UOSTO PLĖTRA SUNAIKINS KLAIPĖDĄ

Kotryna Abakaitė

Lietuvai jau užtenka ekonominių nesėkmių, „duobių“. Jos neša skurdą, emigraciją ir nusivylimą. Maksimali uosto plėtra brangiai kainuos, sunaikins Baltijos pakrantę iki pat Palangos, Kiaulės nugarą, ardys Kuršių nerijos krantus, pripumpuos emigrantų iš Kinijos, tarša mieste išaugs katastrofiškai. Labai norisi, kad apie tai būtų diskutuojama Seime, kad apie tai kalbėtų centrinė Lietuvos žiniasklaida.

Kodėl įvairios televizijos neviešina pasisakymus dėl uosto plėtros? Kodėl nutyli klausimus, kuriuos užduodame tiems, kurie yra valdžioje, nuo kurių priklauso Lietuvos ir Klaipėdos ateitis?

Klaipėdos miesto Taryboje,   Klaipėdiečių tribūnoje visuomeninkė Virginija Jurgilevičienė teigė, jog reikia mokytis iš savo artimiausių kaimynų estų. Talinas visą krovos uostą perkėlė už miesto. LRT žurnalistė paprašė  V. Jurgilevičienės, pasisakiusios iš tribūnos, duoti  trumpą interviu apie uosto plėtrą. Pirmasis kalbėjo KVJUD  direktorius Arvydas Vaitkus. Jis aiškino, kad Taline iš keturių uostų yra iškeltas už miesto tik vienas uostas ir sumažinta krova du kartus. Po to žurnalistė kalbino  V. Jurgilevičienę. Ji pasakė, kad Taline krova sumažėjo du kartus, o ekonominė ir socialinė padėtis yra viena geriausių Europos sąjungoje. Krovos dydžiai nerodo valstybės ekonominio augimo.

Lietuvos televizijos “Panoramos” laidoje parodė visą uosto direktorius kalbą, o ką pasakė V. Jurgilevičienė – iškirpo. Nutylėjimai, karpymai, dozuota informacija labai reikalinga ir naujajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Kaip elgtis, kai tie, kurie turi valdžią, pinigus perka žiniasklaidą? Ką daryti, kai kitą nuomonę neviešina? Ar verkšlenti, kad viskas yra nupirkta? Ar eiti į žmones ir pasakoti apie valstiečių klaipėdiečiams siūlomas “brangias” dovanėles, kurios sunaikins miestą.

Istorija ir gyvenimas teigia, kad niekas nestovi, kad einama į priekį. Klaipėda, kaip uostas jau žinomas XIII a. Tada uostas buvo šalia pilies. Didesni laivai nebegalėjo įplaukti.  Krovos vietų trūkumas uostą perkėlė į Dangės upę. XIX a. pabaigoje upė-uostas negalėjo talpinti visų laivų ir todėl teko persikelti į marias. XX a. pab. XXI a. pr. kaimyninių šalių uostai yra išsikeliami iš miesto centro. Tai padarė estai, krovos uostą iškėlė iš Talino į Mugą (13 km nuo Talino), Paldiskį (40 km nuo Talino). Talino visi uostai yra valstybiniai. Klaipėdos uosto direkcija kalba apie klestėjimą, tačiau siūlo gyventi  kaip XX a. pr., t.y. likti prie marių, tiesa, dar priglobiant Melnragę, kuri irgi yra miesto dalis.

Klaipėdos uostas per metus perkrauna  43 mln. tonų krovinių . Mieste didžiulis judėjimas sunkiasvorių mašinų, važiuojančių į uostą ir iš uosto. Kaip atrodys tos pačios gatvės, infrastruktūra, kai krova padidės 4 kartus? Atsakymas tik toks, jog miestas –neguminis, gatvės – neguminės, automobiliai neskraidys, todėl tokios krovos padidėjimas iš miesto išvarys paskutinius žmones. Estai supranta, kad progreso ir pokyčių  nesustabdysi,  todėl krovos uostus iškelia už miesto net 40 km. Lietuviai, o uosto tikrieji šeimininkai yra Susisiekimo ministerija, apsimeta kvaileliais, gerovės pažadukais ir nori sugrįžti, gyventi į XIX amžių.

Mums, lietuviams, klaipėdiečiams, gėda, kad tie, kurie ruošiasi perimti valdžią, galvoja ne apie klaipėdiečių ir Lietuvos ekonominį gerbūvį, o jos sunaikinimą. Šiandien Klaipėdoje tai ruošiasi daryti  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Klaipėdoje šios partijos vedliu yra Arvydas Vaitkus, kuris nori tapti dar ir meru.