Klaipėdiečiai kviečiami į piketą, kuris vyks prie merijos ( Danės g. 17) vasario mėn. 17 d. 8.30 val. Piketo tema: Klaipėdos deputatai, nedalyvaukite Prokrusto plėšikų, Sveikatos apsaugos ministerijos „pokyčių po pokyčių“ programoje!
Grupė tarybos narių nori, kad 2022 m. vasario mėn. 17 d. Klaipėdos miesto taryba spręstų skubos tvarka užregistruotus sprendimų projektus:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės- Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkės – turtinių ir neturtinių teisių perdavimo valstybės nuosavybėn.
2. Dėl sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Vaikų ligoninę.
Šių metų vasario 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo sprendimu perduos arba neperduos valstybei didelės vertės turtą.
Šių metų vasario mėn. 10d. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto išplėstiniame posėdyje politikai, sveikatos sistemos bendruomenė ir miestiečiai išgirdo apie galimą naudą, perdavus valstybei savivaldybės turtą. Reformos gaires pristatė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė. Jos pranešimo esmė, kad tarptautinių organizacijų ataskaitose Lietuvos rodikliai yra prasti, todėl reikalingi pokyčiai sveikatos sistemoje. Poniai nepatinka Klaipėdos ligoninių rodikliai, t.y. per daug ir per ilgai klaipėdiečiai guli ligoninėse ir ji teigia, jog reikia vengti per didelės hospitalizacijos. Ji siūlė daugiau teikti dienos paslaugų. Taip pat nurodo esminius pertvarkos principus – kurti kokybiškas paslaugas.
Biurokratės iš Vilniaus teiginiai apie pokyčius sveikatos sistemoje sako tik vieną, jog Lietuvą aplankė „pokyčių po pokyčių“ cunamis.
Tai biurokrato kalba, popieriniai lozungai, bet, deja, mes, klaipėdiečiai, susiduriame su tikrove. Vienai poniai prieš keletą metų Klaipėdos miesto ligoninėje buvo padaryta akies operacija, po paros praleistos ligoninėje, ji buvo išleista į namus. Šiais metais tas pats gydytojas padarė kitos akies operaciją. Ponia tą pačią dieną buvo išleista į namus. Klaipėdietė mano, jog todėl, kad ligoninėje negavo pooperacinės priežiūros, prasidėjo akies komplikacijos, ko nebuvo po pirmos akies operacijos.
Ar R. Janonienei tarptautinių organizacijų statistika yra „šventa karvė“? Pokyčių vyriausybė turi pripažinti, kad Europos sąjungoje turime ne tik panašumų, bet ir skirtumų, todėl, iš tikro, sausa statistika ligonius guldo ant priekalo ir talžo kūju.
Ar šiame vyriausybės pateiktame pokyčių cunamyje dalyvauja paslaugų gavėjas – Klaipėdos rajono, Vakarų Lietuvos gyventojas? Ne. Jam ant lėkštutės pateiks reformą. Gyventojai besąlygiškai turi sutikti ir neabejoti, jog hospitalizacija yra blogis.
Labai keistai atrodo tokia reforma, kai atima iš Savivaldybės jai priklausantį turtą ir teigia, kad prioritetinė veikla yra bazinių paslaugų užtikrinimas savivaldybėse ir ši veikla bus gausiai finansuojama, kad kurs pertvarką drauge su savivaldybe, ministerija, universitetu ir įstaigų vadovais.
Jei kviečiate prie reformos prisidėti savivaldybę, įstaigų darbuotojus, tai būkite ne gobšūs, bet geranoriški ir ligonines, t.y. turtą, kuris priklauso valstybei, o Klaipėdoje, tai Respublikinė ligoninė ir Jūrininkus, perduokite savivaldybei. Jūsų siūloma reforma nenukentės, atvirkščiai, visa Lietuva galės stebėti, kokie trečio lygio centrai dirba geriau. Ar tie, kurie yra valstybės pavaldume, ar tie, kurie savivaldybės? Investicijos tikrai gali startuoti nuo 2023 metų, tai nestabdo reformos, atvirkščiai, jei turtas savivaldybės, ją daro patrauklesnę.
Sekantis svarbus klausimas, kurį norėjo išgirsti iš Vilniaus biurokratų Klaipėdos politikai, tai lėšų skyrimas. Neišgirdo.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Danguolė Jankauskienė priekaištavo, kad Klaipėda piktnaudžiauja, t.y. ligoniai ligoninėje guli per ilgai. Pasirodo, kad tos reformos esmė, jog biurokratas nurodo kiek turi sergantis gulėti ligoninėje, bet ne gydantis gydytojas. Jie, Klaipėdos miesto gydytojai, yra sukčiai, nes galvoja kaip padidinti stacionarinių lovadienių skaičių, o Vilniaus biurokratai yra geriečiai, nes įves tvarką, sumažins stacionarinių lovų skaičių, klaipėdiečiams teiks ambulatorines paslaugas, kurios duos gerus rezultatus.
Prasidėjus Klaipėdos politikų klausimams išgirdome, kad ministerija dar nepasirinko būdą, ar sujungs, ar prijungs, nes reforma dar tik kuriama. Dabar vyksta geriausio būdo paieškos. Tikrasis būdas bus nurodytas vyriausybės nutarime.
Klaikus vaizdas, kai stebi ką kalba Vilniaus biurokratai. Pagal juos reformos esmė, kad dar daug ko nežinome, bet žinome, kad bus geriau. Sugriausime esamą sistemą, kuri turėjo finansavimo tvarką, tačiau pradėdami pokyčius nežinome , t.y. „iš anksto negalime numatyti lėšų“- pasakė viceministrė D. Jankauskienė.
Po Vyriausybės klerkų kalbų teko klaipėdiečiams pasiklausyti ir Seimo narių. Pasirodo Seimo nariui Antanui Matului teko įtikinėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių Rimantą Benetį ir Vilniaus universiteto atstovus nesipriešinti, nes pastarieji nenorėjo konkurento, nenorėjo dalintis lėšomis su Klaipėdos centru. Ką tai reiškia? Kas gali paneigti, kad vilniečiai ir kauniečiai lauks tik tinkamo momento ir sunaikins būsimą centrą Klaipėdoje. Matyt todėl Seimo nariui Audriui Petrošiui yra baisu, kad Seimo narė Ligita Girskienė kartu su kolegomis Seime pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Jie klausia, ar gali ligoninių steigėjas būti universitetas, kuris ruošia slauges, o ne gydytojus? Gal A. Petrošiui tiktu būti drąsiam ir sulaukti Konstitucinio teismo sprendimo. Tik tada spręsti ligoninių sujungimo ar prijungimo klausimus.
Kai klausaisi, kaip vyksta reformos kūrimas, tai supranti, jog klaipėdiečių sveikata visiškai nerūpi. Ar tokia pertvarka nėra patyčios iš klaipėdiečių?
Kodėl Vilniuje ir Kaune negali būti vienas turtinis statusas, - valstybinis ir universitetinis turtas, o Klaipėdoje, jei Konstitucinis teismas pasisakys teigiamai, – savivaldybės ir universitetinis turtas?
Kiek gali reformos vykti plėšiko Prokrusto metodu? Milžinas plėšikas, pasinaudojęs jėgą, guldydavo į lovą. Jei būdavo trupesnis negu lova, tai temdavo, o jei ilgesnis, tai trumpindavo kojas. Šiam mitui apie 3 tūkstančiai metų, tačiau valdžios, kurios vengia įvairovės, kurioms žmogus nerūpi, veikia panašiai, laikosi dirbtinio, vienodo mato.
Pokyčių vyriausybė užsiima gąsdinimu, kad Europines lėšas gaus tik Vilnius ir Kaunas, o Klaipėda, jei atsisakys perduoti turtą, bus izoliuota, negaus jokių pinigų. Tai pokyčių vyriausybės šantažas!
Pasirodo, kad tereikia pašalinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytoją V. Janušonį ir bus įveikta stagnacija, korupcija. Įdomu, kiek Klaipėdoje tokių lengvatikių? Labai geras posakis, kad bėgsi nuo vilko – užšoksi ant meškos.
Klaipėdos miesto deputatams turėtų rūpėti klaipėdiečių sveikata, o ne pokyčių vyriausybės neaiškūs pokyčiai.
1. Prašome Klaipėdos miesto tarybos nepritarti pokyčių cunamiui. Lietuva jau pakankamai nukentėjo nuo neapgalvotų pokyčių. Ar reikia dar vieno neišdiskutuoto, nepasverto sprendimo?
2. Prašome Jūsų, miesto deputatai, pareikalauti sveikos konkurencijos, kreiptis į LR Seimą, kad savivaldybė turėtų tokias pat turtines teises, nes ji nėra privatus uabas.
3. Prašome nespręsti turtinių ir neturtinių teisių perdavimo valstybės nuosavybėn klausimo, kol nėra Konstitucinio teismo išaiškinimo.
Klaipėdos miesto savivaldybės Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė