teisės norma – Valstybės Įstatymu.
Be to, KT nutarimo, kaip ir Teismo sprendimo (nutarties), motyvai niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus teisės norma, kuriai būtų užtikrinta valstybės prievarta.
14.4. Pabrėžiame tai, kad, keičiantis KT sudėčiai, keičiasi ir tam tikros sąvokos, kuri buvo aptariama nutarime, turinys ir todėl iš esmės keičiasi (ir privalo keistis) nutarimo motyvai.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ir patys KT nariai (teisėjai, kurių yra 9) dėl priimtojo nutarimo pateikia raštu savo atskirąją nuomonę (kartais net 3 KT nariai iš karto).
KT, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalį, turi teisę peržiūrėti savo nutarimus, išvadas ir sprendimus, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių.
Taip pat ir pats KT konstatavo, kad: „12.4. Reinterpretuoti oficialias konstitucines doktrinines nuostatas taip, kad oficiali konstitucinė doktrina būtų pakoreguota, yra (arba gali būti) būtina tais atvejais, kai yra padaromos Konstitucijos pataisos“ (KT 2006 m. kovo 28 d. nutarimas Byloje Nr. 33/03).
15. Pabrėžiame tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) konstatavo, kad: „Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis)“ (žr., pvz., LAT 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktą ir 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 28 punktą bei jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., LAT 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 33 punktą, 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą bei jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Taigi, pagal LAT praktiką, tik byloje, kurioje KT priėmė tik nutarimą, būtų galima galvoti apie nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais ir tai, jeigu būtų įvykdytos sąlygos, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje, bei jeigu taip pat būtų įvykdytos ir kitos sąlygos, kurių viena, t. y., kad prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, nebus, KT nagrinėjant bylą, niekada įvykdyta.
17. Pabrėžiame tai, kad konkretūs pavyzdžiai akivaizdžiai rodo tai, jog KT leidžia sau konstatuoti neva prejudicinių faktų buvimą ir sprendimuose, dėl kurių Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad: „Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus“.
18. Visa tai reiškia tai, kad akivaizdžiai KT nutarimas, o juo labiau ir KT sprendimas visiškai neturi įsiteisėjusio Teismo sprendimo savybių: 1) Teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) Teismo sprendimo prejudicinė galia.
19. Nors ir Teismas kartais ir kreipiasi išvados tam tikru klausimu į Konstitucinį Teismą, bet Konstitucinis Teismas vien dėl jo pavadinime esančio žodžio „Teismas“ jokios konkretaus asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, bylos apskritai nenagrinėja – juo labiau nepriima sprendimo, kaip asmens galutinė teisinės gynybos priemonė.
19.1. Neturi likti nepastebėta tai, kad Teismas, tirdamas „sprendimo“ priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, gali įvertinti tik tai, ar asmens kreipimasis į KT yra pagrįstas teisiniais argumentais, o – ne tai, ar jo kreipimesi išdėstyti reikalavimai (siūlymai) tikrai būtų patenkinti, jei jo šis kreipimasis būtų buvęs KT priimtas ir nagrinėjamas.
19.2. Nors ir bylą nagrinėjantis Teismas ir siunčia jam nagrinėjamą bylą, KT gali tik pažiūrėti ir įvertinti tik tai, ar tikrai Teismas priėmė sprendimą (nutartį), vadovaudamasis norminiu teisės aktu, kurio atitikimą Konstitucijai prašoma ištirti, o – ne tai, ar jie tikrai laimės bylą, jei, pripažinus, kad norminis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, jiems bus suteikta teisė kreiptis į Teismą.
19.3. Teismas, tirdamas „sprendimo“ KT ne teismo tvarka paskirtosios baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, privalo išnagrinėti bylą iš esmės ir, kaip asmens galutinė teisinės gynybos priemonė, priimti galutinį sprendimą.
20.Visa tai reiškia tai, kad pavadinimas „Konstitucinis Teismas“ Lietuvoje yra klaidinantis pavadinimas, sukeliantis asmenims neteisėtų ir nepagrįstų lūkesčių neva yra dar viena bylos nagrinėjimo instancija.
Asmeniui, pagal Konstituciją, galutinė teisinės gynybos priemonė yra tik Teismas (Konstitucijos IX SKIRSNIS).
21. Tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdžiai rodo tai, kad sąvokos „Konstitucinio Teismo teisėjas“ turinys, pagal Konstituciją, iš esmės skiriasi nuo sąvokos „Teismo teisėjas“ turinio.
„Konstitucinio Teismo teisėjas“, pagal Konstituciją, negali būti prilygintas net „Apylinkės teismo teisėjui“, kuris pats vienas vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje, ko neturi teisės daryti net visi 9 KT teisėjai kartu. KT yra kolegiali valstybės institucija: „Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai“ (Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
21.1. Neturi likti nepastebėta tai, kad KT pirmininkas ir teisėjai turi teisę tik dalyvauti Visuotinio teisėjų susirinkimo posėdžiuose, bet neturi jokios teisės rinkti ar būti renkami į Teismų savivaldos institucijas, t. y. turi teisę tik stebėti (Konstitucinio Teismo įstatymo 15 straipsnis ir Teismų įstatymo XIII SKYRIUS „TEISMŲ SAVIVALDA“).
22. Taigi, KT nėra apeliacinis teismas nacionalinių Teismų atžvilgiu ir negali panaikinti arba pakeisti jų priimtų sprendimų. KT, pagal Konstituciją, tikrina norminių teisės aktų atitiktį Konstitucijai (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 ir 2 dalys). KT apskritai nenagrinėja ir nesprendžia klausimų dėl konkretaus asmens teisių pažeidimo.
Nors ir užduoto klausimo nagrinėjimo forma panaši į Teismo, bet dėl to Konstitucinis Teismas netampa Teismu, t. y. valstybės valdžios institucija, vykdančia teisingumą Lietuvos Respublikoje (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).
Nors ir Konstituciniame Teisme posėdis vyksta panašiai taip, kaip ir Teisme, bet jis Teismu vis tiek netampa, nes jokios konkretaus asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, bylos niekada nenagrinėjo ir nenagrinės. Tik dėl tokios darbo formos, t. y. tik dėl formos panašumų, gal būt, ir galima būtų jį vadinti teismine (skirtumas: medis ar tik medinis) institucija.
Tokia šios valstybės institucijos (KT) darbo forma šiuo metu, nors ir ši valstybės institucija įsteigta po „revoliucijos“, jau turėtų būti laikoma sovietiniu paveldu, nes ši valstybės institucija iš esmės turi būti moksline – tiriamąja – be visus gąsdinančio triukšmo, kai KT tvarkdarys be teisinio pagrindo šaukia: „Stot ! Teismas eina !“. Neturi likti nepastebėta tai, kad dėl tikro Teismo tai nustato Įstatymas, t. y., kad „Teismui įeinant ir išeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“ (LR CPK 236 straipsnio 1 dalis).
22.1. Taigi, KT, kaip ir kitos valstybės institucijos, kurios įtvirtintos Konstitucijoje (Valstybės kontrolė ar Lietuvos bankas), yra tiesiog viena iš nustatytos, konkrečios srities priežiūros (kontrolės) valstybės institucijų – iš kurių nė viena nedalyvauja teisingumo vykdyme Lietuvos Respublikoje ir neturi jokių instancinių ryšių su Teismu.
22.2. Yra ir tarptautinių priežiūros (kontrolės) institucijų: pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris tik prižiūri, kaip konkrečioje valstybėje yra laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, bet jis nedalyvauja teisingumo vykdyme šioje valstybėje ir neturi jokių instancinių ryšių su šios valstybės Teismu. Taigi, nors ir pavadinime yra žodis „Teismas“, bet savo esme tai – tik priežiūros (kontrolės) institucija.
Pabrėžiame tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kaip ir KT, taip pat nėra apeliacinis teismas nacionalinių teismų atžvilgiu ir negali panaikinti arba pakeisti jų priimtų sprendimų, bet, skirtingai nuo KT, nagrinėja ir sprendžia, ar yra neteisėtai pažeistos konkretaus asmens Konvencijos I skyriuje apibrėžtos asmens teisės bei laisvės (Konvencijos preambulė, 1, 19 straipsniai). Pabrėžiame ir tai, kad į EŽTT turi teisę kreiptis tik tas, kuris yra asmeniškai ir tiesiogiai nukentėjęs(-usi) nuo vienos ar keleto pagrindinių teisių pažeidimų (turi „nukentėjusio asmens“ statusą).
22.3. Yra ir daugiau Lietuvoje institucijų, kurių pavadinime yra žodis „Teismas“: pvz., Teisėjų garbės teismas, Antstolių garbės teismas ir kt., bet niekam dėl jų net nekylą jokių abejonių, kad jie tikrai nevykdo teisingumo Lietuvos Respublikoje, t. y. akivaizdžiai nėra Teismas. kuris įtvirtintas Konstitucijoje.
22.4. Taigi, yra akivaizdu, kad, pagal Konstituciją, „Konstitucinis Teismas“ nėra ir niekada nebuvo „Teismu“, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, juo labiau nėra ir niekada nebuvo asmeniui galutinė teisinės gynybos priemonė, t. y. tiesiogiai nedalyvauja teisingumo vykdyme Lietuvos Respublikoje – yra tik tam tikra kontrolės institucija.
23. Taigi, vartojama formuluotė „Konstitucinis Teismas“ negali būti aiškinama vien pažodžiui, kaip leidžianti teigti, esą „Konstitucinis Teismas“ yra „Teismas“, t. y. teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdanti institucija, numatyta Konstitucijoje. Vien tai, kad minėtoje formuluotėje yra vartojama sąvoka „Teismas“, jokiu būdu nereiškia, kad ši institucija yra tikras Teismas.
Tai reiškia tai, kad yra akivaizdu, jog šios valstybės institucijos yra ne veltui įtvirtintos skirtinguose Konstitucijos skirsniuose: IX SKIRSNIS – „TEISMAS“, VIII SKIRSNIS – „KONSTITUCINIS TEISMAS“.
24. Teisė kreiptis į Teismą yra fundamentali asmens teisė, kurios jokia valstybės institucija – apskritai niekas neturi jokios teisės apriboti ar paneigti.
25. Pavadinimas „Konstitucinis Teismas“ Lietuvoje yra klaidinantis pavadinimas, sukeliantis asmenims neteisėtų ir nepagrįstų lūkesčių neva yra dar viena bylos nagrinėjimo instancija.
Lietuvoje asmeniui, pagal Konstituciją, galutinė teisinės gynybos priemonė yra tik Teismas, o KT į Teismų sistemą Lietuvoje apskritai neįeina.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra tiesiogiai nustatyta teisė asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, kreiptis į teismą. „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).
Taigi, tik Teismas Lietuvoje nagrinėja ir sprendžia klausimus dėl konkretaus asmens teisių ir laisvių pažeidimo.
Teismo pareiga yra ir ginti asmenį nuo valstybės bei valstybės institucijų.
26. Esamas teisinis reguliavimas sukelia asmenims neteisėtus ir nepagrįstus lūkesčius, kuriuos skatina ir buvę KT teisėjai (ypač KT pirmininkai), tvirtindami viešai, kad asmuo turi teisę į individualų „skundą“. Konstitucija nustato, kad KT pateikiamas ne „skundas“, o – iš esmės prašymas patikrinti norminio teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Vien dėl to, kad šiai valstybės institucijai, t. y. KT, suteiktas visuomenę klaidinantis pavadinimas, yra sudaromos sąlygos neįgyvendinti ir šiurkščiai pažeisti Konstitucijos 5, 6, straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 4 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 ir 3 dalių, 111 straipsnio, 106 straipsnio 4 ir 7 dalių, 102 straipsnio 1 ir 2 dalių, 105 straipsnio ir kt. bei konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus.
Toks visuomenę klaidinantis pavadinimas sudaro sąlygas ir negeranoriškiems subjektams (naudoja tai ir buvę KT teisėjai, ypač jo buvę pirmininkai) tvirtinti, kad asmenys turi teisę į individualų „skundą“, kas visiškai neatitinka tikrovei, nes asmens kreipimasis į KT, pagal Konstituciją, yra asmens prašymas patikrinti norminio teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Toks tvirtinimas, kad asmenys turi teisę į individualų „skundą“, kuria ir vaizdą neva asmuo kreipiasi į „Teismą“ su tikru skundu.
Tokie buvusių KT teisėjų, ypač jo buvusių pirmininkų, teiginiai kartu su visuomenę klaidinančiu valstybės institucijos pavadinimu akivaizdžiai klaidina visuomenę, nes sukelia neteisėtus ir nepagrįstus lūkesčius asmeniui neva jo bylą gali peržiūrėti dar vienos instancijos Teismas, kas visiškai neatitinka tikrovei.
27. Pats laikas yra daiktus vadinti tikraisiais vardais: KT – ne Teismas.
Ar ir toliau KT slėpsis už abstrakčios veiksmų laisvės sąvokos ?
Tikslinga pakeisti Lietuvos valstybėje klaidinantį, sukeliantį neteisėtus ir nepagrįstus asmenims lūkesčius, kad yra neva dar viena Teismo instancija, institucijos pavadinimą „Konstitucinis Teismas“ į pavadinimą „Konstitucinė Taryba ar Komisija“.
Sprendžiamas fundamentalus klausimas, ar KT veiksmai Lietuvoje yra teisiškai kontroliuojami, ar jie jau virto ar gali virsti nepatikrinama valdžios zona ?
Teisinės valstybės kelias – skaidrumo ir teisės kelias.
Valstybėsinstitucijos pavadinimo „Konstitucinis Teismas“ pakeitimas į pavadinimą „Konstitucinė Taryba ar Komisija“ būtų tik nedidelė, t. y. tik redakcinė, Konstitucijos teksto pataisa, bet didelis žingsnis Lietuvos teisėkūros dėl Žmogaus teisių įgyvendinimo istorijoje – didelis žingsnis Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje užtikrinimui.
Pareiškėjų siūlymo nagrinėjimo baigtis Seime ir taps reikšmingu lakmuso popierėliu Lietuvos teisinės valstybės brandai.
Dėl to, kas išdėstyta,
prašome JŪSŲ:
inicijuoti Konstitucinio Teismo pavadinimo pakeitimą.
Virginija Jurgilevičienė
Virginijus Partaukas
Rimantas Astrauskas