Praskleidus giminės istorijos užuolaidą, supranti, kad …

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai  daugiau kaip šimtas metų

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai daugiau kaip šimtas metų

Egzistencijos klausimai: iš kur esi, kodėl esi ir  kur nueisi? Juos dažnai užduodame, ir ieškome atsakymo.

Atrodė, tai ką išgirdome iš tėvų – tos tiesos, tos informacijos pakanka. Mūsų giminės bendras protėvis,  senelio tėvas  Antanas Paksas, atėjo užkuriu  iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją ir apsigyveno Kretingos rajone, netoli Kartenos Abakų kaime. A. Paksas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Iš antrosios santuokos susilaukė keturių sūnų ir dukros.

Iš  Šilutės paskambino Onos Paksaitės anūkas Liudvikas. Jo sūnėnas gyvenantis Vilniuje iš archyvų, iš interneto bažnytinėse knygose atkapstė vedybų ir mirimo įrašus.  Antrą santuoką  Antanas Paksas sudarė, kai  buvo 40 metų, o   Magdalena Rudelytė  iš Vėlaičių k. – 26 metų.  Tuokiesi jie  1863 m. birželio 1 d. Antano tėvas- Jonas, mama Barbora Anužytė. Magdalenos tėvas Mateušas Rudelis, mama Antanina Anusauskaitė{?} . Liūdytojai- Blažiejus Kavarza, Ignacas Slušnys, Antanas Razma ir kt. A. Pakso mirties įrašas padarytas rusų kalba. Jis mirė 1883 metais nuo plaučių uždegimo, jam buvo 74 metai. Paliko našlę Magdaleną  Rudelytę ir sūnus: Juozapą, Kazimierą, Steponą, Joną, Pranciškų bei dukras: Antaniną, Magdaleną ir Barborą. Iš šio įrašo matosi, kad iš pirmos santuokos, kuri buvo sudaryta su Marijona Buivydaite,  įrašytas tik vienas sūnus Juozapas. Kodėl nėra antro jų  sūnaus?  Prisiminimuose buvo minimi du sūnūs. Koks  A. Pakso ir M. Buivydaitės neįrašyto į mirimo  dokumentą sūnaus vardas?

Tai tikras detektyvas.  Kas galėtų atskleisti praeities šydą?  Tai archyviniai dokumentai. Pagal juos antrojo sūnaus vardas Marcijonas. O neįrašytas buvo todėl, jog  mirė anksčiau negu tėvas  -  1882 metais. Įrašyti buvo tik gyvieji  Antano vaikai.

Antano Pakso mirimo  dokumente  neįrašyto sūnaus Marcijono Pakso ir jo žmonos Agotos Drakšaitės  vaikų gimimo dokumentų matosi, kad vyriausia jų dukra Ona gimė 1873 metais Abakų kaime. Vėliau kita dukra  Eufruzija -1875 metais Drungilų kaime, Zakiejus  ir Karolina -  Vėlaičių kaime, o Magdalena -  Vaitkuose.  Iš kart  kyla klausimas. Kodėl taip kilnojosi Marcijono ir Agotos Paksų šeima? Onos Paksaitės anūkas Liudvikas mano, kad archyvinės žinios gerai, bet būtų neblogai nuvykti į tą kaimą, kuriame ilgiausiai gyveno jo senelės Onos tėvas Marcijonas Paksas.  Vaikų gimimo dokumentai  rodo,  jog tai Vėlaičių kaimas.

Vėlaičių kaime mums iš kart parodė kur yra Drakšų žemė, kad kaimynystėje gyveno Vaitkai, o seniausia kaimo gyventoja p. Milašienė  prisiminė, jog Vėlaičiuose  gyveno Marcijono Pakso anūkas Adolfas Paksas, kuris vėliau persikėlė į Žadeikius. Dar prisiminė, kad jo žmona, kai tapo našle, ištekėjo  ir tapo Jonikienė.

Iš to ką papasakojo  Vėlaičių kaimo gyventojai,  kas surašyta archyviniuose dokumentuose dėliojasi tokia įvykių seka. Marcijonas Paksas į savo ūkį parsivedė žmoną Agotą  Drakšaitę,  su kuria 1873 m. ir susilaukė pirmosios dukros Onos.  Marcijono mama M. Buivydaitė- Paksienė jau buvo   mirusi.   Ūkyje šeimininkavo tėvas Antanas su    pamote Magdalena Rudelyte. Pamotės su tėvu pirmieji sugyventi vaikai mirė.   1873 metais gimęs  sūnus Kazimieras, ir vėliau atsiradę vaikai, sulaukė pilnametystės.  Po vienu stogu dviem  šeimininkėms nebuvo vietos  ir Marcijonas su žmona išsikėlė į Drungilų kaimą, bet po poros metų pervažiavo gyventi  į Vėlaičių kaimą ir apsigyveno šalia Drakšų ir Vaitkų.  Galimai ten gyveno iki mirties, o jauniausiosios  dukros Magdalenos ( 1881m)  gimimo vieta nurodytas ne kaimas, bet  kaimynų Vaitkų  sodyba.

Antano Pakso  ir Marijonos Buivydaites vaikai, mirus tėvui,  liepė pamotei išsikraustyti iš tėvų ūkio. A. Pakso antrosios žmonos vaikai, kurių vyriausias buvo 10-ties metų, o jauniausias – trijų, liko bežemiai, tik mažos bakužės Abakų kaime savininkai.  Kiek anksčiau buvome susitikę Antano Pakso anūkę  iš antros santuokos Zita Joneckienę, kilimo iš Abakų kaimo,  kuriai jau 94 metai. Ji pasakė, jog  dėdė, kuris gyveno Vėlaičiuose, kuris prisidėjo prie   pamotės su vaikais iškraustymo, pasielgė negerai ir dėl to nesirodydavo Abakuose. Vėlaičiai

Turėjo praeiti daugiau kaip šimtas penkiasdešimt metų, turėjo Antano Pakso provaikaitis  iš pirmos santuokos susirasti antros santuokos vaikaičius   ir archyviniais dokumentais įrodyti, kad jokiame iškraustyme Marcijonas nedalyvavo, nes mirė metais anksčiau negu jo tėvas Antanas Paksas.  Gana  ilgai Antano ir  antrosios žmonos Magdalenos palikuoniams teko gyventi su melu ir netgi jį skleisti.

Nuoskauda, kad tapo bežemiais ir buvo iš ūkio iškeldinti,  ėjo iš lūpų į lūpas, kai Antano ir Magdalenos palikuoniai pasakodavo savo giminės istoriją.  Tačiau skausmą, gėlą, kad mirus mamai, Marcijonui  nebeliko vietos gimtajame ūkyje, kad galimai dėl to  antrasis sūnus Juozapas delsė su vedybomis ir  parsivedė žmoną, sulaukęs beveik 40 metų, sužinojome tik perskaitę archyvinius dokumentus.

Istorijos uždangą praskleidę, aiškiai suvokiame, kad svetimo skausmo nebūna.

Kategorijos: Be kategorijos.

2 komentarai

  1. Laima:

    Ačiū , Virgute. Tavo surinkta medžiaga praskleidė užmašties maršką. Iš mūsų gimtos gūžtos neliko nė pamatų, bet prigimtinė atmintis gyva ! Prabočių žemėje nestačiau jokių kryžių, pasodinau ąžuolus, tegu jie augs ir bujos, šlamės mūsų vardus…

    Laima Paksaitė

Komentuoti: virginija Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>