Klaipėdiečiai, susirinkę į Atgimimo aikštę lapkričio mėn.17d. 12 val., pirmiausia tylos minute pagerbė bendražygio, ilgamečio protesto akcijos dalyvio Algimanto Markaus išėjimą Anapilin. Tylus, visada besišypsantis Algimantas daugiau akcijoje nedalyvaus, todėl TIESA, noras žinoti TIESĄ mums, likusiems čia, žemėje, turi rūpėti dar labiau.
Tiesa lieka užribyje, kai skaitai, jog teisme Vytautui ir Laimutei Kedžiams yra Laimos Stankūnaitės ieškinys padengti jai padarytą daugiau kaip puse milijono eurų žalą. L. Stankūnaitė mano, kad jai ir dukrai, kuria atseit seneliai uždarę namuose nuteikinėjo prieš motiną, kalbėjo apie seksą ir traumuodavo vaiką nuolatiniais gąsdinimais bei grasinimais. Jai, nukentėjusiai, seneliai turi sumokėti solidžią sumą eurų. Vaikas nebuvo uždarytas namuose, visi, atvykę į Garliavą galėjo bendrauti su mergaite, klausytis jos muzikavimo ir matyti, kaip ji žaidžia su bendraamžiais. Kodėl L. Stankūnaitė meluoja, kai tūkstančiai tautiečių, o tiek tikrai lankėsi per pedofilijos skandalą Garliavoje, liudija, jog vaikas nebuvo uždarytas. L. Stankūnaitė už pateiktą melą reikalauja pusės milijono eurų. Kai valstybėje netiesa tampa priemone teisme laimėti bylą, valstybė tampa skuduru.
Kaip mes, Lietuvos piliečiai, turime jaustis, kaip gyventi su netiesa, kurią teisėtvarka, įvairios jos institucijos savo sprendimais paverčia tiesa?
Ar mergaitė, kuriai TIESA buvo vertybė, gali tokioje valstybėje išlikti gyva? NE. Todėl seneliams ir nerodo jų anūkės.
Neateiti, tylėti yra gėda. Gėda daryti nusikaltimą prieš teisingumą. Ateisime ir gruodžio mėn 17d.
