Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

Greitai bus metai, kaip norime sužinoti Etikos komisijoje, Ginčų komisijoje, Administraciniame apygardos teisme,  kodėl Klaipėdos miesto mero pavaduotojas save įvardino „tikruoju“ bendruomenės atstovu. Skunde trumpai išdėstėme nuostatas, kurias deklaruoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Administracinis teismas.  

Atskirasis skundas dėl administracinės bylos Nr. I-1441-243/2017

Kreipėmės į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad panaikintų Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisijos ( – toliau Etikos komisija)  sprendimą 2016-12-19 Nr. TAR1-142, kuris buvo priimtas išnagrinėjus  mūsų skundą dėl  Klaipėdos miesto  mero pavaduotojo A. Šulco viešo pasisakymo.  Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  kilus diskusijai dėl to, kad   ruošiant sprendimus yra ignoruojama   miesto bendruomenė pasisakė   mero pavaduotojas:  „Ar žmonės nėra skaitę Konstitucijos? Visi 31 tarybos narys yra tikrieji bendruomenės atstovai. Nėra jokių kitų bendruomenės atstovų pagal Vietos savivaldos įstatymą. Yra tik miesto tarybos nariai, kurie atlieka savo pareigas“.

Etikos komisijos  sprendimą  2016-12-19 Nr. TAR1-142 skundėme dėl to, kad ši komisija,  nedalyvaujant vicemerui ir nesant jo rašytinio atsiliepimo   savo  nutarime įrašė „Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje A.Šulcas kalbėdamas apie tarybos nario statusą rėmėsi LR Vietos savivaldos įstatymu, kurio 22 straipsnio I dalyje nurodyta, kad  „ Savivaldybės tarybos  narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“.   Iš kur  komisijos nariai, komisijos pirmininkė žinojo, jog  A. Šulcas rėmėsi LR Vietos savivaldos įstatymu 22 str.?  O  gal jis rėmėsi  to paties įstatymo  11 straipsnio 5 punktu, kuris numato būtinybę politikui prisiekti ir taip tapti atseit „tikruoju“  bendruomenės atstovu?  Lieka paslaptimi.  Galimai  ši  komisija turi antgamtinių  galių ir geba skaityti  kito žmogaus  mintis per atstumą?

Mes, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas ir  Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, 2017-01-19 apskundėme Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą Klaipėdos  miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau –  Ginčų Komisija) . Ginčų Komisija atsisakė skundą nagrinėti,  kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (AGKĮ 20 str.2d.1p.)

Pagal Ginčų Komisiją, Etikos komisijos sprendimas nėra individualus administracinis aktas. Klaipėdos Apygardos Administracinio teismo (toliau –  Teismas) sprendimu, priimtu   2017 m. balandžio 14d. Administracinėje byloje Nr. 1-755-583/2017,  įsiteisėjusi 2017m. gegužės 16 d. Konstatuojamoje dalyje parašyta, jog „minėto Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtinas Klaipėdos  miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir  pareiškėjai turėjo teisę skundu  kreiptis  į Administracinių ginčų komisiją“.

Ginčų komisija, vadovaudamasi Teismo  nutartimi priimta   2017 m. balandžio 14d ., pakvietė  mus į posėdį  ir  2017-06-07  priėmė sprendimą Nr. TGK-1 nutraukti bylą dėl pareiškėjų 2017-01-19 skundo kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis teigia, kad“Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.“ Mūsų skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas,  tai konstatuoja įsiteisėjusi  2017 m. gegužės 16d.   Administracinė byla 2017 m. balandžio 14d.  Nr. 1-755-583/2017.

Ginčų komisijos prašėme  panaikinti Etikos komisijos sprendimą 2016-12-19 Nr. TAR1-142 , nes   tiriamoji dalis yra atlikta ne profesionaliai,  t.y. nepateikta kokiu būdu, kokiais keliais  sužinojo mero pavaduotojo nuomonę, jei jis nedalyvavo posėdyje ir nepateikė atsiliepimo raštu.

Etikos komisijos, Ginčų komisijos pasisakymuose, o taip pat dabar ir Teismo vertinimu, „Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta jokių pareiškėjams privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjų teises ir pareigas“.

Kai prašome, kad  Etikos komisija  iš naujo atliktų tyrimus, t.y. pasikviestų mero pavaduotoją ir iš jo pačio sužinotų  kuo jis rėmėsi kalbėdamas apie  tikruosius bendruomenės atstovus ir, kodėl jis sako, kad  „nėra jokių kitų bendruomenės atstovų“ mums rašo Teismo nutartyje ,  kad  „reikalavimas  konstatuoti , jog politikas pažeidė ar nepažeidė  valstybės politiko elgesio principus, negali būti laikomas  tokį reikalavimą reiškiančių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda  teisė reikalauti politiką nubausti“ (Klaipėdos apygardos administracinio teismo  Administracinės bylos Nr. I-1441-243/2017 4 puslapis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 4 straipsnyje  teigiama, jog „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Svarbiausias Lietuvos Respublikos  įstatymas užtikrina  tautos teisę dalyvauti šalies, miesto valdyme teikiant pasiūlymus tiesiogiai, t. y. esame bendruomenės atstovai, kaip ir politikai tik be balso teisės  miesto taryboje.  Politikas save vadintis „tikruoju“ bendruomenės atstovu, taip  iškeldamas  save aukščiau bendruomenių ir jų renkamų  atstovų, pav, seniūnaičiai, tokiu būdu jis ignoruoja  teisę tiesiogiai dalyvauti savivaldoje kitoms  bendruomenėms,  savivaldybės gyventojams.  Politikas taip  pažeidžia Konstitucijos garantuojamas teises, pažeidžia įstatymu saugomus interesus. 

Prašome  panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-11-07 nutartį  byloje Nr. I-1441-243/2017, kadangi  mūsų skundžiamas Etikos komisijos  2016 m. gruodžio 19 d. sprendimasNr. TARI-142 ,  Teismo įsigaliojusiu sprendimu yra laikytinas  savivaldybės administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu  aktu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme II skirsnyje  4 straipsnyje  2 dalyje rašoma, kad administraciniai teismai nusprendžia dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo;

Etikos komisija  nagrinėdama mūsų  skundą bei  priimdama sprendimą  vadovavosi vicemero paaiškinimais, kurių   nei komisijos nariai, nei mes, pareiškėjai, neišgirdome iš vicemero ir neperskaitėme raštu jo argumentų.   Tyrimas buvo atliktas nesilaikant sąžiningumo todėl   priimtame Etikos komisijos sprendimas nėra  teisėtas ir yra naikintinas. 

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>