Prašymas neskirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriumi Arūno Bubnio, kaip pažeidusio piliečių teisę į objektyvų istorijos įvykių vertinimą

Rytoj (trečiadienį) 9.30 val.  kviečiame į piketus, kurie vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose.

Valstybė, kaip  ir namas,  kuriame svarbiausia ląstelė yra šeima. Tauta turi gyventi saugiame ir tvirtame būste.  Deja, tą tvirtą ir saugų „namą“ XIX a.  sunaikinti pasišovė K. Marksas, kaip atgyvenusią instituciją.  Vėliau to darbo ėmėsi Leninas, kurio pagrindinis šūkis – ginti  darbininkų ir valstiečių klasę, moteris, kaip  nuskriaustas socialines grupes.

XXI a.  leftistai nutarė  atgaivinti, sugrąžinti žlugusias teorijas, tik šiek tiek pakeitę pavadinimus, bet esmė – ginti nuskriaustas socialines grupes: seksualines mažumas, juodaodžius, moteris.

XIX a. K. Markso ir F. Engelso filosofiniai traktatai  nebuvo įgyvendinti  ir  XX a.  Leninui  taip pat nepasisekė  sukurti naujos visuomenės, nors   jis  ir jo pasekėjai  nepritariančius  net žudydavo.  Klaidingam  tikslui  pasiekti sovietų sąjunga  paaukojo milijonus savo  žmonių gyvybių. Šių istorinių asmenybių siekis sunaikinti  šeimą, sukurti komunizmą, kaip  naują socialinę sistemą, – gėdingai žlugo.

Lietuvoje XXI a. leftistų  norus, – sukurti modernią visuomenę, įgyvendina liberalai, konservatoriai ir jaunieji socialdemokratai.  Deja, tikslas – utopinis, neįgyvendinamas.  Kada ši politinė jėga supras, kad piliečiai, juos vadindami neomarksistais, neklysta?  Todėl tik  laiko klausimas, kada ta idėja fix  žlugs ir kiek bus padaryta žalos?

Negalima likti abejingiems, kai siekiama sunaikinti šeimą, valstybę.  Totalitarinės sistemos elementų  įgyvendinimas -  tragedija pasaulio visuomenei.

Šalies istorija  -  kiekvienos valstybės  tvirti  pamatai. Sunaikink, išmesk „netinkamus“ įvykius iš istorijos ir valstybė lieka be pamatų.  Šiandien tokią niekingą valstybės naikinimo   užduotį atlieka tie, kurie atleido iš  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ( toliau Genocido centras)  generalinį direktorių Adą Jakubauską ir ruošiasi  paskelbti direktoriumi  Arūną Bubnį.

Mes, piliečiai,  ne pirmą straipsnį rašome apie   A. Bubnį, kuris yra vadinamas Holokausto istorijos specialistu, kuris  jau daug metų dirba  Genocido centre ,  kuris aiškina, kad Lietuvoje Holokaustas prasidėjo 1941-06-22.  Tačiau  kažkodėl jis nepaaiškina, kodėl „nesant“ Holokaustui japonų diplomatui Čijunei Sugiharai 1985 m. buvo  suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas?  Kaip čia nutiko, kad japonas gelbėjo žydus, gavo garbingą gelbėtojo vardą,  nors Lietuvoje Holokausto atseit  nebuvo?

Manome, kad   Genocido centro darbuotojas A. Bubnys  privalėjo   Holokausto apibrėžimą išplėsti, nes sistemingo, masinio žudymo metu buvo žmonių, kurie gelbėjo žydus. Holokaustą nuo žydų gelbėtojų atskirti negalima.  Jau po karo, išgelbėtų žydų palikuonys su  japono Č. Sugiharos  išduota viza, surado  gelbėtoją ir jį paskelbė didvyriu.  Holokausto apibrėžime yra pateikti vieni teiginiai, o realiame gyvenime  – kiti.   Todėl, kai kalbame apie Holokaustą, būtina kalbėti ir apie valstybių priimamus sprendimus, kai Europą apėmė karas ir   gyventi tapo nesaugu.

Istorikas A. Bubnys,  Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti  ( toliau Tarptautinė Komisija), vadovaujama  Emanuelio  Zingerio lieka prie sovietinės Holokausto periodizacijos ir istorinį faktą, susijusį su japonų diplomatu, palieka  nieko vertą. Aiškinant Holokaustą,  būtina pateikti informaciją, kaip elgėsi Lietuvos vyriausybė iki sovietinės okupacijos ir kokią didžiulę žalą padarė žydams  Sovietų sąjungos okupacija ir ambasadų uždarymas.    Manome, kad  A. Bubnys  ir organizacija, kuriai vadovauja E. Zingeris,  tuos istorinius faktus  ignoruoja, tikslu švarinti Sovietinę okupaciją.   Jie,  vadovaudami  Genocido centrui, mums,  piliečiams,  suvaržo teisę  gauti   tokias istorines  išvadas, kokios jos  turėtų būti.

Manome, kad A. Bubnys ir Tarptautinė komisija   atlieka Kremliaus  užduotį – balina sovietinę okupaciją.   Č. Sugihara gavo gelbėtojo vardą už tai, kad žydams  išdavinėjo  vizas – gyvybės bilietus ir suteikė galimybę palikti sovietų okupuotą Lietuvą bei išvengti    getų ir būsimų žudynių.   Sovietų okupacija, stalinistinis režimas žydams tapo  mirties gaubtu.  Uždarė išvažiavimą  į vakarus ir  atvėrė kitą kelią, -  gyvuliniais traukiniais į Sibirą, į tremtį, į lagerius. Todėl, naciams okupuojant Lietuvą, nedidelė dalis žydų pasitraukė į rytus. Kaip Tarptautinė komisija  reaguoja į reikalavimą  Sovietų totalitarinę sistemą priskirti  dalyvavus žydų naikinime, uždraudžiant jiems išduoti vizas – gyvybės bilietus?  Jie tuoj informuoja pasaulio visuomenę, kad Lietuvoje norima neigti  Holokaustą.

Sovietų sąjungai sugriuvus,   jos tankai paliko Lietuvą, bet liko kitas  sovietų ginklas -  tarybinė istorija, kurią gina Tarptautinė komisija.

Todėl A. Bubnio paskyrimas į Genocido centro direktorius būtų antivalstybinis veiksmas.

Prašome paaiškinti:

1. kodėl  yra pažeidžiamos mūsų, piliečių, teisės į teisingą istoriją,

2.  kodėl  A. Bubnys, nagrinėdamas Holokaustą,   balina sovietų okupaciją, kuri uždraudė  žydams, norėjusiems gauti vizas-gyvybės bilietus,pasitraukti iš karo apimtos Europos ir tokiu būdu  sąmoningai paskyrė   mirties nuosprendžius?

3. kodėl  sovietinės sistemos balintojai, Holokausto organizatorius – sovietinę ir nacistinę  diktatūras, organizavusias    masinį žmonių žudymą,   neįvardina pagrindiniais žydų žudikais?