-
Martyno Vainoriaus nuotr.
Lietuvos bendrasis planas, Klaipėdos uosto bendrasis planas ir Klaipėdos miesto bendrasis planas yra pagrindiniai šalies dokumentai ir juose suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija net iki 2050 metų.Ar vienas iš pagrindinių šalies dokumentų nuo kurio priklauso ir Klaipėdos ateitis – Klaipėdos uosto bendrasis planas suteiks „sparnus“ ekonominiam proveržiui?
Vilniuje, kai Vyriausybė 2019-12-11 tvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą, tai Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič aiškino, kad šis dokumentas padės pamatus Klaipėdos uosto konkurencingumui ir jo didėjimui. Ministro teigimu, priėmus naująjį Klaipėdos uosto BP, esama uosto teritorija padidėtų nuo 557 ha iki 837 ha. Uosto plėtrai biudžeto lėšų nereikės, o finansavimą užtikrins pati Uosto direkcija, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, galbūt ir privatūs investuotojai.
Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė straipsnyje „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“ . parašė, kad nebus jokio ekonominio proveržio. Ji teigia, jog „plika akimi matoma, kad miesto atsivėrimo į marias nėra, jūrinis miesto identitetas nestiprinamas, o mūsų nuostabius paplūdimius praryja išorinio uosto monstras“.
Negalima iš „lempos“ burti, aiškinti apie konkurencingumą ir jo didėjimą, kai Klaipėdos miesto krovos įmonės vykdžiusios krovos stebėseną Baltijos jūros uostose, aiškiai mato, kad bendra krova nedidėja, ji tik šiek tiek persiskirsto. Krova ir ateityje nedidės, atvirkščiai, ji gali net mažėti.
Kaip atrodys Lietuva, Klaipėda investuojant tik į krovą, uždarius beveik visą priėjimą prie marių? Kaip atrodys Lietuvos pajūris iki sienos su Latvijos respublika, kai išaugs išorinio uosto monstras?
Mistinė krova pinigų į biudžetą neįneš, o kiti verslai, kurie susiję su Baltijos jūra, jau bus sunaikinti. Todėl toks teiginys. Lietuva pati sau, savo bendraisiais planais užprogramuoja pajūrinės dalies ekonominį nuosmukį.
Vienintelis kelias galintis auginti krovos apimtis yra kinų atėjimas. Šilko kelias. Šiandien pasaulio valdymo galias siekia perimti ši komunistinė valstybė. Nei viena civilizuota, save gerbianti šalis Baltijos jūros regione neįsileidžia komunistinės šalies verslo. Baltijos jūra kol kas yra tvirtovė atsilaikanti prieš raudonuosius kinus. Negi ta tvirtovė bus įveikta – Lietuva išduos Europos sąjungą?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. teigiama, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ . Maksimalią Klaipėdos uosto plėtrą , naujos teritorijos ( galimai kinams) kūrimą būtina spręsti tik referendumo keliu. Būtina inicijuoti referendumą dėl nepamatuotos, neįvertintos invazijos į Baltijos jūrą (pusiasalio atsiradimas Melnragėje) bei Kuršių mariose (Kiaulės nugaros išbetonavimas, sujungimas su krantu).
Bendrųjų planų iniciatoriai ir organizatoriai neatsakę Lietuvos žmonėms, klaipėdiečiams kas tie investuotojai, negali ruošti jokių dokumentų ir pristatymų. Bendruosiuose planuose taip pat turi būti informacija, kokie Europos struktūriniai fondai finansuos ir kokie uoste bus atlikti darbai už tuos pinigus, tik tada galima pritarti Klaipėdos miesto bendrajam planui.
Deja, jau 2019-12-16 Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė pakvietė klaipėdiečius į Klaipėdos miesto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių pristatymą. Apie šį renginį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos deputatė, Centro partijos – Gerovės Lietuva narė Nina Puteikienė parašė taip „Įdomu tai, kad viso to miestiečiai nemato, negali apsvarstyti ir pateikti pasiūlymų, nes tiesiog tokios galimybės fiziškai nėra ir nebuvo nuo pat rengimo pradžios. Buvo pasiūlyta net keletas bendrojo plano variantų, miestiečių rinkti Tarybos nariai palaimino vieną, administracijos direktorius suderino antrą, viešinamas ir svarstomas dar vienas projektas, o pristatyme rodomi visai kiti“ ( Atvira Klaipėda „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“).
Ar Administracijos direktorius galėjo pasirašyti kitą variantą, kuriam nepritarė Miesto taryba? Kodėl Klaipėdos miesto taryba, atleidusi Administracijos direktorių, tuo ir apsiribojo, kai turėjo panaikinti jo pasirašyta įsakymą? Klaipėdiečiai nesulaukę atsakymo iš Klaipėdos miesto tarybos surašė skundą dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AD1-477 Ginčų komisijai, kuri pilnai tenkino klaipėdiečių reikalavimus. Tada Klaipėdos miesto administracija apskundė Ginčų komisijos sprendimą Administraciniam Teismui. Teismo proceso dar nėra, sprendimo nėra.
Kas gali paneigti, kad Teismas priims sprendimą peržiūrėti Administracijos direktoriaus įsakymą?
Kas gali paneigti, kad Klaipėdos miesto taryba nuspręs naikinti Administracijos direktoriaus įsakymą? Nežinant bylos baigties, negalima vykdyti jokių procedūrų susijusiu su Klaipėdos miesto bendruoju planu.
Centro partijos -
Gerovės Lietuva Klaipėdos skyriaus pozicija šiuo labai svarbiu Lietuvai ir Klaipėdai klausimu yra tokia:
1. Paprašyti Vyriausybės pateikti investuotojų į maksimalią uosto plėtrą sąrašą.
2. Kokie Europos Sąjungos struktūrinai fondai skirs finansavimą uosto modernizavimui?
3. Organizuoti referendumą dėl aukščiau išdėstytų problemų, susijusių su maksimalia uosto plėtra.
4. Užklausti Lietuvos saugumo departamentą dėl galimos kinų invazijos į Klaipėdos uostą