Klaipėdiečiams Garliavos įvykiai yra kraujuojanti žaizda

2020-11-17 1

Klaipėdiečiai 2020 m. lapkričio mėn.17 d.  susirinko į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva  Deimantė?“.

Covid-19 epidemija, kaip atėjo, taip ir praeis. Viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Kodėl nesulaukia  pabaigos mūsų klausimas dėl vaiko?  Mes tą vaiką dar 2012 m. saugojome nuo pradanginimo, nuo valdžios noro slėpti seksualinius nusikaltimus.  Visi, kurie važiavome į Garliavą, visi, kurie netikėjome valdžios sukurta versija, jau daugiau kaip 8 metus klausiame apie mergaitės buvimą gyvųjų tarpe.

Mes valdžios sprendimu  tapome pavojus vaikui,  grėsmė aukštiems pareigūnams. Valdžia tai aiškina visus tuos 8 metus per savo medijas. Jei valdžia nesikeis, tai ir toliau tyčiosis iš piliečių ir juos tampys po teismus.

Mums 2020 metų rinkimai į Seimą aiškiai pasakė, kad dar keturis metus būsime vadinami marginalais, violetiniais ir girdėsime, kad vaikas yra valstybės paslaptis.

Susirinkę į Atgimimo aikštę, klausėme vienas kito, ar kitos išeities nėra?  Ji turi būti. Manome,  tai mūsų  koordinuoti veiksmai. Nuo ko reiktų pradėti? Vacys mano, kad nuo klausymų paketo, kuriuos  paruoštume naujai atėjusiems Seimo nariams,  naujai vyriausybei.

Ateisime ir gruodžio 17 d., nes kaltinti piliečius, kad jie yra pavojingi vaikui, o ne valdžiai yra absurdas.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Prašymas panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą

 SKUNDAS, Dėl atsisakymo tenkinti  pasiūlymą   panaikinti  LRBP  sprendinius  susijusius su išoriniu giliavandeniu uostu                                                                                      2020-11-20

Vilniuje, kai  vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (toliau LRBP) sprendinių pristatymas,  pateikėme peticiją, 14 lapų su parašais. Mūsų peticiją priėmė Asta Rokickienė ir  lydraščio kamputyje įrašė datą 2020-10-05 bei pasirašė.

2020-11-06 gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ji informavo, kad mūsų  pasiūlymas, LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti  išorinį giliavandenį uostą Melnragėje,  yra atmestas ir nurodė motyvus.

Jų argumentas mūsų pasiūlymo netenkinti yra toks, jog LRBP sprendiniai susiję su išoriniu uostu Melnragėje   grindžiamas TPĮ 4 str. 4 d.  nuostata.

Iš neteisės negali gimti teisė.  Pateikta nuostata aiškina, kad LR Vyriausybė patvirtino  valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą. LR Vyriausybė nėra Dievas. Ji privalo laikytis įstatyminės tvarkos. Lietuva gyvena, veikia pagal galiojantį LRBP, kuris nėra panaikintas. Jame parašyta, kad yra numatytos dvi alternatyvos dėl galimo giliavandenio uosto: Melnragė ir Būtingė.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Deja, LRBP rengėjai nutarė, kad jų paruošti nauji dokumentai gali prieštarauti galiojančiam   LRBP, nes jie vadovaujasi  2019 m. gruodžio mėn. 11d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 12782².

Labai keistai atrodo  atsakymas,  kad  LRBP yra papildytas  naujais sprendiniais, susijusiais su uosto plėtra. Galimai tai tėra tikslas  nuraminti visuomenę.

Atsakyme rašoma, jog uosto plėtrai prioritetas teikiamas  ties Kiaulės nugara, tai vidinė plėtra. „Išnaudojus šias plėtros teritorijas tęsiama išorinė ( šiaurinė) plėtra.“

LRBP yra dokumentas, o  ne derėjimosi, lyg turguje, objektas, apipiltas pažadais. Atsakyme rašoma, jog nereikės išorinio uosto, kad pradžioje tiks vidinė plėtra, tačiau išnaudojus šią teritorijos plėtrą, imsimės Melnragės, o tik tada ims įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones.

Kiek kainuos poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemonės ?  LRBP  rengėjams tai nerūpi, jiems atrodo, kad užtenka atsakyme įrašyti, kad tuos klausimus svarstysime, kai  Melnragėje įrenginėsime išorinį uostą.

Mūsų peticijoje buvo pareikalauta, kad planavimo organizatoriai įtrauktų į savo planus  „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus. Toks reikalavimas yra todėl, kad LRBP rengėjai teigia, kad Klaipėdos išorinis uostas yra pigesnis negu Būtingės.   Nesuskaičiavus ekologinio kompensavimo priemones, kurios bus reikalingos Melnragės uosto  pasekmėms likviduoti, negalima teigti, kad  išorinis uostas Klaipėdoje yra pigesnis.

Prašome panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris tėra tik  atsirašinėjimas bei įtraukti mūsų pasiūlymus į LRBP sprendinius,   išbraukiant galimybę įrengti išorinį uostą Melnragėje, kaip  neatitinkantį TPĮ.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Vargas dėl tariamų marginalų praeityje ir dabar

2020-10-23 konferencija

                             Spalio 23 d. įvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto organizuota konferencija „Krikščioniškieji mentalitetai vakarinėje LDK dalyje XV–XVIII a.“.  Organizatoriai trumpame kvietimo įvade parašė, kad XX a. pr.prancūzai pasiūlė alternatyvų politinių ir karinių istorinių įvykių vertinimą, kurį pavadino mentalitetų istorija. Kiekviename istorijos laikmetyje įvairios socialinės gyventojų grupės turi savo įsitikinimus, mąstymo ir elgesio  standartus. Dominuojančios grupės elgesį įprasta vadinti mentalitetiniu.  Kita gyventojų grupė, kuri neatitinka visuotinai priimtų standartų, vadinasi mentaline marginalija.

                             Ar galima peržiūrėti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos politinę ir karinę istoriją ir pritaikyti mentalitetų teoriją, t.y. nustatyti savybes, dėsningumus, susisteminti faktus ir pateikti išvadas? Išklausiusi dalį pranešimų neišgirdau, kad politiniams istorijos įvykiams būtų pritaikyta mentalitetų teorija. Teorija yra vienas dalykas, o praeities įvykių vertinimas, faktų susisteminimas, savybių nustatymas, dėsningumų analizė ir išvadų pateikimas, tai visai kas kita. Ar įmanoma  XV a. – XVIII a. šalies kultūriniam, ekonominiam, socialiniam gyvenimui nustatyti įvairių gyventojų grupių mąstymo, elgesio, veiksmo standartus, kuriuos galima būtų pritaikyti mentalitetų teorijai?

 Kas buvo Simonas Grunau?

                             Todėl nutariau pati paieškoti atsakymo, kokiai socialinei grupei priklausė   XVI a. gyvenęs kronikininkas, vienuolis Simonas Grunau. Jis, katalikų bažnyčios tarnas, dirbęs popiežiui. Ši bažnyčia turėjo ir turi turto bei galių, ją aptarnaudavo išsilavinę kunigai ir vienuoliai, kurie vykdė švietėjišką veiklą. Iki 1525 m. S. Grunau priklausė mentalitetinei, t. y. valdančiųjų gyventojų  grupei.

                             Konferencijoje dalyvavęs Egidijus Miltakis ( Lietuvos kultūros tyrimų institutas) jau po konferencijos pasakė, jog  S. Grunau priklausė mentalinei  marginalijai. E. Miltakis, teigdamas, kad S. Grunau priklausė užribiniams, teisus. Valdžia, protas, jėga, švietimas, kultūra nuo 1525 m. atiteko  kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio dvarui. Visi, kas kritikuoja valdžią – marginalai. Kitaip sakant, kai 1525 m. buvo pakeistas ne šalies vadovas, bet šalies valdymo sistema (religinė valstybė tampa pasaulietine)  ir Kryžiuočių ordino mentalitetų atstovai, nenorėję tapti protestantais,  buvo padaryti mentaliniais marginalais, neišprususiais, neišsilavinusiais, užribio bendruomenės nariais.  S. Grunau kaip tik ir sulaukė tokio įvertinimo, atseit, jis yra menko išsilavinimo, didelis religinis fanatikas, be kritinio mąstymo, tikįs stebuklais.

Apie ką kalba Rūdavos mūšis?

                             Ar galime S. Grunau  kaltinti kritinio mąstymo trūkumu? Aprašęs Rūdavos mūšį 1370 m., vykusį šalia Karaliaučiaus, nugalėtojais įvardino lietuvius „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“.

                             Šių metų kovo 13 d. internetiniame laikraštyje Alkas.lt buvo paviešintas Tomo Baranausko straipsnis „Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant“. Istorikas rašo, kad.  anot Vygando Marburgiečio , „Kęstutis su visais leidosi bėgti (…), kol pribėgo savo žemę“, o „Algirdas apsitvėrė miške nukirstais medžiais“. T. Baranauskas priėjo išvados, kad bėgantys tikrai nesusiręstų iš medžių  gynybinio aptvaro, todėl lietuviai turėję išankstinę mūšio taktiką. Kęstutis su  savo kariais vykdė karinius veiksmus prie Rūdavos pilies, o tuo metu Algirdas netoli  pilies su savo kariais, miške apsikirto medžiais. Ar ne keistai atrodo, kai kariuomenė bėga būtent per tą miško vietą, kurioje yra įrengta medžių sąvartomis sutvirtinta laikina tvirtovė? Ne keistai, jei tai įvardiname įviliojimu į spąstus. Tame miške ir įvyko generalinis mūšis, kuriame žuvo ordino maršalas (kariuomenės vadas) ir 26 riteriai. Lietuviai taip pat patyrė netekčių, tačiau nei vienas kunigaikštis nežuvo mūšyje.

                             Ne šiaip sau išdėsčiau Rūdavos mūšio eigą. Aprašymo tikslas yra  argumentuotai įrodyti, jog vienuolis S, Grunau buvo įvaldęs kritinį mąstymą. Jei žuvo kariuomenės vadas-maršalas Heningas Šindekopfas, du komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių, tai tie pateikti faktai pagrįstai  įrodo, kad pergalė prie Rūdavos pilies buvo lietuvių.

                             Kodėl kiti šaltiniai ir istorikai pergalę skiria Ordinui? Todėl, kad ir šiandien kiekviena kariaujanti pusė  informuoja apie savo laimėjimus, nes tai skatina patriotizmą, bet ne tiesos paieškas. Ordino argumentai, kad pergalė buvo brolių, yra grįsta tuo, jog lietuvių kariuomenė pasitraukė. Jos ir buvo tokia užduotis, nes atvyko žiemą, trumpam laikui, naikinti ir prisigrobti, bet ne užkariauti.

                             Kai tik atsirado valstybės, kai tik prasidėjo karai, tai politinis vertinimas tampa svarbiausiu ir valdžioje esantys reikalauja rašyti apie jų pergales.  Tai pripažįstama visuotinai priimto mąstymo standartu. Jis egzistuoja ir šiandien. Jei nepateiki tinkamo politinio vertinimo, tariamai teisingo, tai neturi kritinio mąstymo, neatitinki priimtų mąstymo standartų ir priklausai marginalų grupei.

 Ar S. Grunau – religinis fanatikas?

                             Kitas Domininkonų vienuoliui S. Grunau mestas kaltinimas, kad  jis yra didelis religinis fanatikas, tikįs stebuklais. Čia kalbama apie jo prakeiksmus  naujai susikūrusiai 1525 m.  Prūsijos valstybei, kai kunigaikštis Albrechtas  Brandenburgietis su daugeliu Vokiečių ordino riterių priėmė evangelikų liuteronų tikėjimą, išvijo Romos popiežiaus vienuolius, kunigus ir pasidalijo Katalikų bažnyčios ir dvasininkų turtus.

                             Albrechto Brandenburgiečio dvaras uždraudė S. Grunau ir kitiems katalikams sakyti bažnyčioje pamokslus. Domininkonas buvo pasipiktinęs  turto atėmimu ir aiškino, kad naujas tikėjimas, iš tikro, yra materialiai naudingas naujiems ponams, o Prūsijos gyventojams atneš tik nelaimes. Ar tokius teiginius galime priskirti religiniam fanatikui, ar tikrovę suvokiančiam, loginį mąstymą įvaldžiusiam atstovui?

                                     Jei  riteriai, o jie nebuvo ubagai, nebūtų pasiglemžę katalikų bažnyčiai priklausančio turto, jei būtų likę Žygimanto Senojo, o vėliau jo sūnaus priklausomybėje – Prūsijos likimas būtų  kitoks, tikrai ne toks tragiškas,  kokį teko patirti 1945 metais Prūsijos gyventojams. S. Grunau liūdnos pranašystės išsipildė XX a. . Žinant  du dėmenis, (svetimo turto užvaldymą ir kitos nuomonės uždraudimą) nesunku numatyti veiksmų pabaigą. Krachas tai visuomenei! Tai kur čia S. Grunau religinis fanatizmas?

 Analogija su šiandiena

                             Kas vyko praeityje ir kas vyksta šiandien? Už valdžios vyrų ir moterų stovintys oligarchai reikalauja iš visuomenės atitinkamų įsitikinimų, mąstymo ir elgesio standartų, kurie didina jų turtus. Tai vadinama mentalitetiniu arba dar kitaip – „protingu” mąstymu. Jei valdžiai teigiate, kad ji savo priimtais sprendimais naikina ateinančių kartų egzistenciją, tai tampate marginalais.

                             Laikas kalbėti tiesą apie absurdišką mentalitetų teoriją, kurios tikslas  pateisinti valdžios godumą. Plėšikaujančios valdžios veiklos rezultatas visą laiką toks pat –  nukenčia piliečiai, o  vėliau oligarchai ir patys save sunaikina. Taip buvo praeityje, taip tebevyksta ir šiandien. Todėl kiekvieno piliečio, visuomenės pagrindinė užduotis – stabdyti valdžios godumą.

2020-10-23 konferencija 1

2020-10-23 konferencija 2

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Išorinis uostas Melnragėje turi būti išbrauktas iš Lietuvos bendrojo plano sprendinių

 2020-09-23 Pajūrio apygardos kandidatai

Klaipėdos bendruomenių asociacija paruošė peticiją https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR0mTZEA2R06r0JN2UgIXXUnr5GR5oz_-dARSEKBHHkKb7YSsH4f8Jbro_I#signed dėl reikalavimo naikinti Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage.

Mes, klaipėdiečiai,  renkame ir popierinius parašus,  kad būtų panaikinta  Lietuvos Respublikos  teritorijos bendrojo plano ta dalis, kuri yra susijusi su išoriniu uostu.

Klaipėdietis Virginijus Partaukas  parašus renka Naujajame turguje.  Jam padėti  nuvykau ir aš, Virginija Jurgilevičienė.

Priėjo pagyvenusi moteris  ir tyliu balsu pasakė, jog nepritaria  parašų rinkimui, nes reikia plėsti uostą ir kurti naujas darbo vietas.

Ar tikrai reikia tokios uosto plėtros, kai bus iš betono supiltas  apie 2 kilometrų pusiasalis į jūrą?  Pilti  betoną  nustos  tik kai pasieks 20 metrų gylį.  Karaliaučiaus krašto  pajūris  maitina Melnragės  pajūrio pakrantę.  Kas smėliu maitins  Palangos paplūdimius, kai  jūroje ties Melnrage bus pastatyta betoninė užtvara?     Kas gali  nutikti mūsų pajūriui, kai aklinai uždarysime  povandeninio smėlio srovių judėjimą?  Galimai  smėlis  kaupsis prie dirbtinio pusiasalio, o gal    smėlis kaupsis giliavandeniame uoste, o gal smėlį pasiglemž  jūra. O ką Melnragės, Girulių paplūdimiuose veiks povandeninės srovės  neradusios smėlio?  Galimai naikins krantus. Kas nutiks  su  Palangos pajūriu, kuris  liks be smėlio?  Mokslininkų, specialistų išvados yra nepalankios išorinio uosto projektuotojams.  Ar supranta tie, kurie aiškina, jog tai geras projektas, nes atsiras naujų darbo vietų, kuomet, iš tikro,  bus tik sunaikintos darbo vietos, kurios reikalingos dirbant su  poilsiautojais.  Ar suvokiama, kad  investavus apie milijardą eurų į išorinį uostą Melnragėje,   teks galimai net du milijardus eurų skirti ekologinės katastrofos likvidavimui? Tai biudžeto pinigai.  Jei vis tiek valstiečiai „spjaus“ į specialistų išvadas, į bendruomenės reikalavimus, tai ne apie darbo vietas kalbėsime, o apie gebėjimus stabdyti ekologines pasekmes.

Moteris, po mano pateiktos informacijos, pasimetė. Kuo tikėti,  ar teiginiais, kurie  buvo pateikti  maždaug  prieš tris metus apie Mėlynąjį proveržį, bei  25 tūkstančius  darbo vietų, ar mano pasakojimu?

Propaganda apie pieno ir medaus upes, kurią  per žiniasklaidą beveik  prieš 3 metus  skleidė  vyriausybė vadovaujama Sauliaus Skvernelio ir  Klaipėdos meras  Vytautas Grubliauskas ,  kai kurie žmonės patikėjo.

Kiek kainavo Klaipėdos miesto savivaldybei  Mėlynojo  proveržio  viešinimas, o iš tikro makaronų kabinimas miestiečiams?   2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais žiniasklaida mirgėjo nuo pompastiškų straipsnių ir pagyrų  Klaipėdos savivaldybės įstaigai  „ Klaipėda ID“ . Jai  iš biudžeto  jau skirta  apie 200000 tūkstančių eurų .  Ji įsteigė 12 etatų,  apsirūpino  4 automobiliais, bet galutiniame rezultate nesimato jokio realaus darbo. Kaip jaunimas emigravo iš Klaipėdos, taip toliau ją palieka.  Apie  „Klaipėda – ID“ girdisi tik tokios naujienos, kad daugiau kaip pusmetį neturi vadovo, nes išėjo  iš darbo tiek pažadų pažėręs Simas Simanauskas.

Taip pat tada   buvo minimas ir Klaipėdos universitetas, bei  tas pats Mėlynasis proveržis. Klaipėdos miesto meras džiaugėsi, jog „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu , …. kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris.“

Lydėjau  akimis moterį  išeinančią iš Naujojo turgaus  ir mąsčiau, ar  valdžia kada nors atsakys už savo beprotiškus planus, kurie  miesto   biudžetui kainuoja šimtus tūkstančių eurų, kai   aiškinama apie „ darbo vietų rojų  Klaipėdoje“, o rezultatas – naivių klaipėdiečių  apkvailinimas.

Opozicija  ir tie, kuriems makaronai ant ausų nelimpa,  klausė, tai kiek darbo vietų bus tame moderniame  Melnragės pusiasalio uoste?  Išgirdome, jog apie 300. Tai iš kur tie 25 tūkstančiai darbo vietų?  Atseit, visos kirpėjos, vairuotojai ir kitas aptarnaujantis personalas,   dirbs Klaipėdoje.  Juos suskaičiavus ir bus tiek mistinių darbo vietų.

Mes, visuomeninkai, sužinoję, kad 2020-09-23  piliavietėje vyks susitikimas su  Pajūrio apygardos  kandidatais į Seimą, atvykome užduoti klausimą apie  išorinį uostą. Mus labiausiai domino, kaip šiuo metu esantys  Seimo nariai   balsavo dėl   Lietuvos  bendrojo plano.

Ar  rinkėjams svarbu, kurie kandidatai vairuoja automobilį, ar yra viršiję greitį?  Nežinau,  tačiau būtent tokiu klausimu prasidėjo Pajūrio apygardos kandidatų apklausa.

Pasirodo, kad  dabartiniai seimūnai  ir vėl  kandidatuojantys  Simonas Gentvilas ir Dainius Kepenis   pritarė  pateiktam   nutarimui  „Dėl  Lietuvos  Respublikos  teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymosi krypčių ir teritorijos naudojimo  funkcinių prioritetų patvirtinimo“ ,  t. y.  tuo pačiu   patvirtino ir betoninį pusiasalį ties Melnrage.

D. Kepenis  paaiškino, kad  pritarė todėl, jog  numatytas tunelis, o gal būt tiltas per Kuršių marias  iš Klaipėdos  į Neringą, tačiau nei žodžiu neužsiminė apie išorinį uostą.

Iš S. Gentvilo   sužinojome, kad kalti valstiečiai, jog jis pritarė minėtam  teisės aktui.  Pagal  S. Gentvilą, – netiesa, jog visi   Seimo nariai vienbalsiai  patvirtino  Lietuvos Respublikos Seimo  Aplinkos apsaugos komiteto teiktas išvadas.

S. Gentvilas yra   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto  pirmininko pavaduotojas. Jis dalyvavo 2020 m. gegužės mėn. 22 ir 27 dienomis minėto  komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomi klaipėdiečių Edmundo Benečio ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pasiūlymai.    Iš Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio pateikto protokolo matosi, kad pritarė  5 nariai , o 2 – susilaikė.   Kodėl  nei  vienas  iš komiteto narių nebalsavo prieš  arba nesurašė atskirosios nuomonės dėl to, kad Aplinkos komitetas nepritarė klaipėdiečių pasiūlymams?

Manau, kad S. Gentvilas ir D Kepenis  oligarchams  pardavė   klaipėdiečius ir Lietuvą .

Ko verta  S. Gentvilo kova už  Girulių mišką, jei  Seime jis pritaria išoriniam uostui Melnragėje. Jis savo pritarimą motyvavo tuo, kad  uosto  bendrojo plano sprendiniai yra patvirtinti ir nuleisti  vos ne iš dangaus, dėl to net nekritikuotini.

Ką daryti, kai „dideli pinigai“ nebesusivokia  realybėje? Būtina apie tai kalbėtis  su žmonėmis, jiems aiškinti.  Susitikime  su  architektu E. Benečiu  rugsėjo 21 d.,   dalyvavo trys kandidatai į Seimą. Iš Palangos atvyko  Tėvynės sąjungos  – Lietuvos krikščionių  demokratų kandidatas Mėguvos  apygardoje Mindaugas Skritulskas., Vytautas DUBRA   Centro partija – tautininkai, kandidatas  Marių  apygardoje ir Evaldas JURKEVIČIUS  Krikščionių sąjungos  kandidatas  Baltijos apygardoje. V. Dubra  pasakojo, kad dar 1930 m.  kapitonas, trijų vyriausybių narys, aukštųjų mokyklų dėstytojas Teodoras Daukantas  surinko medžiagą apie Klaipėdos uosto plėtrą ir leidinyje „Klaipėdos uostas“  pateikė analizę apie uosto plėtros problemas, gilinosi į technines, ekonomines ir  gamtines uosto sąlygas. Jis pasisakė prieš uosto plėtros variantą. T. Daukanto knygą galima rasti Klaipėdos miesto bibliotekoje. Sovietiniais laikais apie 1959 metus  buvo sprendžiama, kurį uostą Baltijos jūroje plėsti.  Sovietai,  ištyrę vandens sroves,  atsisakė  naftos produktų krovos plėtrą vykdyti Klaipėdoje  ir perkėlė  į Ventspilio uostą.

Klaipėdoje. Danės g. 17 (merija)  iki spalio 5 d, yra  eksponuojami 8 sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano. Todėl prašome apsilankyti,  o pirmadienį, rugsėjo 28 d. 17 val.,   jau  ketvirtą  kartą merijoje vyks  susitikimas su architektu E. Benečiu, kuris papasakos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius.  „Paveikslai“ išdėlioti merijos antrame aukšte kažkodėl  skiriasi nuo tų, kuriuos tvirtins vyriausybė.

Ar dar ilgai valdantieji  apsimetinės jog  negirdi mokslininkų, specialistų ir visuomenės balso?  Ateikite  pasiklausti architekto, o  spalio 5 d. vykstame į Vilnių, į Valdovų rūmus, kur bus pristatomas LR bendrasis planas. Tai  paskutinis kartas, kuomet dar galima pasisakyti dėl Lietuvos ir Klaipėdos naikinimo koncepcijos.   Dar galime  pasipriešinti  protu nesuvokiamiems  sprendiniams.

2020-09-21

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kuo tikėti dėl giliavandenio uosto: valdžia ar socdemais ir konservatoriais?

Atvira Klaipėda  stebi ir fiksuoja

Atvira Klaipėda stebi ir fiksuoja

Jaunimas iš organizacijos „Apskritas stalas“ ketvirtadienį ( 2020-09-17) pakvietė klaipėdiečius  į Danės apygardos vienmandačių kandidatų diskusiją.

Į organizuotą diskusiją kažkodėl atvyko žurnalistas tik  iš „Atviros Klaipėdos“, o kita  žiniasklaida ignoravo. Tikimės, kad jo nuotraukos iš renginio geresnės, negu mūsų, visuomenininkų.

Mums, Danės apygardos gyventojams, iš Melnragės, Miško kvartalo, Universiteto rajono  svarbiausia buvo sužinoti, kokią kandidatai į Seimą turi nuostatą, kokios laikosi pozicijos dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Lietuva 2030.

Apie išorinį uostą ir Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrąjį planą didžioji dalis kandidatų, o tai Laisvės partijos atstovas Nerijus Vitkauskas,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  deleguotas nepartinis Antanas Kontautas, Liberalų sąjūdžio partijos narys Saulius Budinas, Darbo partijos atstovas Giedrius Bindza,  iš vis pratylėjo. Tragedija! Jie ruošiasi pajūrio krašto gyventojus atstovauti ir nežino, kokius strateginius objektus Klaipėdos regionui yra numačiusios Sauliaus Skvernelio  vadovaujamos ministerijos?

Konservatorių partijos atstovas Arvydas Pocius, manydamas, kad tuo klausimu yra per silpnas, paprašė atsakyti partijos narį,  Klaipėdos miesto tarybos atstovą Andrių Petraitį. Šiam klaipėdiečiui išorinio uosto statyba Melnragėje atrodo neįtikėtina ir todėl jis  užsiėmė auditorijos raminimu, kad toks objektas nebus pastatytas.  Tokią pat nuomonę turėjo ir Romualdas Sakalauskas, kurį  kandidatu į Seimą  iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

A. Petraitis, R. Sakalauskas  ruošiasi tvarkyti valstybės reikalus, tačiau juos išklausius,  susidarė nuomonė, jog valstybę jie  tvarkys be jokių planų, o jei yra  paruošti perspektyviniai projektai, tai juos išmes į šiukšlių kibirą.  Vyrai, Lietuvos bendrasis planas praėjo  beveik visus viešinimo etapus, liko vienintelis susitikimas su visuomene – spalio 5 d.  10 val.Valdovų rūmuose (kviečiame dalyvauti). Planai turi ir įgyvendinimo terminą. Lietuvos Respublikos bendrajame plane  yra numatyta, kad strateginis objektas  – išorinis uostas turi būti  pastatytas iki 2030 m.. Tai parašyta ir pavaizduota sprendiniuose, kurie eksponuojami  merijoje, Danės 17 ir, lyg pasityčiojant, pavadinti darnia Lietuvos ateitimi.

Kokia šventa dvasia yra aplankiusi Klaipėdos tarybos narį A. Petraitį ir gydytoją R. Sakalauską, kad jie gali aiškinti, jog išorinio uosto nebus, kai visi popieriai baigiami tvarkyti,  net patvirtinti Seime?

Ką daryti, kai jau yra suprojektuotas monstras, kuris sunaikins miestą ir pajūrį?  Centro partijos – Tautininkai kandidatas  į Seimą Naglis Puteikis teigė, kad būtina tokį projektą naikinti.

Mielieji kandidatai, kol objektas, kuris neš tik nuostolius Lietuvos biudžetui yra pateikiamas,  kaip ypatingos svarbos projektas, tol atrodo vaikiškomis kalbos, kad jis nebus statomas. Išorinis uostas ties Melnrage turi būti išbrauktas iš Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių.  Toks reikalavimas yra ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos. Jie paruošė peticiją ir ragina  pasirašyti. Jei dar nepasirašėte, pasirašykite.

https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR3qUqiTGqZooWy-0ahUR3B0x6y7Lk4oKuyzWmDtHz2gfctktoUvIXQ2QAQ#signed

Tiesa, labai keistai elgiasi kai kurie Laisvės partijos kandidatai. Pajūrio apygardos kandidatė  Birutė Andriuškaitė, kuri ne tik atėjo į susitikimą, bet pažadėjo paruošti filmuotą medžiagą  apie išorinį uostą, pakalbinti  architektą Edmundą Benetį.  Į susitikimą su architektu atėjo ir Laisvės partijos atstovas kandidatas Marių apygardoje  Vaidas Šukys, kuris taip pat mano, kad išorinis uostas Melnragėje – netinkamas sprendimas. Jiems rūpi Klaipėdos ateitis.   Kodėl neįdomu kas nutiks Lietuvos pajūriui, kodėl abejingi klaipėdiečių svarbiausiai problemai  kiti Laisvės partijos kandidatai : Mindaugas Tarnauskas, Nerijus Vitkauskas?

Krikščionių sąjungos partijos kandidatas Evaldas Jurkevičius atvyko į susitikimą, išklausė E. Benetį ir pareiškė, kad  palaiko reikalavimą  naikinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį dėl išorinio uosto bei padės rinkti parašus.

Žaliųjų partijos   kandidatė į Seimą Liudvika Kuzminčiūtė, nors  yra susipažinusi su Lietuvos bendruoju planu, taip pat atvyko pasiklausyti.

Valstiečių partijos  kandidatas  Mindaugas Bastys, atvykęs į susitikimą papasakojo, kad jie band4 keisti Lietuvos bendrajame plane numatytą išorinio uosto vietą. Klaipėdos Valstiečiai paruošė projektą ir su juo supažindino visuomenininkus bei nuvežė vadams į Vilnių.  Tai būtų sala prie Karklės, ar kitoje vietoje ir taip būtų žymiai sumažintas neigiamas poveikis jūros pakrantei bei Klaipėdos miestui su Giruliais. Projektas galimai būtų finansuojamas  iš Europos sąjungos, nes žalia, neteršianti gyvenamąją aplinką pramonė, yra  prioritetas Europos fondams.

Tikimės, kad Klaipėdos ir Lietuvos pajūrio  ateitis yra svarbi ir kitų partijų kandidatams į Seimą. Jų laukiame rugsėjo 21 d. pirmadienį 17 val. merijoje ( Danės g.17).

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Policijos pertekliniam siautėjimui sakome, stop

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Kiekviena gyvybė yra vertybė, todėl ją ginant vieši veiksmai nėra  teisės pažeidimai. Todėl klaipėdiečiai renkasi kiekvieno  mėnesio 17d. , kai 2012 m. gegužės 17 d. jėgos struktūros, panaudodamos smurtą prieš Seimo narę, o motina – panaudodama smurtą  prieš dukrą,  išnešė iš  senelių namų klykiančią anūkę.  Valdžia kaltais įvardino ir tampo  po teismus: senelius, kaimynę, pilietiškus žmones, Seimo narę.

Teismas nusprendė  nenaudoti  smurtą prieš vaiką. Kas davė nurodymą panaudoti jėgos struktūrą – policiją? Kodėl Lietuvos Respublikos  generalinis komisaras Saulius Skvernelis sutiko, kad jo pavaldume esantys pareigūnai  gali elgtis neteisėtai?  S. Skvernelio vyrai siautėjo Klonio g. kieme,  „bananais“ daužė žmones, kurie nekėlė jiems jokios grėsmės.  Suprantama, kad   tie, kurie Garliavoje, Klonio g. buvo namo viduje,  matydami perteklinį policijos siautėjimą, užsirakino. Teismas,  aiškindamasis tą durų užrakinimą, iš tikro, nori tik išvalyti S. Skvernelio vadovaujamų pareigūnų  mundurą.  Atsakymo  dėl  neteisėtų  policijos veiksmų, smurtavimo laukiame jau  daugiau negu aštuonis  metus. Valdžia tyli. Todėl esame įsitikinę, kad  jėgos struktūra  atliko neteisėtą darbą,  nes teismo sprendimas  – nenaudoti smurto prieš vaiką.  Vaikų gynimo institucijos turėjo kreiptis į teismą, kad negali  įkalbėti vaiko ir paprašyti keisti teismo sprendimą.  N. Venckienei tada dar nebuvo Seime jokios apkaltos. Ji buvo  Seimo narė prieš kurią taip pat negalima buvo  naudoti smurto.  Tai policijos įgaliojimų viršijimas.

Šiomis dienomis mus nudžiugino svarbi pergalė prieš policijos smurtą. Teismas 2020-09-15 pripažino, jog policija  viršijo savo įgaliojimus,   ir Genovaitę Astrą Astrauskaitę išteisino. Šiandien, klaipėdiečiai susirinkę į Atgimimo aikštę  valdžios klausė ne tik „Ar dar gyva Deimantė?“, bet paminėjo labai svarbią demokratijos pergalę prieš įgaliojimus viršijusią policiją.

Ta pergalė suteikia vilties, kad  policininkų smurtavimui nebus senaties termino  ir įvykius Garliavoje teks peržiūrėti teismui. Manome,  jog tiesa bus atstatyta.  Taip pat laukiame, kad bus   paneigtas šmeižtas, jog mergaitės gyvybei buvo pavojus pas senelius, kad jie  netinkamai ją auklėjo.

Todėl ateisime ir spalio 17 d.  – vaikas negali tapti įrankiu suaugusiųjų  žmonių žaidime, kuris  išprovokavo grandinę  mirčių.  Reikalaujame grąžinti Deimantę mylintiems seneliams, o jei valdžia ją nužudė, tai parodyti kapą.

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Būtina naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius dėl uosto plėtros

architektas  Edmundas Benetis

architektas Edmundas Benetis

Architektas Edmundas Benetis ir bendruomenių atstovas  Gintaras Ramašauskas  2020-09-07  klaipėdiečiams  merijoje,  2-ame aukšte  pasakojo prie stendų,  kas nutiks, jei vis tik bus patvirtintas  Lietuvos bendrasis planas su  išoriniu uostu prie Melnragės ir su Kiaulės nugaros išbetonavimu iki marių kranto.  Įvyks katastrofa. Krantai bus išplauti, vanduo apsems žemyninę  dalį. Specialistai, kurie  tą planą paruošė, puikiai žino, jog Lietuvos pajūrio krantams bus  padaryti neigiami, ilgalaikiai, reikšmingi pokyčiai,  todėl savo surašytuose sprendiniuose numato krantų erozijos stabdymą kažkodėl tik atsiradus realiai grėsmei.

Susirinkusiems klaipėdiečiams pasidarė  įdomu,   kokios bus mestos  lėšos likviduoti realiai grėsmei.  Milijonai, o gal ir milijardai eurų? Ar valstybė turi tiek pinigų? Jei planuotojai numatė ekologinę katastrofą, tai turi numatyti  ir lėšas jai likviduoti.

Ar turės valstybė  tokių pajamų, kai į  biudžetą iš turizmo ir poilsio  gauna  apie 5 procentus ir didžioji dalis pajamų gaunami iš  pajūryje vykdomo poilsio verslo.   Šis verslas dėl uosto plėtros būtų sužlugdytas, todėl  pinigų į biudžetą nepateks.   Ar užteks lėšų likviduoti ekologinei katastrofai, kai uostas iš krovos  į biudžetą  valstybei duoda apie  6,5 procento?

Valdžios  teiginiai dėl  konkurencingo  uosto  tėra  tuščias burbulas.  Tarptautiniai įvykiai,  t.y., Baltarusijos sugrįžimas į Rusijos glėbį -  ir trečioji dalis uosto krovinių bus  nukreipti į Ust-Lugą ar kitą Rusijos uostą. Kroviniai  atsiranda, išnyksta dėl įvairių politinių sprendimų, o ne todėl, kad Klaipėdos uostas yra geresnis už kaimyninių šalių uostus. Uostininkų teiginiai, kad jie gelbsti šalies biudžetą – daugiau negu pasityčiojimas.  Kas atsakys dėl uostininkų fantastinių  planų, kurie neš tik  nuostolius?

Kodėl esantys valdžioje nenori paskaičiuoti  išlaidų, kai reikės stabdyti gamtos atsaką į nusikalstamą invaziją?

Tik piliečiai gali valdžią sugrąžinti į realybę, priminti jai kokios pasekmės tų  absurdiškų  planų.  Tik piliečiai gali pasakyti, jog neatsakingas verslas negali tapti Lietuvos strateginių objektų planavimo   kelrode žvaigžde.

Didžioji dalis susirinkusių klaipėdiečių nutarė įkurti iniciatyvinę grupę, kuri aktyviai prisidėtų prie  Klaipėdos bendruomenių asociacijos  paruoštos peticijos sklaidos. Pasirašyti galima interneto pagalba. https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR3H8IOq0DGMx3h1ouRAlbp-U0eGxj2LFVDNRoLucE7DGwl5jco_ljWRjt4

Kas nenori ar negali pasirašyti elektroniniu būdu,  tas gali  savo parašą padėti  atėjęs į Klaipėdos miesto meriją (Danės g. 17, Klaipėda) į antrą aukštą, kur yra eksponuojami sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano.  Lauksime aktyvių klaipėdiečių  nuo 16 val. iki  18 val.

Visą rugsėjo mėnesį kiekvieną pirmadienį 17 val. klaipėdiečiai  kviečiami pasiklausyti architekto Edmundo Benečio informacijos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius  skirtus Lietuvos pajūriui, Klaipėdai.

Taip pat  klaipėdiečius  prašysime spalio 5 d. važiuoti  į  Vilnių,  kur vyks paskutinis  Lietuvos bendrojo plano pristatymas.

Tik kartu, tik su meile Klaipėdai ir Lietuvos pajūriui  sugebėsime sustabdyti beprotystę, kurią suplanavo neatsakinga Lietuvos valdžia, pasitelkusi godų,  skaičiuojantį savo pelnus verslą, kuris būsimą  žalos likvidavimą  palieka valstybei,  t.y.mums visiems.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ar visuomeninkai politikams tapo pavojingi?

Klaipėdos apylinkės teismas 2020-08-28

Klaipėdos apylinkės teismas 2020-08-28

Priklausau tam klaipėdiečių būriui, kuris stengiasi dalyvauti įvairiuose  visuomeniniuose renginiuose. Kitaip sakant,  bet koks renginys inicijuotas politikų, valdžios tarnautojų ar atviras teismo  posėdis yra pirminis informacijos šaltinis. Kiekvienam piliečiui, kuris nori turėti savo nuomonę, o ne primestą,  tokie renginiai  yra aukso vertės, nes žiniasklaida  yra tik antrinis žinių  šaltinis.

Visuomeninkas  Virginijus Partaukas pareiškė, kad eis stebėti  „Atvira Klaipėda“ redaktoriaus  Martyno Vainoriaus  teismo posėdžio  dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ darbuotojo tariamo  sužalojimo.  V. Partaukui , kaip aktyviam piliečiui,  keistai atrodo savivaldybės administracijoje ir merijoje vykstantys  uždari posėdžiai, kurie vadinami darbiniais pasitarimais, tokiu būdu sudarant sąlygas neskaidriems, galimai korupciniams sprendimams. Tą ydingą praktiką su kaupu pritaikė savivaldybės įmonės.  Šito slaptumo   rezultatas – teisminis procesas.  Visuomenininkai įsitikinę, jog tai yra nonsensas, kurį reikia  kuo skubiau  išgyvendinti.

2020-08-28  ir aš atvykau  į  Klaipėdos apylinkės teismą. Teismo procesas prasidėjo 9  ryto ir vyko ilgiau nei dvi valandas, nes mano darytose nuotraukose užfiksuotas  laikas  yra 11 val. 15 min.

Teisme, be visuomeninkų  buvo ir „Klaipėdos“ laikraščio žurnalistė, kuri aprašė keletą faktų ir paviešino juos straipsnyje  https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/po-dramos-tarpduryje-aistros-m-vainoriu-siulo-bausti-kaip-skausma-sukelusi-asmen

Stebint teismo posėdį mums kilo klausimų, kodėl Sodros darbuotoja ir prokuratūros atstovė nepakeitė savo reikalavimų, kai apie tą pačią   rentgeno nuotrauką bei nukentėjusiojo apžiūrą yra pateiktos  visiškai skirtingos išvados: gydytojo, kad yra šonkaulio lūžis, krūtinės sumušimas ir t.t., teismo eksperto – nėra lūžęs šonkaulis, krūtinėje jokių sumušimų nebuvo. Per padidinamo stiklą  ant liemens matėsi pakitimas – 4 pirštų žymės.

Teismo ekspertas net pasiūlė būdą ginčui išspręsti.  Jis pareiškė, jog  gydytojai daro klaidas, todėl yra įkurtas žalos kompensavimo fondas. Kaip supratau, reikėtų kreiptis į šį fondą, kad  padengtų Sodros išmokėtus  daugiau negu 800 eurų.

Sodros darbuotoja pareiškė, kad nekeis ieškinio, nes pirmoji, gydytojų išduota pažyma, nėra panaikinta.  Kas turėjo teismo paprašyti anuliuoti gydytojo išduotą pažymą ir pripažinti  vienintelę teisingą teismo eksperto  pateiktą dokumentą? Eksperto išvados yra svaresnės ir tik jomis turėtų vadovautis prokurorė ir Sodra.

Po teismo posėdžio supratome, kad  prokurorė ir Sodros atstovė vadovaujasi pirmąja pažyma, kuri yra paneigta  aukštesnės kompetencijos specialisto surašytoje išvadoje.  Negi dabar turės būti dar vienas teismo procesas  dėl pažymos naikinimo?  Manau, kad rugsėjo 11 d. teismas dar negalėtų paskelbti  galutinio sprendimo.  Jis turėtų pareikalauti panaikinti gydytojų išduotą pažymą  ir   atlikti  naują tyrimą, vadovaujantis  teismo eksperto išvada, kitaip sakant, išaiškėjus naujoms aplinkybėms. Tokį pat prašymą turėtų pateikti ir Sodrai.

Mes, visuomeninkai, stebėdami teismo posėdžius, susipažinę su pateiktais dokumentais, susidarome  savo  nuomonę apie teismų  procesų  kokybę.

O dabar trumpai  dar apie nuotraukas. Teismo salėje nebuvo perspėjimo, kad prieš ir po teismo posėdžio, negalima fotografuoti teismo proceso dalyvių. Keista, tačiau  Klaipėdos miesto tarybos  komitetų, komisijų  posėdžius visuomeninkams jau uždrausta fotografuoti. Kiek anksčiau to daryti man neleido  Rimantas Taraškevičius. Dabar Etikos komisijos posėdyje pirmininkas Edmundas  Kvederis  neleido fotografuoti  ir Raimondai Zaborei.  Jis pasakė, jog tai gali daryti tik žiniasklaida, nes neaišku, kur tas nuotraukas dėsime.

Kodėl toks nepasitikėjimas visuomeninkais?  Kas mūsų bijo: Seimas,   Vyriausybė,  ar mūsų savivaldybė? Kaip tai derinasi su viešumu, skaidrumu, tarnyste klaipėdiečiams?

Klaipėdos apylinkes teismas 2020-08-28. Prokurorė ir teisininkė  iš Sodros

Klaipėdos apylinkes teismas 2020-08-28. Prokurorė ir teisininkė iš Sodros

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Mitinge prieš kaukes ir laisvą pasirinkimą dalyvavo ir klaipėdiečiai

Mitingas "Už laisvą pasirinkimą"

Mitingas „Už laisvą pasirinkimą“

Apie šimtas klaipėdiečių ir aplinkinių miestelių gyventojų  keliais autobusais 2020-08-29  išvažiavo į Vilnių, į mitingą   „Už laisvą pasirinkimą“ prieš koronaviruso suvaldymo priemonę – kaukes.

Į renginį susirinko virš tūkstančio žmonių, tačiau žiniasklaida  pareiškė, jog keli šimtai.

Dalis  vykusių į mitingą buvo tie, kurie aktyviai dalyvavo žymaus advokato Kęstučio Čilinsko įkurtame demokratiniame judėjime, vėliau pedofilijos skandale, dar vėliau  -referendume, kad žemė nebūtų parduota užsieniečiams ir kitose pilietinėse akcijose, bet didžioji dalis buvo jauni  žmonės.

Renginiuose dalyvauti būtina,  nes viena yra  skaityti ir matyti  žiniasklaidoje, o kita, kai pats esi dalyviu. Žurnalistai, medios informuoja apie tuos pranešėjus, įvykius, kurie jiems atrodo įdomūs arba vykdo redakcijos užsakymą, tačiau mitingo dalyviams gali patikti  visai kiti kalbėtojai ir vaizdai, deja, žiniasklaidos nerodomi ir neaprašomi.   Po  prof. habil. dr. Leonido Sakalausko pasisakymo mes, keli klaipėdiečiai, priėjome ir padėkojome už informatyvų pranešimą.  Jo kalbos esmė, kad virusas yra, tačiau ne kaukės jį įveiks, bet imuniteto stiprinimas. Manome, kad mūsų valdžiai laikas jau išgirsti tuos, kurie jiems nepataikauja, kaip profesorius L. Sakalauskas.  Dėl masinio kaukių dėvėjimo ir kitų priemonių, kurias taiko Sveikatos ministras,   turėtų spręsti kompetentingi iš įvairių mokslo sričių surinkti geriausi specialistai.  Deja, dabar A. Veryga su paklusniais parankiniais  ir, dar pasitelkę jėgos struktūras,  tapo  tinkamiausiais  žinovais.

Skaudu, kad žiniasklaida net  5 kartais  sumažino dalyvių skaičių. Nemalonu, kad apie renginį informavo tendencingai, paprasčiau pasakius, apšaukė priešais, nesusipratėliais.

Ką išgirdome mitinge? Kokio tikslo siekė šis masinis gyventojų susirinkimas?  Pirmiausia,  kad ši,  pasaulį apėmusi, epidemija reikalauja  peržiūrėti  Lietuvos ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą. Kalbėjo žmonės turintys didžiulę patirtį švietimo, medicinos, gamtosaugos ir kitose  srityse.   Deja, valdžia pasirinko lengviausią kelią – gąsdinimą ir totalią izoliaciją.  Nors į  mitingą susirinko įvairiai mąstantys ir organizatoriai bijojo provokacijų, netinkamo elgesio, tačiau net kažko  panašaus neįvyko, nes didžioji dalis atėjusiųjų neabejojo ta plaučių ligos epidemija.  Dalis mitinguotojų buvo tos nuomonės,  kad ši  liga žmoniją baudžia už veiklą, t.y  perspėja mus, kad einame neteisingu  keliu. Ką darome  blogai? Pirmiausia,  naikiname savo imuninę sistemą, nuodijame visokiais chemikalais savo organizmą ir gamtą.  Senosios Europos valstybės: Italija, Ispanija,  kurios gražiose pakuotėse pardavinėja skanų maistą, bet ne sveiką, naktimis turėjo vežti lavonus, kad nesukeltų panikos. Mes, lietuviai, dar geriame pieną, kuris surūgsta ir panašiai,  t.y.,  savo organizmui duodame mažiau nuodų, todėl  tokio masto koronaviruso pasekmių ir neturėjome. Valdžia, padedant  A. Verygai,   mus gąsdina,  kad gali pasikartoti  Italijos pandemijos variantas. Dalis Europos valstybių vadovų,  pamatę ryškius sergamumo ir mirties  skirtumus,   atsisakė drastiškų priemonių. Kai  švedų,  net mūsų kaimynų latvių valdžios pasirinko įtikinėjimo, pasitikėjimo kelią,  tai ponas A. Veryga ir partiečiai valstiečiai nuėjo lengviausiu keliu – gąsdinimo.    Ką daryti, kai  tie, kurie yra valdžioje girdi tik save? Ką daryti, kad „aklais“ jiems būti padeda žiniasklaida?  Ką daryti, kai   ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priimtus sprendimus laiko teisingais ir nesiruošia jų peržiūrėti ir pritaikyti  naujoms sąlygoms?   Lieka tik vienas kelias. Per visus informavimo šaltinius kalbėti  Lietuvos žmonėms apie  poreikį  pokyčiams, permainoms.

Būtina taisyti    pagrindinį  Lietuvos ateities dokumentą – Lietuvos bendrąjį planą.  Šiandien apie tai reikia kalbėti, nes kai bus patvirtintas planas, bus jau vėlu.  Mitingo organizatoriai sutiko, kad klaipėdietė Laima Laurinavičienė  kalbėtų  apie  Lietuvos bendrajame plane pateiktą sprendinį – pastatyti Melnragėje išorinį uostą. Pridedame įrašą https://www.facebook.com/romas.kaulinis/videos/1380851292108704

Kodėl reikia  statyti Melnragėje?  Premjero aplinka aiškina, jog  todėl, kad pigiau. Ar šis  valdžios argumentas neliudija apie korumpuotus užsakovus? Korupcinių susitarimų esmė  yra ta,  kad investicijų būtų kuo mažiau, o pelno – kuo daugiau, o po to,  kad ir krachas, kaip Beiruto uoste.  Reikalaujame  suplanuoti ne korupcinį, ne pigesnį jūrų uosto  variantą, bet tinkamiausią ir saugiausią Lietuvai.  Manome, jog  valstiečių pasirinktas ir galimai korupcijai  dirbantis  premjeras, tyčiojasi iš klaipėdiečių, kurie turi kitą nuomonę ir viziją dėl išorinio  uosto statybos vietos.

Šiandien į gatves išėjo Libano  gyventojai, kurie kaltina  savo valdžią korupcija.  Atsitikusi nelaimė paralyžiavo   visą Libano pramonę, nes 90 procentų žaliavos, prekių patekdavo per Beiruto uostą.

Premjere, S. Skvernelį, šiandien ta nelaimė aplenkė mus, lietuvius, tačiau kas gali paneigti, kad tokia bėda gali ištikti ir Klaipėdos uostą. Premjere, puikiai žinote, kad  Klaipėdos uosto bendrajame plane  yra suprojektuotas toks sandėlių tankumas, aukštingumas,  kad įvykus nelaimei  patirsime tą patį ką ir Beiruto uosto gyventojai.

Reikalaujame, kad Lietuva turėtų antrą uostą – Būtingę. Reikalaujame naikinti priimtus galimai korumpuotus  sprendimus susijusius su uosto bendruoju planu.  Reikalaujame  nepriiminėti Lietuvos bendrojo  plano iki Seimo  rinkimų spalio 11 d.

Mitingas "Už laisvą pasirinkimą"

Mitingas „Už laisvą pasirinkimą“

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ar dar gyva Deimantė?

2020-08-17 klaipėdiečiai Atgimimo aikštėje

2020-08-17 klaipėdiečiai Atgimimo aikštėje

Klaipėdiečiai,  negalintys  pakęsti  melo  vertinant  Garliavos įvykius, kiekvieną mėnesį  ateina į Atgimimo aikštę. Savo plakatais reikalauja kovotojai su pedofilija N. Venckienei grąžinti pilietines teises ir laisves. Klaipėdiečiai  supranta, jog jei nori   melą paversti tiesa reikia sunaikinti liudininkus, t.y. juos nužudyti arba  paversti daržovėmis.  Todėl svarbiausias plakatas   2020-rugpjūčio mėn, 17 d.  akcijoje yra,  „Ar dar gyva Deimantė?“

Renkamės  po įvykusių  Baltarusijoje  prezidento rinkimų, po Lukašenkos   tyčiojimosi iš konkurentų, uždarius vienus  į kalėjimą, kitiems leidus   pasislėpti Maskvoje, o trečius ištrėmus į Lietuvą.   Tokie įvykiai iššaukė nepasitenkinimą  ir baltarusiai išėjo į gatves. Opozicijos rėmėjai  buvo   suimami, mušami, kankinami  ir yra net žuvusių.

Lietuvos valdžia stojo  į nepatenkintų baltarusių pusę, o   įtakingas visuomeninkas  Andrius Tapinas pakvietė gyva grandine susijungti rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos.

Mums, kurie ateiname  99 kartą su prašymu leisti pamatyti Deimantės artimiesiems mergaitę, įsitikinti, kad ji nėra nužudyta valdžios, kyla  klausimas. Kodėl valdžia mato ką netinkamai  daro kaimyninės šalies politikas, tačiau nemato  savo pačios antidemokratinio elgesio?   Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius  dar iki teismo  teisėją Neringą Venckienę išvadino pūliniu.  Tai, iš tikro, buvo neoficialus nurodymas teismui susidoroti su buvusia teisėja.   Žmonės, kurie norėjo matyti, kaip valdžia vykdo savo pačios priimtą sprendimą – nenaudoti jėgos prieš vaiką,  buvo sumušti. Nuotraukoje matome kaip per vyriškus organus talžo „bananu“.  Vėliau į viešą erdvę pateko filmuota medžiaga, kaip Stankūnaitė  naudojo prievartą  prieš vaiką, smurtavo ir policininkai prieš Seimo narę N. Venckienę. Žmonės, kurie budėjo ir kurie reikalavo  laikytis teisinės valdžios  priimtų  sprendimų, buvo tampomi po teismus.

Kodėl A. Tapinas neorganizavo , nepakvietė tautiečių į mitingus, į akcijas,  kuriose būtų  reikalaujama  gerbti  šalies įstatymus ir Konstituciją?  Kodėl  valdžios atstovus, viršijusius savo įgaliojimus, nepareikalavo  teisti?  Kodėl  Sauliui Skverneliui, kuris vadovavo 240 policininkų šturmui,  buvo leista kilti karjeros laiptais ir tapti net premjeru?  Kodėl  Lietuvos valdžiai smurtauti  galima, o Baltarusijos -  ne? Kodėl  A. Tapinas ir jį palaikantys  piliečiai sutinka, kad Lietuvoje būtų taikomi dvigubi standartai? Valdžia aiškiai  deklaruoja Lietuvos gyventojams, kad turi teisę  būti antidemokratiška.

Lietuvos valdžia smurtauja prieš savo piliečius.  Vėliavą laikančią Astrą Astrauskaitę  tariamai pažeidusią viešąją tvarką įkiša į  policijos mašinos narvą, greta tarnybinių šunų ir policijos komisariate panaudoja kovinius veiksmus.  Mergaitę  gynusius taip pat su policijos mašinomis išvežė iš Klonio gatvės. Po fizinio smurto visada seka teisminis susidorojimas su atitinkamomis pasekmėmis.   Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija paskelbė bendrą deklaraciją,  skatinančią  Baltarusijos valdžią nutraukti smurtą. Mes manome, kad  Lietuva , negali tarpininkauti, kadangi   taip pat kaip ir Lukašenka smurtauja prieš savo piliečius,t.y. neturi moralinės teisės dalyvauti tokioje garbingoje misijoje. 

Ateisime ir kitą mėnesį, nes kiekviena gyvybė yra svarbi ir ją būtina saugoti.

2020-08-17 2

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0