Ar A. Nikžentaitis ir jo bendraminčiai sunaikins Lietuvos elito atstovus?

A. Nikžentaitis neseniai, pasikvietęs  iš Vilniaus  universiteto  Istorijos fakulteto dekanę Loretą Skurvydaitę, iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorių Vasilijų Safronovą  bei iš   Vytauto Didžiojo  universiteto Istorijos katedros vedėją Marių Sirutavičių,  nutarė  viešai sukritikuoti kitos institucijos darbą,  teigdamas, kad Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos  tyrimo centras ( toliau –LGGRTC)  tyrimus panaudoja menkai pagrįstų idėjų sklaidai ir  netinkamai elgiasi informaciniame kare.

 Istorijos instituto direktoriaus kaltinimai, kai  visuomenei yra paviešinta informacija apie veikiantį specialųjį Kremliaus direktoratą, kuriam vadovauja Rusijos užsienio žvalgybos generolas V.  Černovas  bei vykdo užduotis  -  atlieka kaimyninių valstybių istorijos juodinimą, o Rusijos – švarinimą, yra   daugiau negu keisti. Lietuvos istorijos instituto direktoriaus  išsakyti teiginiai kelia  įtarimus ir formuoja nepasitikėjimą  pačiu A. Nikžentaičiu.  Dėl to manome,  kad jis dirba ne Lietuvai, o Putino Rusijai.

Kremliaus slaptosios tarnybos ir toliau užsiima istorinių įvykių  juodinimu:  1941 m.  birželio sukilimo dalyvių , Lietuvos laikinosios  vyriausybės priimtų sprendimų, o vėliau, kai  laikinoji vyriausybė pasitraukė, ir  pavienių piliečių.

Kremliaus  slaptosios tarnybos  tuo pačiu vykdo istorinių  įvykių balinimą:  pirmosios  sovietų okupacijos, kuri įvyko 1940-06-15,  neigimas, vėliau 1941-06-22  nacistinės Vokietijos okupacijos pradėto holokausto  vienpusiškas aiškinimas ir   antrosios  sovietinės okupacijos  nuo 1944 m. vasaros  iki 1990 m. kovo mėn.  istorijos faktų  klastojimas.

Manome, kad vienas Kremliaus  reikalavimas turėtų būti, jog  jokiu būdu negalima  pripažinti kunigo Jono Borevičiaus liudijimo 1986 metais.   Kunigas  liudijo, prisiekęs JAV Ilinojaus Šiaurės apygardos Rytų skyriaus teisme Čikagoje, byloje Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Antaną Virkutį (LJPA, F4, ap.1, b9)., kad Šiaulių regiono pogrindžiui  vadovavo Jonas Noreika.   Kunigas per liudijimą papasakojo, kad  jį pasikvietė  J. Noreika  ir paprašė sutelkti  kunigų grupelę, kuri tiesiogiai padėtų Šiaulių gete esantiems žydams.  Šio liudijimo paviešinimas  sudavė  skaudų  smūgį  Rusijos užsienio žvalgybos generolo V.  Černovo vykdomai misijai juodinti Birželio sukilimo dalyvius. Manome, kad  liudijimų ir kitokių dokumentų įrodančių, jog  Lietuvoje antinacistinio  judėjimo viena iš misijų buvo    gelbėti  žydus, turime ir daugiau.  Manome, kad   Černovo ir jo sudarytam tinklui -  nesvarbu kur, kokie dokumentai guli, svarbiausia, kad nebūtų paviešinti.  Jei kas nors imasi  tokio viešinimo misijos, tai dirbtiniais skandalais,  bendradarbių pareiškimas  jų veikla turi būti  nutraukiama.

Kitas Kremliaus reikalavimas -  menkinti  sovietinės okupacijos  padarytą  žalą Lietuvai ir jos žmonėms.  Ar  nėra keista, kai Sovietų sąjungos okupacijos, kurią įvykdė  1940-06-15, įtikinamą žalos apimtį ir pasekmes  sudėliojo  ne Lietuvos istorikas? Tai atliko  žymiausias  Holokausto Rytų ir Vidurio Europos tyrėjas  Timothy Snyder.  Jis savo  knygoje „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“  pateikė  išvadą, kad Sovietų Sąjungos įvykdyta Baltijos valstybių okupacija ir jų elito sunaikinimas bei visuomenės terorizavimas buvo  viena  iš  priežasčių  paskatinusių žmones dalyvauti   Holokauste.

Sovietų sąjunga, kai tik užgrobė Lietuvą,  siekdama  suvaldyti  okupuotos šalies gyventojų nepasitenkinimą, ėmė  naikinti  galimus pasipriešinimo  vedlius – Lietuvos  elitą ,  t.y.  šaudė,  sodino į lagerius, išvežė   į tremtį.  Iš tikro, Sovietų okupacinė valdžia, sunaikinusi dalį elito, nuo  gyventojų atskyrusi  moralinius  vedlius, sudarė palankias sąlygas holokaustui. Į Lietuvą ateina naujas okupantas, kuris jau  trečią karo dieną Gargžduose organizuoja žydų   žudymo parodomąją akciją.   Naujieji okupantai siunčia aiškią žinią -  eikite, žudykite žydus.  Kai aiškinamės, kodėl holokausto mastai skiriasi Rytų ir Vakarų Europos valstybėse, tai atsakymą  duoda  T.  Snyder   - Sovietinė     okupacija.

Sovietų okupantai išsiugdė  paklusnių istorikų plejadą, kuri teikė  „teisingą“ pasaulėžiūrą, reikalingus istorinius įvykius,  kai buvo kalbama apie  Tarybinės Lietuvos istoriją. Jie  nurodė  padidinti  holokauste  dalyvavusių gyventojų skaičių. Todėl sovietų teisėsauga ir jų istorija automatiškai visus „Savi saugo“ būriuose esančius  dalyvius priskyrė prie žydų  naikintojų  grupės. Dalis Sovietiniuose teismuose  teisiamųjų  iš būrių  „Savi saugo“ aiškino,  kad  stojo dėl to,  jog  Sovietų okupacija nutraukė jų tarnystę Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.  Nepriklausomos  Lietuvos istorikai  sovietų  valdžios   priverstinį  įvairių organizacijų, struktūrų  anuliavimą nelaiko   aplinkybe,  kuri paskatino  tapti panašių struktūrų nariais, įvykdžius nacių okupaciją 1941-06-22. Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos istorikai, kaip ir sovietiniais laikais, nurodo tik vieną įstojimo į „Savi saugo“ priežastį –  noras dalyvauti  holokauste.  Tokia išvada dėl dalyvavimo  holokauste  yra  akivaizdus Sovietų sąjungos okupacijos neigimas.

Visuomenei yra formuojama   nuomonė, kad jei Lietuvos istorikai atsisakys Sovietinės istoriografijos, kuri „tinkamai“ pateikė  XX a.  įvykdytų okupacijų pasekmes, tai kils tarptautinis skandalas.  Melas dėl tarptautinio skandalo, nes   transatlantiniai  strateginiai  partneriai gerai žino, kad už reikalavimo klastoti Lietuvos istoriją kyšo Kremliaus „ausys“. Lietuvos istorikai, kurie vengia kalbėti apie sovietinės okupacijos pasekmes hokokaustui, kurie visuomenę gąsdina skandalais,  manome, jog jie  tapo   generolo Černovo  pakalikais.

Kas nugalės šiame hibridiniame kare -  Putino Rusija ar Lietuva? Suprantame, kad visos okupacijos: tiek sovietinė, tiek nacistinė – naikino Lietuvos elitą ir  rašė užgrobtos   šalies istoriją.     Šiandien,  Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai  tyčiojamasi  iš Valdo Rakučio, Vidmanto Valiušaičio,  aiškiai matosi, kad eilinį kartą  agresyvi kaimynė deklaruoja, jog  dar vis nepakenčia Lietuvos elito.  Lietuvos  moralinio elito atstovus ji šmeižia,  skleidžia absurdiškus kaltinimus ir tikisi tokia savo veikla, kai atsiranda antrinančių Lietuvoje,    juos  sugniuždyti.    Kas sustabdys Lietuvos elito naikinimą  ir galimą Nikžentaičio komandos  siautėjimą,  kuris, mūsų nuomone, yra palankus Kremliui,  tačiau viešai  Lietuvos  istorijos juodintojai aiškina, kad puoselėja  liberaliąsias,  Europines vertybes?

Manome, kad dėl  aukščiau pateiktų argumentuotų teiginių  istorikas  A. Nikžentaitis turi pasitraukti iš pareigų,

Kategorijos: Be kategorijos.

4 komentarai

  1. Adolfas Remeikis:

    Pritariu, kad A. Nikžentaitis turi būti atleistas iš darbo Istorijos institute, nes jis dirba Rusijai.

  2. A. Nikžentaitis instituto direktoriumi tapo jau antrą kartą. Ar jis jau nepiktnaudžiauja alkoholu? Ar žinoma, kaip jis tapo direktoriumi antrą kartą, kas jo kandidaturą pasiulė?

  3. Algimantas:

    Lietuviškas padorumas reikalauja išgamomis –“netepti sau rankų“. Tačiau atžagareivos tapo permelyg pražūtingai kenksmingais. Galgi, sakau, reikėtų imti pavyzdį iš lenkų, čekų, chorvatų, vengrų –ir imti „spardyti subines“ Nikžentaičiui, D.Baronui, Bumbliauskui, Zurofienei, Šimašiui, Linkevičiui, Landsbergiokui Valatkai,Bruveriui ir pan. ?

Komentuoti: Ryšard Maceikianec Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>