Į Atgimimo aikštę atėjome jau 62 kartą. Susirinkome, kad viešai primintume apie bylą- žudikę. Laikas byloja, kad tokia valdžios demonstruojama tyla, yra bloga naujiena. Norime, kad valdžia pasakytų tiesą apie mergaitę, kuri papasakojo kaip dalyvavo suaugusių žmonių sekso žaidimuose. Kas gali paneigti, jog mergaitės nėra gyvos? Teisinės valdžios noras dezinformuoti visuomenę, t.y., apkaltinti senelius bei žmones, kurie saugojo vaiko ramybę, Drąsiaus draugą Raimundą Ivanauską – daugiau negu keistas valdžios galių demonstravimas.
Valdžia savo teismų sprendimais bando įteikti, kad tiesos niekada nesužinosime, nes mirtis Tiesą nusinešė į kapus. Mes, piliečiai, nesiruošiame susitaikyti su mums paruošta valdžios dezinformacija, su jos melu.
Vilniečiai, su Dariumi Kuoliu priešakyje, kaltina Lietuvos valdžią ignoruojant tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo.
Šį kartą į Atgimimo aikštę atėjo Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Donatas Šulcas bei kiti piliečiai, kurie dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo posėdyje kaip kaltinamieji ir kaip stebėtojai.
Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Giedrius Grabauskas yra teisiami Klaipėdoje už tariamą antikonstitucinių organizacijų kūrimą, antikonstitucinių lapelių platinimą.
Teismo metu kalbėjęs G. Grabausko advokatas prašė grąžinti bylą į prokuratūrą tyrimo papildymui. Jis kaltinamas pagal BK 170 str., atseit, turėdamas tikslą platinti įsigijo antikonstitucinius lapelius. Namie surasti keli egzemplioriai neįrodo, kad turėjo tikslą platinti. Viešų akcijų metu lapeliai buvo dalijami, todėl nemaža dalis Lietuvos piliečių jų turi namuose. Negi dabar visus, turinčius tokius lapelius, teis pagal BK 170str. 1 dalį.
O. Titorenk0 yra teisiamas už dalyvavimą organizacijoje „Būkime vieningi“, nors nėra tos organizacijos įkūrėjas ar vadovas. Jam tik paskambindavo ir perduodavo nurodymus dėl spausdinimo, nes „Būkime vieningi“ leido laikraštį, įvairius bukletus, kuriuos spausdindavo Šilutės spaustuvėje. O. Titorenko taip pat įvykdė nurodymą ir dėl tų lapelių atspausdinimo. Keistas teismas, kai užsakovai ir organizatoriai neteisiami, o į kaltinamųjų suolą sodinamas antraeilį vaidmenį atlikęs pilietis.
Kažkoks absurdas dėl teisiamųjų Ž. Razmino, O. Titorenkos, G, Grabausko. Stebėdami teisminius procesus, susidarėme nuomonę, kad tęsiamas saugumiečių įdirbis, kuri viešai parodė Eglės Kusaitės byloje. Patys saugumiečiai įkuria organizacijas arba jas perima ir įtraukia aktyvius piliečius į jų veiklą, duoda jiems pinigų, nukreipia judėjimą reikalinga linkme, o vėliau, kaip E. Kusaitę, teisia. Panašus scenarijus yra paruoštas ir O. Titorenkai. Dar carinėje Rusijoje taip veikė ochranka, organizavusi kruvinąjį sekmadienį Sankt Peterburge. Sovietinis saugumas perėmė ochrankos metodus. Lietuvos saugumas, naudojantis praėjusio laikmečio nešvarius darbo principus prieš savus piliečius, yra lengvai prognozuojamas. Todėl darome išvadą, kad, mes, piliečiai, esame nesaugūs, saugumo institucija veikia prieš mus. Sekanti išvada, kurią padarėme stebėdami trijų vyrų, atseit, „Lietuvos priešų“ bylą, yra ta, kad Lietuvos saugumo centras, mazgai yra Rusijoje. Susidorojimo scenarijus kuriamas Rusijos saugumo, o vykdomas Lietuvoje.
Lietuva – lyg skersvėjų apimta, nes joje šeimininkauja kas tik nori ir kaip nori. Todėl teisingumo ir nėra. Kai keliamos absurdiškos bylos tiems, kurie turi kitokią nuomonę, tylėti ir susitaikyti su tuo negalima. Mes manome, kad tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o tai yra, Rusijoje, Baltarusijoje už kitokią nuomonę gali būti teisiamas pagal baudžiamąjį kodeksą.
Kas darosi Lietuvoje? Teisingumo nesurasi nei su žiburiu. Vien melą bei susidorojimą stebime ir teismuose, kuriuose nagrinėjamos bylas susijusios su Garliava. Mes neturime teisės tylėti dėl mergaitės. Ji negali būti pradanginta dėdžių, kurie su ja žaidė suaugusiųjų žaidimus. Ateisime ir rugpjūčio mėn. 17 d. paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“