Prezidento rinkimai nieko gero nežada

medžiai 

Lietuvai 2019 metai yra didelių iššūkių metai. Tai  valdžių keitimo metai. Savivaldybių tarybas renkame 2019 m. vasario mėn., o  gegužės mėn. vyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai.

Šiuo metu dėl prezidento posto vyksta aktyvios rinkiminės batalijos. Jų išdavoje „Lietuvos rytas“ paskelbė prezidentės elektroninius susirašinėjimo laiškus su kaltinamuoju Eligijumi Masiuliu. Šių laiškų skelbimas neturi tikslo švarinti Lietuvos politiką. Aprašomos intrigos. Kodėl?  Publikacija siekiama  mums, rinkėjams,  įteigti, kad prezidentė  užsiima tik  politiniais žaidimais, todėl  Lietuva negali išlipti iš  27 vietos Europos sąjungoje.   Ar būsimam prezidentui, o populiariausios kandidatūros yra G. Nausėda, S. Skvernelis, V. Matijošaitis,  pagrindiniu rūpesčiu taps  Lietuvos ekonominė, teisinė  padėtis? Iš „Lietuvos ryto“ publikacijos aiškiai matosi, kad Lietuva paskendusi intrigose, o ne konstruktyviai dirba.  Lietuvos gyventojai, skaitydami žiniasklaidą, aiškiai suvokia,  kad Lietuvoje politikai yra šachmatų figūros, kurias stumdo aukštesnės jėgos.  Jeigu  prezidentė  būtų įtakinga žaidėja, valdanti spec. tarnybas, tai jos favoritą Eligijų Masiulį nebūtų sekę ir filmavę. Kodėl  prireikė pašalinti buvusį Liberalų lyderį, o po to  kompromituoti prezidentę ir Konservatorių partiją?  Tikrai ne todėl, kad Lietuvoje prasidėjo kova su korupcija. Belieka daryti išvadas, kad spec. tarnybos ėmėsi darbo, jog sukompromituotų prezidentę tik tam, kad  prezidentūrą perimtų politikas, valdantis spec. tarnybas.

Tada klausi, ar Europos sąjunga nepriklausoma, ar  valdoma iš šalies?  Kas  ten, Briuselyje, stumdo  politikus kaip šachmatus? Mes, didžioji dalis europiečių,  esame  tos nuomonės, kad Europos sąjunga yra reikalingas  politinis junginys. Tik matome Europos sąjungos ateitį skirtingai, vieni – federaciniame, o kiti nepriklausomų valstybių sąjungos darinyje. Kas nori, kad Briuselis būtų federacininkų rankose ir renka  nepamainomą Donaldą Tuską? Kas Europos sąjungoje iškėlė  į politines aukštumas tokius  politikus, kurie griauna   Europos sąjungą, kas tas užsakovas?  Vienintelis užsakovas  yra Kremlius. Federacinė Europos sąjungos ateitis neilgalaikė, nes jos vadovybės  sprendimai  žlugdo sąjungos stiprybę.

Šiandien Lietuvą drebina miestų žaliųjų erdvių  „renovacija“.  Savivaldybės gauna iš Europos sąjungos šimtaprocentinį finansavimą ir ruošia tokius projektus, kad įsisavintų kuo didesnes sumas, todėl  naikina mieste esamus brandžius medžius, sveiką aplinką. Investicijos didelės, o iš jų daugiau žalos negu naudos. Štai kaip neefektyviai leidžiami  Europos Sąjungos pinigai. Europa neturėtų spręsti, kur  pinigus reikia išleisti.  Jos, 28 Europos valstybės, turėtų pačios nuspręsti ir prisiimti    lėšų išleidimo prioritetus. Federacinės Europos modelis  turi vienintelį tikslą – sunaikinti Europos sąjungą, o tada Lietuvą, o taip pat ir  Višegrado valstybes skubiai į savo glėbį priglaus Kremlius.

Stebint politinį gyvenimą aiškiai išsiskiria didieji ir mažieji politikos žaidėjai.

Didieji pasaulio politiniai žaidėjai yra  Europos sąjunga ir Kremlius. Apie JAV Donaldas Trampas pasakė, kad jam svarbiausia yra Amerikos gerbūvis. Artėjant prezidento rinkimams Lietuvoje mažaisiais politiniais žaidėjais tapo  S. Skvernelis. G. Nausėda, V. Matijošaitis. Šiuos kandidatus į prezidento postą vienija tai, kad jie pasisako už federacinę Europą,  todėl įtinka Briuseliui bei  Kremliui. Mažosios politikos esmė ta, kad kiekvienas iš jų nori arba yra stumiamas būti Lietuvos prezidentu. Tam šiandien yra  pasitelktas   „Lietuvos rytas“, kuris  aprašinėja prezidentę, kaip intrigantę.  Matomai siekiama, kad Lietuvos piliečiai  prezidentu pasirinktų S. Skvernelį.    Lietuvos vidinės intrigos nedomina nei Europos sąjungos, nei Kremliaus, – pjaukitės kaip katės morčiaus metu. Juos  gąsdina,  neramina taip vadinami  protesto balsai Lietuvoje. Susivieniję, jie gali imti ir išrinkti savo kandidatą, nes jie nepasiduoda  žiniasklaidos įtakai. Protesto balsai išrinkę savo prezidentą, į savivaldybių tarybas – savus  deputatus, į Europos parlamentą – savus atstovus ir tada Lietuva prašysis  į Višegrado sąjungą. Todėl protesto balsus siekiama suskaldyti.  Galimai dėl to  paprašė Amerikos, kad į Lietuvą  grąžintų  Drąsos kelio lyderę Neringą Venckienę, leido  kandidatuoti į prezidentus Rolandui Paksui. Manau, kad politinių figūrų stumdytojų iš Europos sąjungos ir Kremliaus  siekis yra,  kad į  antrą turą patektų  tik Europos sąjungos federacininkų ir Kremliaus remiami politikai.

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>