Norisi paklausti R. Karbauskio ir S. Skvernelio: ar turėjote nors lašelį atsakomybės, kai sprendėte išorinio uosto klausimą?

 

 

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

Mes, grupė klaipėdiečių, 2020 metų spalio 5 d. Vilniuje, kai vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių pristatymas, pateikėme peticiją.

Lapkričio 6 d. gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos, tai yra iš planavimo organizatoriaus. Ji informavo, kad mūsų pasiūlymas LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje yra atmestas. Jei nesutinkame su priimtu sprendimu, galime apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Į atsakymą sureagavome ir jį apskundėme. Atsakymą gavome gruodžio 18 d.  Jis netenkina ir savo argumentus pateiksime Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mūsų skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija citavo dalimis ir po citatų teikė savo argumentus, pabraukdama TPĮ 4 straipsnio 4 dalį tokia apimtimi, kokia jiems naudinga. Svarbiausia, kad cituodami tik dalį įstatymo straipsnio, teigia, jog tai išsamus atsakymas. Pagal juos Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens planavimo dokumentams.

Toliau TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra parašyta: „Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“

Kitaip kaip ping pong žaidimu negalima pavadinti mūsų skundų rašinėjimą ir suinteresuotų įstaigų atsakymus.

Mes teigiame, kad TPĮ 4 straipsnio  4 dalyje parašyta, jog Vyriausybės patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi, jei neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Mums atsakymus rašo, jog privaloma, ir nei žodžiu neužsimenama apie prieštaravimus, kadangi puikiai supranta, jog jei yra prieštaravimai, tai privaloma – nebeegzistuoja.

Kadangi galiojančiame senajame svarbiausiame valstybės projektų teritorijų planavimo dokumente (LRBP) yra įrašytos dvi alternatyvos: Melnragė ir Būtingė, tai LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782², nors turi ir statusą – privalomas, tačiau prieštarauja galiojančiam LRBP sprendiniui, reiškia, Vyriausybės nutarimas tampa niekiniu.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Dar kartą pasikartosime, jog LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782² yra niekinis, nes prieštarauja LRBP sprendiniui, kuriame įrašytas ne vienas išorinis uostas, bet du išoriniai uostai.

2020 m. rudenį įvyko rinkimai į Seimą ir naujas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, duodamas interviu 15min.lt., į klausimą „Kokia jūsų pozicija dėl išorinio jūrų uosto?“ atsakė, jog „Jis yra tikrai ne dabarties projektas. Tai šimtmečio projektas….“

LR bendrasis planas skirtas 30-iai metų, ne šimtmečiui. Ką daryti su išorinio uosto sprendiniu, kuris yra įrašytas naujame LR Bendrajame plane? Vienintelis sprendimas – perkelti ir palikti tai, kas buvo įrašyta senajame LRBP, tai yra dvi alternatyvas.

Kitame internetiniame laikraštyje „Atvira Klaipėda“ Aplinkos ministras S. Gentvilas pareiškė, kad „šiandien išorinis uostas neturi finansinio pagrįstumo. Reikia matyti visą medžiagą, bet vis tiek svarstyčiau, kad Būtingės alternatyva irgi turi būti pažymėta.“

Kai beveik 4 metus „valstiečių“ partijos deleguotai Vyriausybei aiškinome, jog išorinis uostas Klaipėdoje yra nepagrįstas jokiais skaičiais ir neatitinkantis Teritorijų planavimo įstatymą, tai girdėdavome atsakymą, kad neteisingai suprantame įstatymą, o pagrįstumą nagrinėsime, kai imsime statyti išorinį uostą.

Norisi paklausti „valstiečių“ partijos pirmininko R. Karbauskio, buvusio premjero S. Skvernelio: kai buvote valdžioje, ar turėjote nors lašelį atsakomybės už ekonominę Lietuvos ateitį, ar tik vykdėte verslo užsakymus?

2020 m. atnešė į valdžią kitus politikus, bet ar su jais ateis kitokie ekonominiai pokyčiai? Ar Lietuvoje valdžia dirbs valstybės, bendrojo gėrio naudai, ar vykdys tik verslo užsakymus ir tyčiosis iš Lietuvos piliečių? Naujos valdžios veikla tuoj pasimatys. Stebime!

 

 

 

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>