Drąsiaus dukra yra pavojus D. Grybauskaitės puoselėtam raudonajam Tulpių paštui

2020-01-0-17 d

Jau 92 kartą klaipėdiečiai atėjo  į Atgimimo aikštę paklausti  „Ar dar gyva Deimantė?“.  Šis klausimas, grįžus į Lietuvą Neringai Venckienei  ir pateikus  naujas  detales,  tapo aktualesnis.

Dėka N. Venckienės    Lietuvos visuomenė sužinojo,  jog     teisėtvarka išsiuntė  į Jungtines Amerikos Valstijas  prašymą  gražinti „nusikaltėlę“ N.  Venckienę.  JAV Teisingumo departamentas   nesupranta kokius nusikaltimus padarė  N. Venckienė ir  todėl prašo patikslinti  ekstradicijos prašymą.

2016-05-31 Generalinės prokuratūros prokuroras T. Krušna   sudaro klausimyną, kurį nusiunčia į Kauno apygardos prokuratūrą.  2016-06-20 prokuroras D. Jakutis paruošia, o prokuroras V. Gataveckas pasirašo atsakymą.  Jie surašo  39 konkrečius kaltinimus.

Vienas iš tų kaltinimų yra  paimtas iš  knygos  „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“. Šioje knygoje  N. Venckienė, kadangi pati ilgus metus dirbusi teisėja rašo,  kad yra pakankamai įrodymų, jog mergaites galimai seksualiai tvirkino ir prievartavo Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius.   Šiuos teiginius  leidžia išsakyti  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 25 str. „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“N. Venckienei  negalioja Konstitucinė teisė, nes prokurorai  net į JAV Teisingumo departamentą siunčia kaip kaltinimą ir paaiškina, kad N.  Venckienė  „tyčia pateikė informaciją suformuluodama ją kaip konstatuojamo pobūdžio“.

Jei visa Lietuvos teisingumo sistema  ignoruoja Konstituciją, jei prokurorai  surašo absurdiškus kaltinimus, o jų pagrindu vėliau teismai priima sprendimus, tai  tokioje valstybėje nei su žiburiu nerasi teisingumo.

Kaip Lietuvos elitą aptarnaujantys  aiškina JAV  teismo priimtą sprendimą  N. Venckienei, kai    iš 37 pateiktų kaltinimų buvo palikti tik 4?  Atseit,  partijos „Drąsos kelias“ viena iš steigėjų,   nusikaltėliams parodė kelią, kaip išvengti atsakomybės. Padarei Lietuvoje nusikaltimus, išvažiavai į JAV ir  realaus kalėjimo išvengsi.

Lietuvos piliečiai, kai iš 37 kaltinimų lieka tik 4 supranta, jog Lietuvos teisėtvarka  surašo  įsivaizduojamus  kaltinimus ir žmonės yra teisiami ir padaromi nusikaltėliais absurdiškų kaltinimų pagrindu.  Lietuvos teisėtvarka yra užgrobta. Teisėtvarkos okupantai  turi  pavadinimą  Tulpių paštas. Visa Lietuva mato dirbtinius kaltinimus  Raimundui Ivanauskui.  Jais remiantis teisėtvarka  Drąsiaus draugą paskelbė nusikaltėliu ir uždarė į kalėjimą.

Lietuvos  elitas puikiai supranta, kad Deimantė, kaip liudininkė yra neapsakomas pavojus. Ji, vaikas, apnuogina  mūsų valdžią, Jos liudijimo užtektu, kad   iš aukštų valdžios  postų trauktųsi  pedofilai ir jų rėmėjai. Galu gale užsidarytų nuo 1991 metų puoselėtas  raudonasis tulpių paštas.  Psichinė ir fizinė mergaitės sveikata yra pavojuje, kadangi degradavusio politinio elito prašymu ji uždaryta, nes jiems tyla yra gera byla.

Todėl ateisime ir vasario 17d. paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“ ir pareikalauti, kad raudonasis tulpių paštas patrauktų „purvinas rankas“ nuo Neringos Venckienės.

2020-01-0-17 k

2020-01-0-17 j

2020-01-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Centro partijos – Gerovės Lietuva, Klaipėdos skyriaus pozicija dėl Lietuvos, Klaipėdos uosto ir Klaipėdos miesto bendrųjų planų

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.


Lietuvos bendrasis planas,  Klaipėdos uosto bendrasis planas ir Klaipėdos miesto bendrasis planas yra pagrindiniai  šalies dokumentai ir juose suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija net iki 2050 metų.

Ar vienas iš pagrindinių šalies dokumentų nuo kurio priklauso ir Klaipėdos ateitis   – Klaipėdos uosto bendrasis planas suteiks „sparnus“ ekonominiam proveržiui?

Vilniuje, kai Vyriausybė 2019-12-11  tvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą, tai  Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič aiškino, kad šis dokumentas  padės pamatus  Klaipėdos uosto konkurencingumui ir jo didėjimui.  Ministro teigimu, priėmus naująjį Klaipėdos uosto BP, esama uosto teritorija padidėtų nuo 557 ha iki 837 ha. Uosto plėtrai biudžeto lėšų nereikės, o finansavimą užtikrins pati Uosto direkcija, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, galbūt ir privatūs investuotojai.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė straipsnyje „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“ . parašė, kad  nebus  jokio  ekonominio proveržio. Ji teigia, jog  „plika akimi matoma, kad miesto atsivėrimo į marias nėra, jūrinis miesto identitetas nestiprinamas, o mūsų nuostabius paplūdimius praryja išorinio uosto monstras“.

Negalima iš „lempos“ burti, aiškinti apie  konkurencingumą ir jo didėjimą, kai  Klaipėdos miesto krovos įmonės vykdžiusios krovos stebėseną Baltijos jūros uostose, aiškiai mato, kad bendra krova nedidėja, ji tik šiek tiek persiskirsto. Krova ir ateityje nedidės, atvirkščiai, ji gali net mažėti.

Kaip atrodys Lietuva, Klaipėda investuojant tik į krovą, uždarius  beveik visą priėjimą  prie marių? Kaip atrodys Lietuvos pajūris iki sienos su Latvijos respublika, kai išaugs išorinio uosto monstras?

Mistinė krova pinigų į biudžetą neįneš, o kiti verslai, kurie susiję su Baltijos jūra,  jau bus sunaikinti. Todėl toks teiginys.  Lietuva pati sau, savo bendraisiais planais užprogramuoja  pajūrinės dalies ekonominį  nuosmukį.

Vienintelis kelias galintis auginti krovos apimtis yra kinų atėjimas. Šilko kelias. Šiandien pasaulio valdymo galias siekia perimti ši komunistinė valstybė. Nei viena civilizuota, save gerbianti šalis Baltijos jūros regione neįsileidžia  komunistinės  šalies verslo. Baltijos jūra kol kas yra  tvirtovė atsilaikanti prieš raudonuosius  kinus. Negi ta tvirtovė bus įveikta –  Lietuva išduos Europos sąjungą?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. teigiama, kad  „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ .  Maksimalią Klaipėdos uosto plėtrą , naujos teritorijos ( galimai kinams)  kūrimą būtina spręsti tik referendumo keliu. Būtina inicijuoti referendumą dėl  nepamatuotos, neįvertintos invazijos į Baltijos jūrą (pusiasalio atsiradimas Melnragėje) bei Kuršių mariose  (Kiaulės nugaros išbetonavimas, sujungimas su krantu).

Bendrųjų planų iniciatoriai ir organizatoriai neatsakę Lietuvos žmonėms, klaipėdiečiams   kas tie investuotojai,  negali  ruošti  jokių  dokumentų  ir pristatymų. Bendruosiuose  planuose taip pat turi būti   informacija,   kokie Europos struktūriniai fondai finansuos ir kokie uoste bus atlikti darbai už tuos pinigus, tik tada galima pritarti Klaipėdos miesto bendrajam planui.

Deja, jau 2019-12-16 Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė  pakvietė klaipėdiečius į Klaipėdos miesto bendrojo plano  konkretizuotų sprendinių  pristatymą. Apie šį renginį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos deputatė, Centro partijos – Gerovės Lietuva   narė Nina Puteikienė  parašė taip  „Įdomu tai, kad viso to miestiečiai nemato, negali apsvarstyti ir pateikti pasiūlymų, nes tiesiog tokios galimybės fiziškai nėra ir nebuvo nuo pat rengimo pradžios. Buvo pasiūlyta net keletas bendrojo plano variantų, miestiečių rinkti Tarybos nariai palaimino vieną, administracijos direktorius suderino antrą, viešinamas ir svarstomas dar vienas projektas, o pristatyme rodomi visai kiti“ ( Atvira Klaipėda „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“).

Ar  Administracijos direktorius  galėjo pasirašyti kitą variantą, kuriam  nepritarė Miesto taryba?  Kodėl Klaipėdos miesto taryba, atleidusi Administracijos direktorių, tuo ir apsiribojo, kai turėjo panaikinti jo pasirašyta įsakymą? Klaipėdiečiai nesulaukę atsakymo iš Klaipėdos miesto tarybos surašė  skundą dėl  Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AD1-477  Ginčų komisijai,  kuri pilnai tenkino klaipėdiečių reikalavimus. Tada Klaipėdos miesto administracija apskundė    Ginčų komisijos sprendimą  Administraciniam Teismui. Teismo proceso dar nėra, sprendimo nėra.

Kas gali paneigti, kad Teismas priims sprendimą peržiūrėti Administracijos direktoriaus įsakymą?

Kas gali paneigti, kad Klaipėdos miesto taryba nuspręs naikinti Administracijos direktoriaus įsakymą?  Nežinant bylos baigties,  negalima vykdyti jokių  procedūrų susijusiu su  Klaipėdos miesto bendruoju planu.

Centro partijos -

Gerovės Lietuva Klaipėdos skyriaus pozicija šiuo labai svarbiu Lietuvai ir Klaipėdai klausimu yra tokia:

1. Paprašyti Vyriausybės  pateikti    investuotojų į maksimalią uosto plėtrą sąrašą.

2. Kokie Europos Sąjungos struktūrinai fondai skirs finansavimą  uosto modernizavimui?

3. Organizuoti referendumą  dėl aukščiau išdėstytų  problemų, susijusių su maksimalia uosto plėtra.

4. Užklausti  Lietuvos saugumo departamentą dėl galimos kinų invazijos į Klaipėdos uostą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Lietuvos gėda ir nelaimė – teisminė diktatūra

2019-12-17

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę. rinkosi jau 91 kartą. Šį kartą ne tik klausė „ Ar dar gyva Deimantė?“, bet jiems skaudėjo širdį ir dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės. Ji sugrįžo į Lietuvą.  Ar čia jai nėra  pavojinga? Ar netaps pašaipų objektu?

Atseit,   ji davė pamoką nusikaltėliams.  Atseit,  jei elgiesi netinkamai,  jei prisidirbai, tai  važiuoji į JAV ir  kai ši šalis deportuoja, esi  nekaltas -  JAV teisėtvarka  anuliuoja  nusikaltimus dėl  skirtingų teisinių  sistemų.

Šie išvedžiojimai, galimai, tai buvusių  ir sistemai dirbusių kolegų fantazijos. Lietuva ir jos žmonės jiems  tapo  tik  bejausmė masė.  Lietuvos teisminė sistema,  kaip koviniai šunys,  puola ir drasko, t.y.  kurpia  kaltinimus ir baudžia. Ar  teisėtvarkos pateikti 37 kaltinimai rodo,  kad Lietuva žygiuoja į teisminę diktatūrą?   Gaila,  kad mes, Lietuvos piliečiai, tapome tik stebėtojais ir dūsautojais, kai teisė N. Venckienės mamą ir kaimynę už   Deimantės tvirkinimą.  Kai vykdė  ir tebevykdo teisminį persekiojimą  Audronei Skučienei,  atseit,  ji sukūrė organizuotą grupę, kuri  sekė  žmones, mes, taip pat tylime.   Tą vadinamą organizuotą grupę  6 metus tampo po teismus ir rimtais veidais Šiaulių apygardos teismo  teisėjai  priima sprendimus – kalti. Kai kaltinimą sekimu pateikė  mūsų teisėtvarka  N. Venckienei, JAV teismas nusikaltimu nepripažino.  Kodėl  R. Ivanauską  įkišo į kalėjimą?  Galimai, tik tam,  kad galėtų kopustgalviams tvirtinti, jog  žudė  Drąsius Kedys.

Ateisime ir 92 kartą į Atgimimo aikštę, nes tylėti negalime,  kuomet kaip juodas debesis, Lietuvą  uždengė teisinė diktatūra.

2019-12-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 3

Kviečia „Eglės“ bendruomenė

Klaipėdiečiai,  kviečiame Jus 2019 m.  gruodžio mėn. 22 d., sekmadienį, 13 val.  į šalia Žemynos gimnazijos ir Kretingos g. 19 namo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ąžuolo – atminimo ženklo atidarymą.

Niekada nebūna atsitiktinumų. Taip galvoji, kai 2017 metais rugpjūčio mėnesį 11d. Kretingos g. 19 namo gyventojas Pranas Nakutis susirado Universiteto seniūnaitijos seniūnaitę. Jis paprašė, kad ji nueitu prie ąžuolo, kurį gyventojas pasodino Sąjūdžio garbei. Jam buvo skaudu, kad šalia atminimui skirto ąžuolo sukrovė medžių ir  krūmų nupjautas šakas, teritoriją pavertė šiukšlynu.

Seniūnaitė pažadėjo sutvarkyti aplinką šalia garbingo medžio. Parašė elektroninį laišką savivaldybei. Seniūnaitės ataskaitoje, kuri yra patalpinta Klaipėdos savivaldybės elektroniniame puslapyje yra parašyta, kad Tvarkos skyriui net kelis kartus siuntė prašymus sutvarkyti teritoriją prie Kretingos 19 namo. https://www.klaipeda.lt/data/public/uploads/2018/03/egles-seniuniatijos-seniunaites-virginijos-jurgilevicienes-2017-m.-ataskaita.pdf

2019 metais, kai bendruomenė rašė projektą, seniūnaitė užsiminė apie ąžuolą, kuris mena garbingą praeitį. Daugeliui tai buvo naujiena, bet maloni. Buvo nutarta šalia ąžuolo pastatyti atminimo lentą. Apie bendruomenės ketinimus nutarė pranešti ir  Pranui Nakučiui. Buto duris atidarė dukra. Ji pranešė, kad tėtis – miręs. Žmona Elvyra labai apsidžiaugė, kad ąžuolas, kuriuo taip rūpinosi vyras ir  visa jų šeima,  dabar taps bendruomenės rūpesčiu.

Šiandien jau ir Elvyros Nakutienės nebėra, tačiau ąžuolas mena jau išėjusios kartos viltį ir tikėjimą, kad jų meilę Tėvynei perims naujoji karta.

Susitikome su Prano Nakučio sūnumi, kuris paaiškino, kodėl ąžuolas toks išsišakojęs į plotį. Pasirodo, kad prieš kelerius metus, dar rudenį, nenukritus lapams, pasnigo ir ąžuolo viršūnė neatlaikė – lūžo.

Laukiame visų sekmadienį  13 val. prie Kretingos g. 19 ir 21 namų.

ženklas 1ženklas

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ir vėl piketuosime dėl Lietuvos bendrojo plano

2019 m. gruodžio mėn.  4d.  12.00 val.  Vilniuje prie Vyriausybės rūmų  ( Gedimino per. 11) vyks piketas. Renginio tema  „Bendrasis planas – Lietuva 2030. Kokiu eisime keliu?“  Lietuvos bendrojo plano rengėjai  šį klausimą uždavė  konferencijos, vykusios  Vilniuje 2019 m. spalio 4d.,  metu.

Organizatoriai pasikvietė svečią iš Airijos, kuris  paaiškino, kad  jo šalis yra padalinta  į tris teritorines dalis ir tik vienoje auga gyventojų skaičius, o kitos dvi turi problemų. Viena  iš svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė airiai,  yra aprūpinti  gyvenamuoju plotu  apie 1 milijoną gyventojų. Jie savo veiklą numatė dešimtmečiui – iki 2027 metų.   Suplanuota  ir  116 milijardų eurų suma. Airijos regionai turi būti  lengvai pasiekiami. Dėl to tiesiami keliai, internetas ir statomi gyvenamieji būstai.

Svečias savo kalbą   apie planinį Airijos vystymąsi užbaigė teiginiu,  kad turi didelę paramą iš gyventojų.

Deja, kai buvo pristatytas Lietuvos bendrasis  planas, pasisakiusieji iš regionų  plano teikėjus  kritikavo  už deklaruojamą partnerystės principą.  Profesorius Paulius Kavaliauskas  ir klaipėdietis architektas Edmundas Benetis  pažėrė daug kritikos, pastabų, pasiūlymų. Manome, jog kritikavo todėl, kad Lietuvos  bendrasis planas persmelktas  sovietinio planavimo dvasia. O ir patys  šio plano organizatoriai, pristatydami  Lietuvos bendrąjį planą,   didžiavosi, jog yra tęstinumas, kurio pradžia yra 1964 regiono planavimo schema.  Plano pristatytojai  apie jūrinę dalį  nepasakojo. Mus Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė Zita Daugintytė buvo informavusi, kad Klaipėdos uosto plėtrą tuomet ruošė  Leningrado  ( dabar Peterburgo) projektuotojai.  Jie  uosto plėtrą  suplanavo    Melnragės kryptimi.   Sovietinio planavimo principai buvo perkelti  į Lietuvos bendrąjį planą ir 2002 m. patvirtinti Seime. 2002 m. Lietuvos bendrojo plano kūrėjai turėjo  šiek tiek sąžinės, orumo ir Leningrado  specialistų siūlytą Melnragės variantą pateikė tik kaip alternatyvą. Buvo pateikti du variantai: Melnragės išorinis uostas ir Būtingės išorinis uostas. Naujame 2030 m. Lietuvos bendrajame plane, kurį Lietuvos vyriausybė ruošiasi teigti  Seimui patvirtinti siūlomas Melnragės išorinio uosto variantas, kaip progresyvesnis ir pigesnis.

Kalbant  apie Lietuvos bendrąjį planą galima  pasakyti, kad jis neturi gyventojų palaikymo, o  susilaukia tik  specialistų kritikos.

Lietuvos bendrojo plano kūrėjai   pakvietė iš Airijos specialistą pristatyti jų  bendruosius planus, tačiau gerosios vakarų šalies patirties neperėmė.  Mes,  gyventojai, išgirdę progresyvios valstybės patirtį , esame nustebę, kodėl Lietuva nesimoko iš valstybių, kurių ekonominiai, socialiniai rodikliai yra žymiai geresni.

Nei verkti, nei juoktis, kai Lietuvos bendrojo plano organizatoriai didžiuodamiesi teigia, kad Lietuva yra pirma tarp kaimynų: nei estai, nei latviai tokių planų neturi. Estai ir latviai  galimai ir nesukurs tokių vystymosi planų, kaip Lietuva,   nes  mūsų kaimynai sėkmingai valosi nuo sovietinio tvaiko.

Lietuva, jos ateitis  klimpsta, nes  ji neturi pagrindų,  turi tik vieną jau gana ilgalaikį valdžios  reikalavimą – nemąstyti,  o veikti pagal valdžioje esančių nurodymus.  Todėl pristatydami Lietuvos bendrąjį planą gyrėsi, jog jis yra grindžiamas holistiniu principu, t.y. viskas viename.   Klausantis airio supranti, kad jų pasirinktas principas yra redukcionistinis,  t.y., išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis.

Lietuvos bendrieji planai turėjo būti pradėti nuo diskusijos ir sutarimo kokiu keliu eis Lietuva.  Ar sovietiniu ir planuos šalies ateitį pagal holistinį  principą? O gal  Lietuva eis vakarietišku keliu ir perspektyvius planus ruoš dalimis?

Lietuvai jokios žalos nebus nepriėmus  tęstinio sovietinio planavimo produkto.

Todėl Vyriausybės narių prašome  netvirtinti nei vieno iš dviejų teikiamų  Lietuvos bendrojo plano pasiūlymų.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Miško kvartalo bendruomenė

Melnragės bendruomenė

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Baigiate šantažuoti – dirbate Lietuvai

Irena ir Zita prie Vyriausybės

2019 m. lapkričio mėn. 27 d.   klaipėdiečiai piketavo  prie Vyriausybės rūmų   Piketo tema „ Baigiate šantažuoti – dirbate Lietuvai“.  Apie organizuojamą renginį informavo įvairius žiniasklaidos kanalus, tai valstybinę televiziją,  LNK, TV3 televiziją, naujienų portalus: „Delfi“, „15 min“, „Alfa“, klaipėdietišką  portalą „Atvirą Klaipėdą“, dienraštį „Lietuvos rytas“, „Respublika“.

Kvietime  surašė savo nuomonę. Ji tokia, kad žiniasklaida vieninteliu tikslu, o tai vykdydama šantažą, viešina Lietuvos Respublikos  Susisiekimo ministro  Jaroslav  Narkevič  pietus, Seimo viešbutį, Ji tai daro todėl, kad  J. Narkevič  tęstų buvusio Susisiekimo ministro Roko Masiulio darbus.  Neatsitiktinai  prieš  labai svarbų  vyriausybės posėdį, kuriame turi būti  priimtas sprendimas dėl Klaipėdos jūrų  uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo,  išvakarėse pasirodė straipsnis  apie nelegalią žvejybą.  Internetiniame laikraštyje  DELFI  skaitome straipsnį pavadinimu „Lietuvoje Ministro  Narkevičiaus bėdos nesibaigia: įtariamas brakonieriavimu Trakų r. ežere“.  Manome, kad tai šantažas, kuriuo siekiama, jog  būtų patvirtinti „skaidriausio  kovotojo su korupcija“ R.  Masiulio planai.  Vienas iš jų – Klaipėdos uosto bendrasis planas.

Manome, jog šantažuojamas dėl Klaipėdos jūrų uosto   bendrojo plano  patvirtinimo yra ne tik ministras Jaroslav Narkevič, bet ir mes, Klaipėdos miesto gyventojai.  Šantažo esmė,  nepritardami maksimaliai uosto plėtrai,   stabdome  25 tūkstančių  darbo vietų   kūrimą, 2 tūkstančių  įmonių atsiradimą,  1,5 milijardų eurų investiciją.  Klaipėdos savivaldybė garsiai pasiskelbusi apie  Mėlynojo  proveržio  įgyvendinimą, kol kas  jį realizuoja tik savo popieriuose ir reikalavimuose didinti išlaidas mistinėms  įmonėms ir darbo vietoms. Viena iš  įstaigų, VšĮ  „Klaipėda ID“, kuri yra prisiėmusi įvykdyti 25 priemones,  rezultatais negali pasigirti.  Šiandien ši organizacija  prašo savo veiklai, kuri galimai bus  ir toliau  popierinė,   apie 400 000 eurų.

Pavargome nuo dirbtinų proveržių, kuriems iš biudžeto sumokami  didžiuliai pinigai,  o  pažadėtos  naujos darbo vietos  ir lieka tik pažadais , reikalaujame pažiūrėti tikrovei į akis. Reikalaujame negąsdinti  Lietuvos gyventojų, kad nepatvirtinus  Klaipėdos uosto bendrąjį planą,  ateityje prarasime  jūrų uosto lyderio pozicijas.    Prašome  įsiklausyti į architekto, kuris su bendraisiais miesto planais pradirbo daugiau kaip 40 metų ,  prašymą  nesunaikinti   miesto bei uosto .  Prašome  netvirtinti  „sąžiningiausio“ Susisiekimo ministro  R. Masiulio   sukurtų  pseudo proveržių.

Šį išsiųstą tekstą  beveik visi portalai į kuriuos buvo kreiptasi neatspausdino, nepaviešino.   Sureagavo tik naujienų portalas „Atvira Klaipėda“. Ji patalpino straipsnį pavadinimu „Piketuos prieš uosto bendrąjį planą“ https://www.atviraklaipeda.lt/2019/11/27/piketuos-pries-uosto-bendraji-plana/.  Prie piketuotojų priėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.  Taip pat  publicistas iš  laikraščio“Literatūra ir menas“ Marijus Gailius. Jis, gimęs Palangoje, supranta kokia trapi ir nemokšoms negailestinga yra jūra.  Vilniečiai, kurie atėjo palaikyti akcijos, sutinka, kad maksimalią uosto plėtrą būtina civilizuotai  reguliuoti, jei nenorime, kad jūros krantai būtų nuplauti.

 Klaipėdos jūrų  uosto  bendrasis  planas  Vyriausybės posėdyje nebuvo  patvirtintas, galimai dėl Susisiekimo ministro pasisakymų, jog jiems tikrai rūpi, kad klaipėdiečiai turėtų geresnes sąlygas.

Vėliau pratęsė piketą prie  Prezidentūros.  Prie piketuotojų priėjo Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič. Jam buvo priminta, kad Prezidentas nepritaria grubiai invazijai  į Klaipėdos miestą, pajūrį.

Ne šiaip sau  respublikinė žiniasklaida ignoruoja šį ir visus kitus renginius, kurie yra skirti bendrajam uosto planui,  galimai jai yra duotas nurodymas tylėti. Kodėl?

Irena, Meras, Zitapiketas prie Vyriausybės a

Irena ir Zita prie Prezidentūros

Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Melnragės bendruomenė

Miško kvartalo bendruomenė

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Dėl Martino Žaltausko kandidatūros į VTEK nario pareigas

 

Dėl Martino Žaltausko kandidatūros į VTEK nario pareigas

2019-11-26

Klaipėda

 Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis parlamentui pristatė Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos teikiamą Martino Žaltausko kandidatūrą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario pareigas.

Mes, klaipėdiečiai, su kandidatu  į VTEK nario pareigas  Martinu Žaltausku  esame susidūrę, kontaktavę įvairiais laikotarpiais. Dar moksleivis M. Žaltauskas  pradėjo savanorišką veiklą  Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centre ( KNOIC) . Šios organizacijos pirmininkas buvo  Vytautas  Valevičius. Jo  vadovaujama organizacija dirbo labai gerai, mieste turėjo aukštą pasitikėjimo  reitingą, savivaldybė visada derindavo savo sprendimus su  nevyriausybinėmis organizacijomis.  M. Žaltauskas tik „sušilęs kojas“  KNOIC organizacijoje įvykdė perversmą.  Jis 2000m., neinformavęs KNOIC steigėją ir direktorių V.  Valevičių, nutraukė steigėjų narystę ir pakeitė juos naujai priimtais nariais, pasitvirtino  organizacijos įstatus.  M. Žaltausko prisistatymas, jog  „Sieksiu, kad interesų derinimo normų įgyvendinimas būtų aiškus, paprastas ir užtikrinantis visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir pareigūnais“, – lyg patyčios,  nes perversmininkas  niekada nesuinteresuotas  užtikrinti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais. Pridedame  narių sąrašą, kuris akivaizdžiai rodo įvykdytą neteisėtą  veiksmą.

Ar gali etikos komisijos nariu būti perversmininkas, karjerą darantis lipant “per galvas“ savo kolegoms?

M. Žaltauskas  nuo 2005 metų vadovauja Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Į jį kreipėsi viena Klaipėdos nevyriausybinės organizacijos  atstovė klausdama,  kodėl  yra atmetinėjami  pilietinių organizacijų projektai, kodėl juos nefinansuoja?  Atsakyta buvo taip, kad turi stoti į skėtinę organizaciją, jei nori gauti finansavimą.   Išgirdę tokį atsakymą,  manome, kad  M. Žaltauskas  padarė didžiulę žalą  5- osios  valdžios nepriklausomumui, geram įvaizdžiui.  Manome, kad M. Žaltauskas  proteguoja nepotizmą, palaiko  tik savus, tik savo rato organizacijas.

Ar gali etikos komisijos nariu būti  asmuo,  kurio veikla yra padariusi didelę žalą nevyriausybinėms  organizacijoms,  5-ajai  valdžiai,  kurios  misija kurti pilietinę visuomenę?

Virginija Jurgilevičienė,                      Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Virginijus Partaukas                            Klaipėdos jungtinis demokratinis  judėjimas

Inga Gorochovenka                               Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

Klaipėdos atstovybė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Laisvę Neringai Venckienei

2019-11-17 d

Lapkričio mėn. 17 d. 12 val. klaipėdiečiai atėjo  į  Atgimimo aikštę.

Mergaitės  klausimas „Žmonės jūs, ar ne žmonės?“ skamba kaip priekaištas, kaip prašymas.

Deimantei, o gal greičiau sau,  norime pasakyti, kad norime būti žmonėmis. Todėl piliečiai   kiekvieno mėnesio 17 dieną, kai valdžia nutarė, jog galima smurtauti prieš beginklius žmonės, jėga iš namų išvilkti mergaitės senelius , o pačią mergaitę, panaudojus skausmo priemones,  išnešti,    renkasi  su plakatais.  Tai taikus protestas  skirtas priminti  valdžios platinamą  melą ir  stabdyti žmonių kvailinimą.

Sustoję praeiviai skaitė plakatus. Vienas vyras ilgai stovėjo, kad teko jo paklausti, ar sutinka su  mūsų kolegos Virginijaus Partauko  tekstais. Žmogus pasakė, kad Taip. Jis turėjo bylą teisme,  žuvo   sūnus. Teisėjai jo sūnaus byloje pasisakė taip, kai  buvo pastebėta, kad nėra avarijos kaltininkės kraujo tyrimo, nereikia, nes ji buvo blaivi.  Teisėsaugai žmogaus gyvybė yra niekinė, jos ji negina.  Garliavos bylos tapo pavyzdžiai, kaip teisėtvarka gali savivaliauti, demonstruoti įtakų galias. Iš jų mokosi kiti teisėjai ne ginti teisingumą, bet vykdyti užsakymus.

Teisėja Neringa Venckienė supratusi,  kaip dirba trečioji valdžia – teisėsauga išvyko iš Lietuvos į Jungtines valstijas.

Klaipėdiečiai 2019 m.  lapkričio mėn. 17 d.    jau 90 kartą pasmerkė  teisėtvarkos absurdiškus sprendimus: surežisuoti  ir 8  žmonės  nuteisti dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, sukurpti bylas ir nuteisti senelius Kedžius ir jų kaimynę Olgą Girdauskienę už tvirkinimą,    įkišti į kalėjimą nekaltą žmogų – Raimundą Ivanauską.

Valdžios savivaliavimas, galių demonstravimas tęsiasi.   Šiandien visa Lietuva stebi, kaip parsivežę Neringą Venckienę laiko kalėjime, atseit ji gali pabėgti.  Kur pabėgti? Ką čia svaičiojate, sėdintis valdžioje?  Ar pasiseks mums, padedant Karoliui  Venckui kontroliuoti „apsirgusią“ lietuvišką teisėsaugą ir neleisti savivaliauti?

2019-11-17 e2019-11-17 b2019-11-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečiai išklausė Valstiečių ataskaitą. Kada išgirs kitų tarybos narių ataskaitas?

Arvydas Vaitkus, a

Valstiečių žaliųjų sąjungos  Klaipėdos frakcija Klaipėdos miesto taryboje lapkričio mėn.  4d kartu su Seimo nariu Dainiumi Kepeniu pakvietė klaipėdiečius į susitikimą. Frakcijos vadovas Arvydas Vaitkus  susirinkusius informavo, kad  pateiks trumpą  ataskaitą, t.y.   ką   daro ir darys būdami  opozicijoje. Viena,  svarbesnė  frakcijos  užduotis,  -  Klaipėdos miesto bendrojo plano tvirtinimas. Džiaugėsi, kad Finansų ir ekonomikos  komitete  jam pasisekė priimti nutarimą, jog naujai sudaryta projekto priežiūros darbo grupė kontroliuos Skulptūrų parko rekonstrukciją. Kai kurie Skulptūrų parke numatyti  darbai  A. Vaitkui atrodė labai keisti , pav.,  aptverti skulptūrų parką. Tvoros paskirtis apsaugoti vaikus, kad neišbėgtų  į judrią gatvę. Frakcijos vadovui toks tvoros  motyvas, kuris kainuos 700 000 eurų,  atrodė nerimtas.  Frakcijos narys Vidmantas Dambrauskas  teigė, kad klaipėdiečiams  aktualius klausimus  sprendžia  padedant kitiems opozicijos nariams, paminėjo Niną Puteikienę.   Jai perėmus iniciatyvą dėl Pašto pastato išsaugojimo, prisidėjus Valstiečiams, buvo sustabdytas pašto pastatų perdavimas į aukcioną.   Valdančiųjų savivaliavimu laiko tai, kad komitetuose įprastą  6 narių skaičių,  pakeitė  į  7 narius.  Keisdami narių skaičių tarybos  komitetuose,   valdantieji sudavė smūgį demokratijai, klaipėdiečių interesams. Klaipėdiečiai  per rinkimus  atidavė savo balsus ne tik Grubliausko komitetui ar Konservatoriams,  bet  ir Valstiečių partijai, kuri taip pat  turi prisiimti sprendimų atsakomybę.  Klaipėdiečiams  opozicijos darbai aiškiai matytųsi , kai  balsuojant komitetuose  pozicijos ir opozicijos  jėgos būtų lygios. Valdantieji komitetuose dirbtinai padidino savo atstovų skaičių, suvaržė valstiečių galimybes balsuojant turėti lygias jėgas su grubliauskininkais ir konservatoriais. Dėl to valstiečiai kreipėsi į Administracinį teismą.

Valstiečių frakcijos vadovą taip pat nustebino savivaldybės įmonių pelningumo 33 % rodiklis.  Ar čia tik fakto konstatavimas?  Ar  bus daromi  klaipėdiečiams naudingi  mokestiniai pokyčiai?

Susirinkimo formatas buvo toks: pagrindinis laikas buvo atiduotas susirinkusiųjų pasisakymams ir klausimams.

Vieni klaipėdiečiai atėjo su konkrečiais klausimais, pav. Valerija, klausė kodėl Maximos parduotuvė  aptvėrė mašinų stovėjimo aikštelę ir vakarais transportą  pasistatyti gali tik už mokestį? Kita klaipėdietė klausė, kada  nebevažiuos krovininės mašinos  Kalnupės gatve? Gyventojai nesutinka  su  apsauginių sienelių statyba, jie  nori  aplinkelio.

Kita dalis atėjusių buvo įvairių nevyriausybinių  organizacijų nariai. Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas  Gintaras Ramašauskas ne tik pasisakė, bet dar    perdavė klausimus  raštu. Smeltės   gyvenvietės žmonių  problemas išsakė  jų  atstovas.  Jis pasisakymą užbaigė taip, jei niekas nesikeis, atvirkščiai,  jo bendruomenės gyvenamojoje aplinkoje tik blogės gyvenimo sąlygos, tai   imsis drastiškų  priemonių.  Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė  pasidalino įspūdžiais, kuriuos patyrė aplankiuis  kaimyninės šalies uostamiestį Ventspilį.

Klaipėdiečiai mano, kad valstiečiai surinko mažiau rinkėjų balsų ir  netapo valdančiaisiais  vien todėl, kad  su jų atėjimu būtų  paspartinta maksimali uosto plėtra.  Šiandien suplanuota  uosto plėtra  yra naudinga tik verslo magnatams,  bet ne Lietuvos ekonomikai, o  miestui tai tik  mirtis. Todėl medžių naikinimas,  taršos problemos  - antrinis klausimas.  Svarbiausia  ir reikšmingiausia problema išlieka, ar bus pritarta maksimaliai uosto plėtrai Klaipėdoje? Ar bus statomas antras uostas Būtingėje?   Iš valstiečių tik vienas  Vidmantas Dambrauskas, tiesa, jau po susitikimo  teigė, kad darys viską,  jog  išorinis uostas Melnragėje nebūtų  planuojamas. Arvydas Vaitkus pritarė, jog tarši krova turi būti iškelta iš miesto.

Ligita Girskienė   norėjo sužinoti, ar reikia organizuoti susitikimus kiekvieną mėnesį, pav.,  pirmą  mėnesio savaitę.  Ar susitikimai turėtų būti teminiai ar pagal interesų  grupes?

Klaipėdiečiai laukia susitikimų ir su kitomis miesto taryboje esančiomis frakcijomis, tarybos nariais, o taip ir Seimo nariais.

Ataskaitą turime tik iš vieno Seimo nario  D. Kepenio. Jo darbai surašyti  brošiūroje  ir buvo dalinami per susitikimą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečių reikalavimas: laisvę Neringai Venckienei, kovotojai prieš pedofiliją

2017-10-17

Nepriklausomoje  Lietuvoje, kuri  greitai minės  30 -metį ,  pergyvenome   daug politinių, visuomeninių  įvykių.   Vienintelis nenutrūkstamas , pastovus  visuomeninis  reiškinys,  vykstantis  daugiau kaip šešis metus, yra  reikalavimas atskleisti tiesą apie Garliavos įvykius.

Klaipėdiečiai renkasi kiekvieno mėnesio 17 dieną į  pagrindinę miesto aikštę su plakatais, su prašymu, kad  valdžia teiktų įrodymus, jog Deimantė yra gyva.  Šios mergaitės  gyvybė yra pavojuje, nes ji  yra  liudininkė, jog taip vadinamas Lietuvos elitas,  ypatingai iš valstybinio saugumo  departamento, tėra degradavę pedofilai.  Jų valdžia, jų teismai, jų prokuratūra, t.y. visa teisėtvarka.

Atsineša ir naujų plakatų, vienas iš jų, kad Lietuvoje Neringai Venckienei būtų grąžinta  laisvė.

Neringa Venckienė matė vienintelę išeitį  bėgti iš  galingų neteisybės gniaužtų .  Ar toks Neringos priimtas sprendimas buvo teisingas?  Mes, kurie netikime nei viena valdžios pateikta versija, esame giliai įsitikinę, kad  buvo priimtas  teisingas sprendimas.

Kai valdžia ilgai delsusi, sąmoningai neieškojusi  N. Venckienės  net 6-rius  metus, nutaria ją parsigabenti į Lietuvą,  kyla vienintelis klausimas,  kodėl jos prireikė  prieš 2020 m. rinkimus į Seimą?

Manome todėl, kad jie, degradavusio elito atstovai,  kaip šachmatų lentoje yra išdėlioję politinius ėjimus ir taip vadinamiems marginalams, patvoriniams yra  paruošę  politinį užribį.   Manome, kad valdžios tikslas yra toks, jog paskleidusi gausiai melą ir patyčias,  kai  prasidės teismų virtinė prieš Neringą Venckienę,  sieks atkratyti, suskaldyti  rinkėjus per 2020 m. rinkimus į Seimą. Lietuvoje dar nėra   N. Venckienės, tačiau   melagingi straipsniai jau išvysta dienos šviesą.

Kokius turime priimti sprendimus, kad  nebūtume sunaikinti taip vadinamo lietuviško elito? Pirmiausia likti prie pagrindinio reikalavimo, kuris yra susijęs su mergaite, su jos gyvybe.

2019-10-17 a2019-10-17 d

Ateisime ir lapkričio  mėn. 17 d., būti abejingais yra nusikaltimas Lietuvai ir jos ateičiai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 6