UOSTO PLĖTRA SUNAIKINS KLAIPĖDĄ

Kotryna Abakaitė

2018-04-06

Lietuvai jau užtenka ekonominių nesėkmių, „duobių“. Jos neša skurdą, emigraciją ir nusivylimą. Maksimali uosto plėtra brangiai kainuos, sunaikins Baltijos pakrantę iki pat Palangos, Kiaulės nugarą, ardys Kuršių nerijos krantus, pripumpuos emigrantų iš Kinijos, tarša mieste išaugs katastrofiškai. Labai norisi, kad apie tai būtų diskutuojama Seime, kad apie tai kalbėtų centrinė Lietuvos žiniasklaida.

Kodėl įvairios televizijos neviešina pasisakymus dėl uosto plėtros? Kodėl nutyli klausimus, kuriuos užduodame tiems, kurie yra valdžioje, nuo kurių priklauso Lietuvos ir Klaipėdos ateitis?

Klaipėdos miesto Taryboje,   Klaipėdiečių tribūnoje visuomeninkė Virginija Jurgilevičienė teigė, jog reikia mokytis iš savo artimiausių kaimynų estų. Talinas visą krovos uostą perkėlė už miesto. LRT žurnalistė paprašė  V. Jurgilevičienės, pasisakiusios iš tribūnos, duoti  trumpą interviu apie uosto plėtrą. Pirmasis kalbėjo KVJUD  direktorius Arvydas Vaitkus. Jis aiškino, kad Taline iš keturių uostų yra iškeltas už miesto tik vienas uostas ir sumažinta krova du kartus. Po to žurnalistė kalbino  V. Jurgilevičienę. Ji pasakė, kad Taline krova sumažėjo du kartus, o ekonominė ir socialinė padėtis yra viena geriausių Europos sąjungoje. Krovos dydžiai nerodo valstybės ekonominio augimo.

Lietuvos televizijos “Panoramos” laidoje parodė visą uosto direktorius kalbą, o ką pasakė V. Jurgilevičienė – iškirpo. Nutylėjimai, karpymai, dozuota informacija labai reikalinga ir naujajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Kaip elgtis, kai tie, kurie turi valdžią, pinigus perka žiniasklaidą? Ką daryti, kai kitą nuomonę neviešina? Ar verkšlenti, kad viskas yra nupirkta? Ar eiti į žmones ir pasakoti apie valstiečių klaipėdiečiams siūlomas “brangias” dovanėles, kurios sunaikins miestą.

Istorija ir gyvenimas teigia, kad niekas nestovi, kad einama į priekį. Klaipėda, kaip uostas jau žinomas XIII a. Tada uostas buvo šalia pilies. Didesni laivai nebegalėjo įplaukti.  Krovos vietų trūkumas uostą perkėlė į Dangės upę. XIX a. pabaigoje upė-uostas negalėjo talpinti visų laivų ir todėl teko persikelti į marias. XX a. pab. XXI a. pr. kaimyninių šalių uostai yra išsikeliami iš miesto centro. Tai padarė estai, krovos uostą iškėlė iš Talino į Mugą (13 km nuo Talino), Paldiskį (40 km nuo Talino). Talino visi uostai yra valstybiniai. Klaipėdos uosto direkcija kalba apie klestėjimą, tačiau siūlo gyventi  kaip XX a. pr., t.y. likti prie marių, tiesa, dar priglobiant Melnragę, kuri irgi yra miesto dalis.

Klaipėdos uostas per metus perkrauna  43 mln. tonų krovinių . Mieste didžiulis judėjimas sunkiasvorių mašinų, važiuojančių į uostą ir iš uosto. Kaip atrodys tos pačios gatvės, infrastruktūra, kai krova padidės 4 kartus? Atsakymas tik toks, jog miestas –neguminis, gatvės – neguminės, automobiliai neskraidys, todėl tokios krovos padidėjimas iš miesto išvarys paskutinius žmones. Estai supranta, kad progreso ir pokyčių  nesustabdysi,  todėl krovos uostus iškelia už miesto net 40 km. Lietuviai, o uosto tikrieji šeimininkai yra Susisiekimo ministerija, apsimeta kvaileliais, gerovės pažadukais ir nori sugrįžti, gyventi į XIX amžių.

Mums, lietuviams, klaipėdiečiams, gėda, kad tie, kurie ruošiasi perimti valdžią, galvoja ne apie klaipėdiečių ir Lietuvos ekonominį gerbūvį, o jos sunaikinimą. Šiandien Klaipėdoje tai ruošiasi daryti  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Klaipėdoje šios partijos vedliu yra Arvydas Vaitkus, kuris nori tapti dar ir meru.

2018-04-06 1

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kova dėl uosto plėtros tęsiasi

Klaipėdiečiai 2018 m. gruodžio mėn. 20 d. 8.30 val. renkasi į piketą prie savivaldybės  ( Liepų g. 11) su prašymu, kad miesto taryba  aiškiai pasisakytų sprendimu,  jog nepritars Administracijos direktoriui, nes miestas yra patvirtinęs  2 variantą.  Klaipėdiečiai  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai sako NE!

 Klaipėdos savivaldybėje melas liejasi per kraštus. Klaipėdos miesto administracija nusprendė ignoruoti  Klaipėdos miesto tarybos sprendimą.  Ji  pateikė   sprendimo projektą, kuriuo pritaria Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepsijos 2 variantui, tuo pačiu nustatant išorinio uosto vystymą, jei to norės vyriausybė.

 Pagrindinis argumentas buvo: jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimo variantui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Daugelis tarybos narių norėjo sužinoti, kas tie 200 investuotojų?  Kiek suprantame tai mistinis, t.y.  melagingas  skaičius.

 Klaipėdos miesto tarybos nariai paklausė, ar senasis patvirtintas miesto bendrasis planas yra terminuotas dokumentas?  Pasirodo, kad senasis miesto planas yra neterminuotas. Todėl detalieji planai yra teisėti ir jais administracija gali naudotis.

 Klaipėdos administracijos direktoriui Sauliui Budinui   nepasisekė  apgauti dėl 200 stabdomų projektų. Tikėtina,  jis ir toliau tęs negražius žaidimus ir  melą.

 Vienas galbūt negražus žaidimas  jau vyksta.  Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą rengiami dokumentai turi pereiti keletą etapų. Bendrasis uosto planas praėjo visus viešinimo etapus. Visos bendruomenės buvome kviečiamos į uosto bendrojo plano pristatymą. Pasiūlymų prirašėme.  Pav., dėl  transporto koridoriaus  gavome atsakymą, kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir t.t.  Sekantis etapas -  derinimas. Jei Klaipėdos savivaldybė atsisako derinti  valstybei svarbų projektą, tai toks atsisakymas turi būti motyvuotas.

 Klaipėdiečiai nemato registruotų sprendimų  sąraše motyvuoto atsisakymo derinti bendrąjį  uosto planą. Užregistruotų sprendimų sąraše yra tik   projektas, jog Klaipėdos miesto tarybai siūloma  Administracijos direktoriui pritarti  dėl 2 varianto, o iš tikro,  maksimaliai uosto plėtrai.

 Manome, kad klaipėdiečių laukia nauja apgaulė. Administracijos direktorius, nesulaukęs iš miesto tarybos  motyvuotų teiginių dėl ko nederina uosto plėtros plano, jį pasirašo. Administracijos direktorius „durnių pavaliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  išliks valdžioje, nes jo globėju taps naujas meras  Arvydas Vaitkus.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ateis tiesa ir į Lietuvą

 2018-12-17

Klaipėdiečiai 79 kartą atėjo į Atgimimo aikštę su plakatais ir klausimu „Ar dar gyva Deimantė ?“.  Valdžios nenoras bendrauti, kalbėti sako, kad mergaitės, galimai ir jos motinos Laimos Stankūnaitės, nėra gyvųjų tarpe.

Tik nevisprotis gali patikėti, kad mergaitei buvo pavojinga pas senelius ir jų dukrą Neringą Venckienę. Valdžia teismų pagalba  melą nori paversti tiesa, o tiesą – melu.

Artėja Kalėdos, stebuklų metas ir taip norisi tikėti, kad jis aplankys Lietuvą.  Taip norisi tikėti, kad baigsis tas ilgas, net 79 mėnesius besitęsiantis,  valdžios sukurtas melas apie Garliavos įvykius.

Puikiai suprantame, kad ateis šviesa ir tiesa, jei jos sieksime ir reikalausime.

2018-12-17 r

2018-12-17 w

2018-12-17 q

2018-12-17 e

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Neaiškumai veda į niekur

 Klaipėdos miesto  merui Vytautui Grubliauskui

Klaipėdos miesto administracijos direktoriui Sauliui Budinui

                                                      PRAŠYMAS

               2018-11-29 įvyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis. Jame buvo priimtas sprendimas, kad  bendrojo plano pakeitimų koncepsijos variantas nebesvarstomas. Jis  teikiamas pakoreguoti.  Po šio sprendimo iškilo klausymų.  Prašome paaiškinti:

  1. 1.      Iki kiek laiko atidėtas sprendimas dėl miesto bendrojo plano pakeitimo? Ar numatyta konkreti svarstymo data?
  2. 2.      Ar yra   administracijai suformuluota užduotis koreguoti bendrojo plano pakeitimus vadovaujantis tik  2018-07-14  Tarybos posėdyje priimtu sprendimu (antras variantas)? 
  3. Jeigu  nėra nurodyti  konkretūs reikalavimai korekcijai, ar nebus sugrįžta į miesto tarybą su ankstesniu administracijos paruoštu variantu?                  Prašome atsakyti iki artimiausio miesto tarybos posėdžio.

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas             pirmininkas   V.  Partaukas

Melnragės bendruomenė                                              pirmininkė D. Kavaliauskienė

Žalųjų sąjunga                                                                            pirmininkė Z. Daugintytė

Eglės seniūnaitijos bendruomenė                                      vadovė   V. Jurgilevičienė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Prašome modernaus uosto, o ne konfliktinės zonos

2018-11-21 a

Lapkričio mėn. 21 d.  Melnragėje, Miško kvartale bei šalia universiteto gyvenantys žmones susitiko su Pirmosios nepriklausomos miesto tarybos narių frakcija.  Frakcija sudaro Vytautas Čepas (frakcijos pirmininkas), Jonas Sąlyga (pirmininko pavaduotojas), Rimantas Taraškevičius, Algirdas Grublys.

Susitikimo tikslas prašyti, kad lapkričio mėn. 29 d.nepritartų sprendimo dėl Miesto bendrojo plano pakeitimo koncepsijos variantui.

Rimantas Taraškevičius  teigė, kad visą laiką buvo prieš du bendruosius planus. Neturėtų būti  atskiri  uosto ir miesto  planai.  Balsuos už, nes procedūros tokios.  Jei balsavo už 2-ąjį variantą, tai  dabar to pačio balsavimo tik antras etapas.

Labai jau keičiasi tas 2-as variantas. Jis iš tikro virsta  4 –ju variantu, t.y.  išorinis uostas  ir jo aptarnavimui reikalingi koridoriai  galios tuo atveju, jei  apsispręs  vyriausybė išorinį uostą vystyti Klaipėdoje.  Administracija aiškinamajame rašte   privalo remtis Klaipėdos miesto Tarybos,  o ne kitų institucijų, kurios tik dar priims,  sprendimais.

Vytautas Čepas pasakė taip, kad ne čia, Klaipėdoje, sprendžiama išorinio uosto atsiradimo vieta, reikia eiti prie vyriausybės. Jis pasakojo koks ilgas buvo kelias  dėl naftos terminalo atsiradimo Būtingėje. Viena vyriausybė nusprendžia Klaipėdoje.  Gerai, kad ji išsilaikė tik šešis mėnesius. Kita, o tai Šleževičiaus, Būtingėje.  Dėl naftos terminalo Būtingėje, taip pat buvo teigiama, kad labai brangus projektas.  Ne toks jau jis ir brangus.  Vytautas Čepas  balsuos pagal savo sąžinę.

Išklausęs  gyventojų diskusiją su frakcija, Jonas Sąlyga pasakė, kad balsavimo metu – susilaikys.

Algirdas Grublys  pasakė, kad taip pat balsuos už administracijos pateiktą sprendimą, nes Lietuvos vyriausybė ruošiasi tvirtinti sprendimą , kad Klaipėdos uosto plėtra su išoriniu uostu pripažinti valstybei svarbiu projektu.

Visi suprantame, kad dabar vyksta toks pat politinis  žaidimas, kaip ir dėl Būtingės terminalo prieš 25 metus.  Nėra ekonominių paskaičiavimų, o tai, kiek kainuos krantų erozijos stabdymas,  kai  statinys nutolęs jūroje 3 kilometrus ir kai 7 kilometrus. Nėra paskaičiuota  kiek valstybei kainuos gyventojų iškėlimas, kompensacijos už nekilnojamo turto  vertės praradimą ne tik Melnragės, bet ir Miško kvartalo gyventojams, jei  susisiekimo koridorius taps Šiaurės prospektas arba  kiek kainuos  Šiaurinis apvažiavimas. Suskaičiavus visas būsimas išlaidas, Būtingės variantas gali būti  pigesnis negu Klaipėdos.   Nesant  Melnragės ir Būtingės paruoštoms  tolygioms studijoms, negali  būti apsisprendimo valstybiniu mastu.  Deja, šiandien  Susisiekimo ministerija teigia, jog  Klaipėdos variantas yra prioritetinis.  Valstybinės reikšmės statinys, o atsirinkimo kriterijai yra imami iš „lubų“.   Būtingės variantas nesvarstomas.  Šį variantą,  buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas apibūdino, kaip neblogą, jo kadencijoje ruoštą, tačiau  kažin kieno atmesta.

Vyriausybė turi pripažinti, kad Klaipėdos variantas negali būti moderniu, nes visa uosto juosta, nuo pietinės iki šiaurinės  yra aplipusi gyventojais.  Modernus uostas turi išsikraustyti iš miesto.

2018-11-21

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Jei leisime savivaliauti Rokiškio psichiatrinės ligoninės specialistams, tai turėsime išėjusią į A+A ne tik Skaistę Rakauskienę, bet ir trisdešimtmetę merginą iš Akmenės

 

Durys į Rokiškio  "kalėjimą"

Durys į Rokiškio „kalėjimą“

 

2018 m. lapkričio 5d. Panevėžio apygardos teismas turėjo priimti sprendimą  ar Vitalijai tęsti  gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje .

Rokiškio apylinkės teismas  priėmė nutartį, kad  pritarti Rokiškio psichiatrinės ligoninės prašymui   tęsti gydymą.  Teismo verdiktas  toks,  kad  reikia sutikti su specialistų prašymu.  Vitalija, be  advokatės Rasos  Čibirienės, kuri ją gynė Rokiškio teisme,  pagalbos,   apskundė sprendimą, jog  ligoninės pažymoje surašyta daug  melo ir prašė  nutraukti gydymą,    ją išleisti į namus.

Vitalijos mama, gyvenanti Akmenėje, tą pačią dieną, kai turėjo vykti posėdis išsiuntė  į teismą prašymą, kad prašo pakeisti advokatę. Teismas priėmė mamos, t.y.   proceso dalyvės prašymą, kurį padėjo surašyti ir elektroninio ryšio pagalba išsiųsti  seniūnijos  darbuotojos.

 Teismas, gavęs prašymą, sureagavo ir   posėdį nukėlė. Jis vyks Panevėžio apygardos teisme  lapkričio 12 d. 13.30 val.

Kodėl taip detaliai aprašiau Vitalijos bylą? Todėl, kad Rokiškio psichiatrinės ligoninės personalas ir taip pat advokatai, su kuriais konsultavomės, teigė, kad   teismai  priima sprendimą dėl gydymo  tokį, kokio prašo ligoninė.

Deja,  yra ir kitokių sprendimų.  Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas priėmė  sprendimą dėl  Violetos, ją paleisti,t.y. nutraukti gydymą.   Ši moteris be  jokio teismo sprendimo  buvo izoliuota ir visą pusmetį gydoma, jai netinkamais vaistais. Ligoninė prašė  leisti pratęsti tą gydymą.  Nemokama  advokatė, kurią nusamdė teismas,   perskaičiusi bylą, nusprendė  pasidomėti kokiu pagrindu Violeta uždaryta  į griežto rėžimo skyrių. Teismas sužinojęs, kad nėra  sprendimo   gydyti Violetos,   priėmė nutartį paleisti tą pačią dieną iš Rokiškio „kalėjimo“. Rokiškyje priverstinai gydoma moteris, grįžusi namo, pirmiausia prašėsi paguldoma į ligoninę, kad lašalinių pagalba iš organizmo būtų  išvalomi vaistai, kuriuos  leido Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.    Šiuo metu ji  randasi  Panevėžio miesto ligoninėje.

Moterys, kurios gal ir turėjo sulaukti psichiatro ar  psichologo pagalbos, tačiau tikrai ne  Rokiškio „kalėjimo“, buvo laimingos, nes suprato, kad net valdiško advokato, kuris  skaito bylą, kuris telefonu susisiekia su uždaryta kliente, pagalba galima pasiekti teisybę, galima atgauti laisvę.

Moterys, kurios laukia  kas šešis mėnesius perteisimo, t.y.  sprendimo, ar reikia tęsti gydymą,  nustebo, kad Panevėžio  apygardos teisme  lapkričio mėn. 5d. Vitaliją gins ne vietinis iš Panevėžio  advokatas, bet iš Rokiškio Rasa Čibirienė. Ši advokatė   nesiteikė, turėdama įstaigą šalia ligoninės, aplankyti klientą, pasikalbėti,  sužinoti jo  motyvus,  prašymus, užklausti  kitas institucijas ir t.t.  Atsisakymą susitikti su klientais, o tai  su Violeta, su Vitalija  ji motyvuodavo, kad skauda koja.   Tiesa, kviesdavo atvykti į jos biurą, puikiai žinodama, kad   uždarytos moterys  atvykti  pas ją be  ligoninės leidimo negali. Tokia gynyba  moterys yra pasipiktinusios.   Todėl nustebo sužinojusios, kad Vitaliją gins ta pati darbo vengianti,  dejuojanti, kad skauda koja, advokatė R. Čibirienė.  Moterys nori sužinoti, kodėl taškomi valdiški pinigai.  Vietinis  iš Panevėžio advokatas  kainuoja pigiau, jam nereikia apmokėti  kelionės

Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje uždarytos moterys mano, kad  advokatė su skaudančiomis kojomis, siunčiama į Panevėžį, kad jos nesulauktų realios pagalbos. Pasirodo Rokiškio psichiatrinei ligoninei  advokatai, kurie dirbą, perskaito bylą, kurie   gina savo kliento teises yra pavojingi…

  Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje  uždarytos moterys supranta, jei liks Rokiškyje ir bus tęsiamas gydymas,  vien  už tai, kad skundė  dėl netinkamų vaistų, dėl grubaus elgesio, dėl pastovaus gąsdinimo,  bus visiškai nugydomos.  Jų   laukia toks pat likimas, kaip kaunietės, teisėsaugos veteranės Skaistės Rakauskienės.  Joms ne kartą  buvo pasakyta, jei rašysite skundus, tai  ištiks  likimas toks, kokio sulaukė viena skundikė.  Visi supranta, kad personalas turi omenyje S. Rakauskienę. Ji mirė, tuoj paleidus  ją iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės griežto režimo skyriaus.   Jai tiek įvarė baimės psichiatrinė ligoninė, kad neišdrįso kreiptis į miesto gydymo įstaigą su prašymu valyti organizmą nuo chemikalų, kurie buvo priverstinai suleidžiami.

Mirties šešėlis  šliaužioja.  Uždarytos, nuteistos už vaistų nevartojimą,  už valdžios kritiką, teigia,  jog nori  gyventi, mirti nenori.  Jų nusikaltimai nėra tokie, kad reikėtų jas  tručyti chemikalais, kaip tarakonus.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Prašymas Telšių rajono savivaldybės Merui ir administracijos direktoriui

PRAŠYMAS dėl nuobaudos taikymo Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus  vedėjai Lendrai Bukauskienei ir dėl akivaizdaus duomenų klastojimo inicijuoti V, Smilgytės bylos atnaujinimą

2018 m. birželio 22d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius ( toliau – Paramos ir rūpybos skyrius) teikė Telšių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl  Virginijos Smilgytės    pripažinimo neveiksnia turtinių santykių srityje ir asmeninių neturtinių santykių srityje. Telšių apylinkės teismas paprašė pašalinti trūkumus. Paramos ir rūpybos skyrius 2018 m. liepos mėn. 12 d. pateikė pareiškimo tikslinimą.

Paramos ir rūpybos skyriaus pareiškimų lapai neturi numeracijos, todėl  negalime nurodyti kokį lapo numerį cituojame, kuriame yra įrašytas akivaizdus melas.

2018 m. birželio  mėn. 22 d. pareiškime Paramos ir rūpybos skyrius parašė:

1. „Jos motina Zofija Smilgienė mirė 2013-04-17 Dūseikių socialinės globos namuose“ , tai melas.

 Zofija Smilgienė  sunkiai sirgo ir mirė namuose. Dūseikių socialinės globos namuose  nebuvo nei vienos dienos. Tai paliudytų ir  Virginijos sūnus Rokas Smilgys.

2. „Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai …, jog suinteresuotas asmuo yra gydomas stacionariai psichiatrinėje ligoninėje... taip pat į tai, jog nėra artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti Virginija Smilgyte po stacionarinio gydymo“ – tai dvigubas melas.

Tiesa ta, kad pačios  socialinės darbuotojos pripažįsta, kad yra sūnus, kad lanko ją ligoninėje, kurioje ilgai bendrauja su mama, tačiau nesugebėjusios susisiekti, galimai imitavusios  paieškos  faktą, nusprendė, kad artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti nėra.  Taip pat melas,   kad yra gydoma,  nes iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuris bus priimtas lapkričio mėn. ,  V.Smilgytė  yra tik stebima ir jokių vaistų negauna.

2018 m. liepos mėn. 12 d. tikslintame  pareiškime parašė:

1.„ ..grindžiamas  Virginijos Smilgytės pasakojimu apie vykdomą individualią veiklą…yra išsiėmusi individualios veiklos pažymėjimą…– melas.

Kur yra įrašytas tas V. Smilgytės  pasakojimas ar kitaip jis yra užfiksuotas?  Kodėl savivaldybė pareiškime nepridėjo tą faktą( individualios veiklos pažymėjimą)  patvirtinantį dokumentą.

2. „ Virginija Smilgytė nuo 2017 m. spalio 16 d. įregistravo VšĮ „Mažieji kūrėjai“ ( Sodros duomenų bazės išrašas) ..“  melas.

               VšĮ „Mažieji kūrėjai“  įregistruota 2015 m. rugpjūčio mėn.  14 d.. Tai užfiksuota Registrų centre. SODRA fiksuoja atlyginimą ir įmokas, bet ne įmonės registracijos duomenis.

              Paramos ir rūpybos skyrius pareiškime nurodo, kad prideda pažymą iš Registrų centro (6 lapai),  tačiau neprideda registracijos dokumentą   VšĮ „Mažieji kūrėjai“. Manome, kas tai daro sąmoningai, kad galėtų surašyti melagingus teiginius apie darbinių pajamų neturėjimą. Taip pat nėra pridedami ir jokie dokumentai iš Sodros apie įdarbintus žmones ( 2 asmenys) nuo 2015 metų.

                      Socialinės paramos centro pareiškimą reikia laikyti melagingų parodymų davimu, kurio tikslas yra suklaidinti teismą. Tai ką surašė,  galima  pavadinti  nusikalstama veikla.  Socialinės darbuotojos rašo, kad V. Smilgytė vengė su jomis kontaktuoti, bet kažkodėl pareiškime remiamasi  jos pasakojimais. MANOME, kad ne jos tariamais pasakojimais turėjo remtis, bet dokumentais iš Sodros, iš Registrų centro, Mokesčių inspekcijos.

Prašome sudaryti  komisiją, kuri ištirtų pateiktą informaciją, remdamasi dokumentais ( Motinos buvimo faktą patikrintų pagal Dūseikių globos namų gyventojų registracijos  knygą bei anūko Roko liudijimą, individualios veiklos faktą patikrintų pagal duomenis iš  Mokesčių inspekcijos, iš Sodros apie pajamas nuo 2015-08-14 ir VšĮ įregistravimą pagal Registrų centrą ). Pareiškimas negali būti grindžiamas  V. Smilgytės tariamais pasakojimais, tuo labiau, kad ji vengė susitikimų su Paramos ir rūpybos skyriaus   darbuotojomis. 

Pasitvirtinus faktų klastojimui, kurių tikslas  apriboti žmogaus pilietines ir turtines teises, prašome  vedėją Lendrą Bukuskienę nubausti, kaip netinkamai atliekančią savo  pareigas.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, prašome kreiptis į teismą dėl V. Smilgytės bylos pripažinimo neveiksnia atnaujinimo.

Pridedame:

1. Įgaliojimas, skanuotas. 1 lapas.

2. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pareiškimą, kuris surašytas 2018 m. birželio 22d ir tikslinimą, – 2018 m. liepos mėn. 12 d., skanuoti  7 lapai.

3. Dokumentas iš Registrų centro 1 lapas.

 P. S. Labai prašome atkreipti dėmesį į tai ko prašo Paramos ir rūpybos skyrius  asmeninių neturtinių santykių srityje. Tarnautojai  nori sužinoti, ar gali būti apribotos pilietinės teisės ( būti  renkamam, balsavimo teisė). Didžiausias V. Smilgytės nusikaltimas, kad facebooke rašė apie politiką, kuris, jos manimu, turi  kriminalinę praeitį.

                       Artėja rinkimai. Ar ne todėl tarnautojai galimai tapę politikų  įrankiais ir pateikė teismui melą, kurio tikslas  susidoroti su politiniu oponentu , jį užtildyti.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Vaclovas Stončius

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kodėl Telšių socialinės paramos ir rūpybos skyrius meluoja?

2018-10-11 V. Smilgytės Šiaulių apygardos teisme

2018-10-11 V. Smilgytės Šiaulių apygardos teisme

Kas leidžia man  rašyti apie Telšių valdžią, kaip apie visiškai degradavusią? Tai Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus surašytas pareiškimas Telšių teismui.

Socialinės paramos ir rūpybos skyrius prašo  pripažinti V. Smilgytę  neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.  Dokumente, kurį surašė oficiali įstaiga, vien  manipuliacijos ir melas.   Išvada tik viena, prisidirbusiems Telšių politikams reikia  V. Smilgytę būtinai padaryti neveiksnia ir  todėl surašė tiesos neatitinkančius bei logikos stokojančius  faktus. Pirmiausia, kad turi ir neturi artimųjų. Manome, kad toks įrašas teigia tik viena, kad psichine liga serga visas socialinės paramos ir rūpybos centras su vadove Lendra Bukauskiene priešakyje.  Kitas  pareiškime melas  dėl Virginijos Smilgytės mamos, nurodant,  kad ji mirė Dūseikių pensionate. Tuo melu labiausiai yra sukrėstas V. Smilgytės ( artimas ir neartimas) sūnus, nes močiutė mirė namuose prie jo akių. Toliau iš „lempos“ surašė apie V. Smilgytės įsteigta įstaigą VšĮ ‚ Mažieji kūrėjai“.  Pagal juos,  ši organizacija buvo  įsteigta   2017 m. spalio 16 d..  Įėję į  Registrų centrą http://www.registrucentras.lt suradome,  kad ši įstaiga užregistruota 2015-08-14. Manau, kad šis melas buvo reikalingas pateisinti kitą melą, kad VšĮ ‚ Mažieji kūrėjai“  neturėjo pajamų. Nustebino totalus nesusigaudymas, kas yra  individuali veikla ir viešoji įstaiga.

Jei oficialiame dokumente yra vienos klaidos, tai kas gali paneigti, kad taip surašomi visi Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus dokumentai? Juk šį darbą dirba ne iš gatves suėję šlavėjai, o specialistai. Kas gali paneigti, kad tai yra praktika siekiant nedorų, savanaudiškų  tikslų, t.y.  pasisavinti  socialiai remtinų žmonių pinigus, suklastojant jiems ligas? Kas gali paneigti, kad  UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ ir Socialinės paramos ir rūpybos centro nesieja bendri  nedori darbai?

Pareiškimą, kurį surašė Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, kartu su prašymu paaiškinti, kodėl tiek daug  netiesos ir melo surašyta apie V. Smilgytę, išsiuntėme Telšių miesto merui, administracijai.

Lietuvoje žmonės sukrėsti dėl nekompetetingų specialistų.  Matyt, tokie dirba ir Telšių savivaldybės įstaigose. Manome, jog nekompetencija yra reikalinga tik tam, kad būtų vagiami savivaldybės arba  valstybės pinigai.

P.S. Teismui dokumentus pasirašė ne vedėja Lendra Bukauskienė, bet tai nuo atsakomybės jos neatleidžia. Manome, jog ji puikiai žinojo, kad surašoma netiesa, todėl vadovaudamasi savisaugos instinktu sudėliojo savo veiklą taip, kad pasirašė ne ji,  vedėja, bet kita darbuotoja.

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Telšiškę socialdemokratę S. Naujokienę reikia vyti lauk iš savivaldybės tarybos

Telšių nuotraukaTelšiai  tėvo gimtinė.  Dar vaikas būdama, beveik kiekvieną vasarą su tėvais lankydavausi  Žemaičių sostinėje.  Nuo tų laikų man Telšiai -  dorų, sąžiningų žmonių miestas.

Todėl, kai ėmiau domėtis telšiškės Virginijos Smilgytės istorija, negalėjau patikėti,  kad  dori, nuoširdūs, ištikimi savo principams miesto gyventojai apsėsti,  kaip skėrių,  nesąžiningų politikų.

Likau šoko būsenoje po pokalbio su politike Stefa Naujokiene, priklausančia Lietuvos socialdemokratų partijai.  Apsilankiau jos darbovietėje UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centre, kad daugiau sužinočiau apie Virginijai Smilgytei nustatytą tariamą ligą.

Pasirodo, liga buvo diagnozuota remiantis dviem įrašais.  Vienas dokumentas,  tai V. Smilgytės brolio ( galimai tai net ne brolio raštas, nes Centras turi tik skundo kopiją, kuri sunkiai perskaitoma) ir  antras įrašas, kurį S. Naujokienė pavadino taikomasis pokalbis su V. Smilgyte. Paklaususi, kodėl byloje  nėra pažymų, kurias išduoda Centras norint gauti vairuotojo pažymėjimą bei globėjo statusą, kurį galima įteisinti tik   teismo keliu, tik pristačius dokumentą, kad psichinė sveikata yra gera? Tos pažymos konstatuotų, kad psichinės sveikatos pablogėjimo nebuvo.   Iš  vadovės S. Naujokienės  sužinojau, kad tokias pažymas išduoda ir psichiniams ligoniams.

Taip ir likau nesupratusi,  kaip UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ sudaro  bylas.  Galimas brolio skundas įsegamas, o pažymos, kurios yra gaunamos iš to centro ima ir išnyksta, byloje jų nėra.

Supratau, kad  S. Naujokienė suvokusi, kad manęs neįtikino jos pasakojimas, jog brolio skundas ir yra psichinės ligos pradžia, metė paskutinį „kozirį“. O jis toks, kad brolis sunkus psichinis ligonis ir tai paveldima.

Labai norėjau sužinoti, kaip galėjo specialistai patikėti pareiškimu žmogaus, kuriam buvo  diagnozuota sunki psichinė liga. Pasirodo V. Smilgytės broliui buvo ir proto prašviesėjimų.

Nenustebau, išgirdusi apie sunkią brolio psichinę ligą, nes kai ėmėme domėtis V. Smilgytės asmeniu, beveik žodis į žodį, t.y. tą patį išgirdome ir  iš  Telšių rajono tarybos nario  Algirdo Bacevičiaus.  Kaip čia nutinka, kad tarybos nariai tampa „inkubatoriniais“, kartoja, kaip sugedusios plokštelės, vienodus teiginius? Manau tampa „inkubatoriniais“, kai dalinasi žiniomis, galimai melu ir  apkalbomis.  Dar vienas ponios S. Naujokienės teiginys, kad ji nesanti suinteresuota V. Smilgytės atžvilgiu, sukėlė įtarimą. Manau, kad ji yra suinteresuotas asmuo, nes   sėdi viename politiniame vežime – Telšių rajono taryboje.

Po pokalbio su UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ vadove S. Naujokiene, susidariau nuomonę, kad jos dėka ir yra  vykdomas susidorojimas su telšiške.

Mano galva, Telšiuose negali egzistuoti nesaugi aplinka, negali būti naikinami žmonės, kurie  rašo apie Telšių miesto blogybes. Telšiai yra padorių žmonių miestas, tai tėvo gimtinė ir tokioms kaip Stefa Naujokienė nevieta būti  rajono savivaldybės taryboje.  

Artėja rinkimai ir Lietuvos socialdemokratų partija, kol jos gretose yra S. Naujokienė, neturi patekti į Telšių rajono tarybą.

Labai apsiriko tie, kurie manė, jog uždarę V. Smilgytę, užtildys kritikus, išsaugos savo politinį, visuomeninį statusą.

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Klaipėdiečiai, kurie dalyvavo 2011 m. apklausoje dėl šiukšlių deginimo gamyklos statybos, sveikina Seimo sprendimą

 

laisvės piknikasMes, klaipėdiečiai, esame dėkingi  Seimui už  sprendimą  atmesti  prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas pataisas dėl šiukšlių deginimo įmonių. Turime kogeneracinę jėgainę. Klaipėdiečiai    piketavo, rinko parašus, kad  šalia miegamojo rajono nebūtų statoma  gamykla, kuri  skleis pačius pavojingiausius sveikatai nuodus – dioksinus, furanus, sukeliančius vėžinius susirgimus bei išsigimimus.  Klaipėdos miesto valdžia, liberalai per žiniasklaidą aiškino taip pat, kaip šiandien šneka Prezidentė, kad  pastačius šiukšlių deginimo įmonę,  atpigs šiluma.

 Jau daugiau kaip penki metai, kaip veikia  Klaipėdos šiukšlių deginimo įmonė.  Ji  gamina šilumą ir elektrą.  Klaipėdiečiams per tuos metus neatpigo  šiluma,  nes kogeneracinės  jėgainės savininkai įsigijo „Klaipėdos energijos“ akcijų ir pradėjo naikinti konkurentus. Pirmiausia buvo sužlugdyta „Geoterma“, vienintelė rytų Europoje teikusi  vartotojams natūralią gelmių šilumą.

 Negražiai elgiasi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, t.y. viešai  meluodama, kad įsileidus į šilumos rinką, šiukšlių deginimo įmones,  šilumą atpigs. Jei Klaipėdoje neatpigo, tai neatpigs ir Lietuvoje. Pigiausia šiluma Šiauliuose. Kodėl  klaipėdiečiai, turėdami kogeneracinę jėgainę, negali mažiau mokėti už šilumą  negu Šiauliai? Pasirodo negali, atvirkščiai, mums, klaipėdiečiams, šiluma tik brangs, kai bus sunaikinti „Fortum“ konkurentai.  Manome, kad Prezidentę galima apkaltinti  nelabai padoraus verslo globojimu, kai nutarė gąsdinti miškų kirtimais, biokuro naudojimu šilumai gauti. Įdomus faktas, kai  prezidentavo Dalia Grybauskaitė ir  buvo sunaikinta  šilumą gaminanti  „Geoterma“, t.y. alternatyvi, jokią žalą aplinkai nedaranti jėgainė.

 Mes, klaipėdiečiai, nesuprantame kur žiūri VSD ir Prezidentė, kai   leido suomių kapitalo įmonei „Fortum“ perimti dalį  šalies energetikos ūkio.   Ši suomių įmonė ( anksčiau Neste, o dabar – Fortum)   drauge  su  Gazprom  įkūrė jungtinę kompaniją vystyti  dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.  Projektas vykdomas jau nuo 1997 metų. Į Lietuvą šis prokremliškas  investuotojas ateina 2010 metais. Jis pastato šiukšlių deginimo įmonę Klaipėdoje.  Baisiausias vaizdas, kai prokremlišką investuotoją atvyksta  sveikinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri atseit  gina Lietuvą nuo agresyvaus kaimyno, nuo  Rusijos.

 Investuotojas  Fortum privalo palikti Lietuvos rinką arba nutraukti  bendradarbiavimo sutartį su Gazpromu, t.y., pasitraukti iš jungtinės kompanijos tiesiančios dujotiekį per Baltijos  jūros dugną..

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0