Laisvę Neringai Venckienei

2019-11-17 d

Lapkričio mėn. 17 d. 12 val. klaipėdiečiai atėjo  į  Atgimimo aikštę.

Mergaitės  klausimas „Žmonės jūs, ar ne žmonės?“ skamba kaip priekaištas, kaip prašymas.

Deimantei, o gal greičiau sau,  norime pasakyti, kad norime būti žmonėmis. Todėl piliečiai   kiekvieno mėnesio 17 dieną, kai valdžia nutarė, jog galima smurtauti prieš beginklius žmonės, jėga iš namų išvilkti mergaitės senelius , o pačią mergaitę, panaudojus skausmo priemones,  išnešti,    renkasi  su plakatais.  Tai taikus protestas  skirtas priminti  valdžios platinamą  melą ir  stabdyti žmonių kvailinimą.

Sustoję praeiviai skaitė plakatus. Vienas vyras ilgai stovėjo, kad teko jo paklausti, ar sutinka su  mūsų kolegos Virginijaus Partauko  tekstais. Žmogus pasakė, kad Taip. Jis turėjo bylą teisme,  žuvo   sūnus. Teisėjai jo sūnaus byloje pasisakė taip, kai  buvo pastebėta, kad nėra avarijos kaltininkės kraujo tyrimo, nereikia, nes ji buvo blaivi.  Teisėsaugai žmogaus gyvybė yra niekinė, jos ji negina.  Garliavos bylos tapo pavyzdžiai, kaip teisėtvarka gali savivaliauti, demonstruoti įtakų galias. Iš jų mokosi kiti teisėjai ne ginti teisingumą, bet vykdyti užsakymus.

Teisėja Neringa Venckienė supratusi,  kaip dirba trečioji valdžia – teisėsauga išvyko iš Lietuvos į Jungtines valstijas.

Klaipėdiečiai 2019 m.  lapkričio mėn. 17 d.    jau 90 kartą pasmerkė  teisėtvarkos absurdiškus sprendimus: surežisuoti  ir 8  žmonės  nuteisti dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, sukurpti bylas ir nuteisti senelius Kedžius ir jų kaimynę Olgą Girdauskienę už tvirkinimą,    įkišti į kalėjimą nekaltą žmogų – Raimundą Ivanauską.

Valdžios savivaliavimas, galių demonstravimas tęsiasi.   Šiandien visa Lietuva stebi, kaip parsivežę Neringą Venckienę laiko kalėjime, atseit ji gali pabėgti.  Kur pabėgti? Ką čia svaičiojate, sėdintis valdžioje?  Ar pasiseks mums, padedant Karoliui  Venckui kontroliuoti „apsirgusią“ lietuvišką teisėsaugą ir neleisti savivaliauti?

2019-11-17 e2019-11-17 b2019-11-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečiai išklausė Valstiečių ataskaitą. Kada išgirs kitų tarybos narių ataskaitas?

Arvydas Vaitkus, a

Valstiečių žaliųjų sąjungos  Klaipėdos frakcija Klaipėdos miesto taryboje lapkričio mėn.  4d kartu su Seimo nariu Dainiumi Kepeniu pakvietė klaipėdiečius į susitikimą. Frakcijos vadovas Arvydas Vaitkus  susirinkusius informavo, kad  pateiks trumpą  ataskaitą, t.y.   ką   daro ir darys būdami  opozicijoje. Viena,  svarbesnė  frakcijos  užduotis,  -  Klaipėdos miesto bendrojo plano tvirtinimas. Džiaugėsi, kad Finansų ir ekonomikos  komitete  jam pasisekė priimti nutarimą, jog naujai sudaryta projekto priežiūros darbo grupė kontroliuos Skulptūrų parko rekonstrukciją. Kai kurie Skulptūrų parke numatyti  darbai  A. Vaitkui atrodė labai keisti , pav.,  aptverti skulptūrų parką. Tvoros paskirtis apsaugoti vaikus, kad neišbėgtų  į judrią gatvę. Frakcijos vadovui toks tvoros  motyvas, kuris kainuos 700 000 eurų,  atrodė nerimtas.  Frakcijos narys Vidmantas Dambrauskas  teigė, kad klaipėdiečiams  aktualius klausimus  sprendžia  padedant kitiems opozicijos nariams, paminėjo Niną Puteikienę.   Jai perėmus iniciatyvą dėl Pašto pastato išsaugojimo, prisidėjus Valstiečiams, buvo sustabdytas pašto pastatų perdavimas į aukcioną.   Valdančiųjų savivaliavimu laiko tai, kad komitetuose įprastą  6 narių skaičių,  pakeitė  į  7 narius.  Keisdami narių skaičių tarybos  komitetuose,   valdantieji sudavė smūgį demokratijai, klaipėdiečių interesams. Klaipėdiečiai  per rinkimus  atidavė savo balsus ne tik Grubliausko komitetui ar Konservatoriams,  bet  ir Valstiečių partijai, kuri taip pat  turi prisiimti sprendimų atsakomybę.  Klaipėdiečiams  opozicijos darbai aiškiai matytųsi , kai  balsuojant komitetuose  pozicijos ir opozicijos  jėgos būtų lygios. Valdantieji komitetuose dirbtinai padidino savo atstovų skaičių, suvaržė valstiečių galimybes balsuojant turėti lygias jėgas su grubliauskininkais ir konservatoriais. Dėl to valstiečiai kreipėsi į Administracinį teismą.

Valstiečių frakcijos vadovą taip pat nustebino savivaldybės įmonių pelningumo 33 % rodiklis.  Ar čia tik fakto konstatavimas?  Ar  bus daromi  klaipėdiečiams naudingi  mokestiniai pokyčiai?

Susirinkimo formatas buvo toks: pagrindinis laikas buvo atiduotas susirinkusiųjų pasisakymams ir klausimams.

Vieni klaipėdiečiai atėjo su konkrečiais klausimais, pav. Valerija, klausė kodėl Maximos parduotuvė  aptvėrė mašinų stovėjimo aikštelę ir vakarais transportą  pasistatyti gali tik už mokestį? Kita klaipėdietė klausė, kada  nebevažiuos krovininės mašinos  Kalnupės gatve? Gyventojai nesutinka  su  apsauginių sienelių statyba, jie  nori  aplinkelio.

Kita dalis atėjusių buvo įvairių nevyriausybinių  organizacijų nariai. Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas  Gintaras Ramašauskas ne tik pasisakė, bet dar    perdavė klausimus  raštu. Smeltės   gyvenvietės žmonių  problemas išsakė  jų  atstovas.  Jis pasisakymą užbaigė taip, jei niekas nesikeis, atvirkščiai,  jo bendruomenės gyvenamojoje aplinkoje tik blogės gyvenimo sąlygos, tai   imsis drastiškų  priemonių.  Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė  pasidalino įspūdžiais, kuriuos patyrė aplankiuis  kaimyninės šalies uostamiestį Ventspilį.

Klaipėdiečiai mano, kad valstiečiai surinko mažiau rinkėjų balsų ir  netapo valdančiaisiais  vien todėl, kad  su jų atėjimu būtų  paspartinta maksimali uosto plėtra.  Šiandien suplanuota  uosto plėtra  yra naudinga tik verslo magnatams,  bet ne Lietuvos ekonomikai, o  miestui tai tik  mirtis. Todėl medžių naikinimas,  taršos problemos  - antrinis klausimas.  Svarbiausia  ir reikšmingiausia problema išlieka, ar bus pritarta maksimaliai uosto plėtrai Klaipėdoje? Ar bus statomas antras uostas Būtingėje?   Iš valstiečių tik vienas  Vidmantas Dambrauskas, tiesa, jau po susitikimo  teigė, kad darys viską,  jog  išorinis uostas Melnragėje nebūtų  planuojamas. Arvydas Vaitkus pritarė, jog tarši krova turi būti iškelta iš miesto.

Ligita Girskienė   norėjo sužinoti, ar reikia organizuoti susitikimus kiekvieną mėnesį, pav.,  pirmą  mėnesio savaitę.  Ar susitikimai turėtų būti teminiai ar pagal interesų  grupes?

Klaipėdiečiai laukia susitikimų ir su kitomis miesto taryboje esančiomis frakcijomis, tarybos nariais, o taip ir Seimo nariais.

Ataskaitą turime tik iš vieno Seimo nario  D. Kepenio. Jo darbai surašyti  brošiūroje  ir buvo dalinami per susitikimą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečių reikalavimas: laisvę Neringai Venckienei, kovotojai prieš pedofiliją

2017-10-17

Nepriklausomoje  Lietuvoje, kuri  greitai minės  30 -metį ,  pergyvenome   daug politinių, visuomeninių  įvykių.   Vienintelis nenutrūkstamas , pastovus  visuomeninis  reiškinys,  vykstantis  daugiau kaip šešis metus, yra  reikalavimas atskleisti tiesą apie Garliavos įvykius.

Klaipėdiečiai renkasi kiekvieno mėnesio 17 dieną į  pagrindinę miesto aikštę su plakatais, su prašymu, kad  valdžia teiktų įrodymus, jog Deimantė yra gyva.  Šios mergaitės  gyvybė yra pavojuje, nes ji  yra  liudininkė, jog taip vadinamas Lietuvos elitas,  ypatingai iš valstybinio saugumo  departamento, tėra degradavę pedofilai.  Jų valdžia, jų teismai, jų prokuratūra, t.y. visa teisėtvarka.

Atsineša ir naujų plakatų, vienas iš jų, kad Lietuvoje Neringai Venckienei būtų grąžinta  laisvė.

Neringa Venckienė matė vienintelę išeitį  bėgti iš  galingų neteisybės gniaužtų .  Ar toks Neringos priimtas sprendimas buvo teisingas?  Mes, kurie netikime nei viena valdžios pateikta versija, esame giliai įsitikinę, kad  buvo priimtas  teisingas sprendimas.

Kai valdžia ilgai delsusi, sąmoningai neieškojusi  N. Venckienės  net 6-rius  metus, nutaria ją parsigabenti į Lietuvą,  kyla vienintelis klausimas,  kodėl jos prireikė  prieš 2020 m. rinkimus į Seimą?

Manome todėl, kad jie, degradavusio elito atstovai,  kaip šachmatų lentoje yra išdėlioję politinius ėjimus ir taip vadinamiems marginalams, patvoriniams yra  paruošę  politinį užribį.   Manome, kad valdžios tikslas yra toks, jog paskleidusi gausiai melą ir patyčias,  kai  prasidės teismų virtinė prieš Neringą Venckienę,  sieks atkratyti, suskaldyti  rinkėjus per 2020 m. rinkimus į Seimą. Lietuvoje dar nėra   N. Venckienės, tačiau   melagingi straipsniai jau išvysta dienos šviesą.

Kokius turime priimti sprendimus, kad  nebūtume sunaikinti taip vadinamo lietuviško elito? Pirmiausia likti prie pagrindinio reikalavimo, kuris yra susijęs su mergaite, su jos gyvybe.

2019-10-17 a2019-10-17 d

Ateisime ir lapkričio  mėn. 17 d., būti abejingais yra nusikaltimas Lietuvai ir jos ateičiai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 6

Amžina atmintis genocido aukoms

2019-10-16f

Lygiai prieš 75 metus, spalio mėn, 16d.   Tarybinė kariuomenė įžengė į  Mažąją Lietuvą.  Kodėl mūsų gentainiai pirmieji  gavo rusų kariuomenės propagandininko rašytojo Ilja Erenburgo     kerštu persunkto atsišaukimo : „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!”   smūgį?    Per sovietinį genocidą 1944–1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės).

Atsakymo,  kodėl šį kraštą persekioja  negandos,  kodėl turėjo patirti galimai sadistinių polinkių sovietų kariuomenės rašytojo  kvietimą, neturime.

Manome, kad viena iš naikinimo priežasčių yra ta, kad gyveno savo istorinėje  etninėje žemėje.

Turime, o tiksliau privalome  prisiminti ir pagerbti  nekaltų žmonių sunaikinimą.

Mažosios Lietuvos  reikalų  tarybos Klaipėdos  krašto skyrius  kasmet spalio 16d. ateina prie prūsų karo vado Herkaus Manto  paminklo ir uždega  prisiminimo žvakutes  genocido aukoms.  Susirinko ir 2019 m. spalio 16 d. pasakyti, kad negalima pamiršti nekaltų žmonių  pralieto kraujo.

2019-10-16 q2019-10-16 w2019-10-16h2019-10-16g

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Ką veikia Vyriausybės sudarytoje išorinio uosto komisijoje Klaipėdos miesto meras?

  • Viešiname mūsų prašymą, kurį adresavome Lietuvos Respublikos vyriausybei, Ekonomikos politikos grupės vadovei Linai Liubauskaitei ir atsakymą, kuris pažymėtas raudona spalva

 PRAŠYMAS 

2019-10- 10

                             Laba diena,  Lina, esu Klaipėdos miesto Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė  tai pat ir Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė. Mano  bendražygis Virginijus Partaukas prieš savaitę turėjo garbės su Jumis kalbėtis telefonu,  mums klaipėdiečiams aktualiu uosto plėtros klausimu.

Kadangi Jūs prisidedate prie Išorinio uosto plėtros komisijos darbo ir  maloniai pažadėjote mano kolegai padėti labiau susiorientuoti mums svarbiame procese, norėčiau užduoti keletą klausimų:

  1. Ar tikrai Komisijos posėdis suplanuotas 2019-10-22,  kelintą valandą ir kur?

Komisijos posėdis planuojamas 2019 m. spalio 22 d. 11.00 val. Vyriausybės rūmuose.

2.Ar posėdžiai būna atviri, dalinai atviri? Ar galėtų 2-3 ar daugiau  klaipėdiečių stebėti posėdį ir  vienas ar du miestiečiai pasisakyti posėdžio metu?

Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų atstovus, kurių pozicijos posėdžiuose pristatomos per Komisijos narius. Klaipėdos miesto bendruomenių ir visuomenės atstovų pozicija atstovaujama per Klaipėdos miesto savivaldybės merą, kuris yra įtrauktas į Komisijos personalinę sudėtį.

3. Ar  ši Komisija turi prisiėmusi  nuostatus, ar vadovaujasi vyriausybės nutarimu dėl komisijos sudarymo? Jei yra komisijos darbo reglamentas, tai norėtume su juo susipažinti.

Komisija sudaryta Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 (pakeitimas – 2019-09-04 d. nutarimas Nr. 923), personalinė sudėtis patvirtinta Ministro Pirmininko 2017 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 228 (2019-09-12d. potvarkio Nr. 195 redakcija). Komisija savo darbe vadovaujasi minėtu Vyriausybės nutarimu ir Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarka, nustatyta Vyriausybės darbo reglamente (Vyriausybės 1994 rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 su atitinkamais pakeitimais).

4. Ar mes, klaipėdiečiai ir  miesto taryba reikalaudami Mero,  grįžusio iš Komisijos posėdžių, atsiskaityti, pažeistume  Komisijos darbo reglamentą ar kitus teisės aktus?

Manyčiau, kad nepažeistumėte.

5. Ar mums pateikus Klaipėdos miesto tarybai   prašymą nustatyti Merui teises ir pareigas bei jų mąstą atstovaujant  bendruomenę  Komisijoje būtų perteklinis, neteisėtas  ar prieštaraujantis Komisijos reglamentui?

Manyčiau, kad tai nebūtų perteklinis prašymas, tačiau tokie klausimai turėtų būti keliami Klaipėdos miesto tarybai ir merui.

 6. Kur ir kaip galėtume susipažinti su visų įvykusių Komisijos posėdžių  protokolais?

Kol kas vyko tik vienas Komisijos posėdis (2018 m. kovo 12 d. – protokolas pridedamas), o su medžiaga ir protokolu galėtų Jus išsamiau supažindinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras, kuris turėtų atstovauti Jūsų interesus Komisijoje.

Iš anksto dėkojame už mums skirtą laiką  ir atsakymus į  aktualius klausymus.

Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdiečiai tęsia susirašinėjimą išorinio uosto klausimu  ir siunčia raštą premjerui.

    •  Virginija Jurgilevičienė,
    • gyv. Kretingos g.13-2, Klaipėda
    • Virginijus Partaukas
    • Poilsio g. 37-97, LT-93169 KLAIPĖDA.
    • tel.860344258
  •  Lietuvos Respublikos vyriausybei
  • Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
  • LRVkanceliarija@lrv.lt

PRAŠYMAS

2019-10-20

Klaipėda

                               Klaipėdiečiams aktualiausias  klausimas yra maksimali uosto plėtra. 2019 m. kovo mėn. Vilniuje, Vyriausybėje vyko Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos ( toliau  Komisija) posėdis. Bendruomenės atstovai nebuvo priimti, nors kreipėsi raštu dėl priėmimo į  Komisijos posėdį ir buvo atvykę į Vilnių.  Po to   grupė piliečių kreipėsi į Klaipėdos miesto Peticijų komisiją prašydami, kad Meras, grįžęs iš Komisijos posėdžių, atsiskaitytų.   Peticijų komisija kreipimąsi nepripažino peticija. Tada kreipėsi į Miesto tarybą, kad ji įpareigotų Peticijų komisiją svarstyti pateiktą prašymą.  Klaipėdos miesto taryba  nutarė pritarti  Peticijų komisijai ir nusprendė, jog meras neturi atsiskaityti  kaip Komisijoje  gynė miestiečių interesus.

                             Klaipėdos miesto bendruomenės narius, atvykusius į Vilnių kovo mėn.,  Lietuvos Respublikos vyriausybės Ekonomikos politikos grupės vadovė Lina Liubauskaitė, informavo, kad įtraukė klausimą apie “dalyvavimą ateityje į MP medžiagą komisijos posėdžiui”.   Prieš 2019-10-22 Komisijos posėdį pakartotinai buvo kreiptasi dėl dalyvavimo. L. Liubauskaitė  parašė, kad  „Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų atstovus, kurių pozicijos posėdžiuose pristatomos per Komisijos narius. Klaipėdos miesto bendruomenių ir visuomenės atstovų pozicija atstovaujama per Klaipėdos miesto savivaldybės merą, kuris yra įtrauktas į Komisijos personalinę sudėtį“.

Iš Vadovės atsakymo supratome, jog ji  ir Komisijos pirmininkas nežino  klaipėdietiškos tikrovės.  Iš tikrųjų meras ignoruoja miestiečius, neatstovauja klaipėdiečių  interesų,  sugrįžęs iš Komisijos, neatsiskaito.

                             Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus, prašome Jūsų, gerb. Ministre Pirmininke, leisti tiesiogiai stebėti posėdį ir jame pasisakyti  Klaipėdos miesto bendruomeninių organizacijų  ir visuomenės atstovams.

 

 

Virginija Jurgilevičienė

 

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Prašymas

Virginijus Partaukas

Gyv. Poilsio  g.37 -59, Klaipėda

 

Klaipėdos miesto savivaldybės merui

PRAŠYMAS

DĖL MANO PILIETINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMO KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBAI  IR MERUI SVARSTANT IR PRIIMANT  SPRENDIMĄ DĖL 2019-02-22  SKUNDO

2019-10-0

Klaipėda

Šių metų rugsėjo 26 dieną  vyko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kurį aš stebėjau tiesiogiai.  Iš žiniasklaidos žinojau, kad darbotvarkėje yra  38 klausimai. Tik posėdžio metu pastebėjau, kad svarstys 4 papildomus klausimus. Mane labai nustebino ir papiktino faktas , kad trečiuoju papildomu įrašytas man, kolegoms , daugeliui klaipėdiečių ir Lietuvos žmonėms  svarbus,  su planuojamu giliavandeniu uostu  susijęs, klausimas. Daugelį vietos ir šalies gyventojų ( taip pat ir mane) šita problema labai jaudina ir baugina, nes galimai pablogės gyvenimo sąlygos, dar labiau sustiprės taršos poveikis sveikatai, sutrumpės gyvenimas, o Lietuvos  gyventojai praras galimybę naudotis jūros paplūdimiais dėl smėlio „užblokavimo“ nuo Melnragės iki Palangos (mokslininkų ir specialistų prognozės).

Primenu, kad 2019-07-22  aš su kolegomis kreipiausi į Tarybą su skundu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Peticijų komisijos sprendimo  nepripažinti  kreipimosi peticiją panaikinimo“. Mano nuomone, minėto skundo svarstymo organizavimas ir jo eiga visiškai neatitiko teisės aktų, pažeidė mano  ir mano kolegų pilietines teises ir teisėtus lūkesčius.  Tarybos nariai taip pat skundėsi ( S. Budinas, N. Puteikienė ir kt. ), kad negalėjo tinkamai pasiruošti pilnavertiškam klausimo svarstymui, nes buvo priskirtas prie papildomų klausymų.

Akcentuoju, kad Peticijų komisijos pirmininkas 2019-08-22 rašte Nr.(1.27.)-T5-169 mane informavo, jog meras privalo sprendimo projektą ne vėliau kaip  prieš keturias darbo  dienas iki Tarybos posėdžio įtraukti į  posėdžio darbotvarkę.

Prašau atsakyti:

1. Kada konkrečiai  ir kas įkėlė prie  papildomų klausimų į elektroninę  informaciją  trečią klausimą bei pridėjo klaidinančią medžiagą (pagal N. Puteikienės liudijimą)?

2. Kas kaltas, kad mano ir kolegų 2019-07-22 Tarybai adresuoto skundo svarstymas  nebuvo  įtrauktas  į pagrindinę darbotvarkę ir pateiktas komitetams, o priskirtas prie papildomų klausimų?

3. Ar turiu teisę kreiptis į Merą, kad būtų inicijuotas tyrimas ir nubausti kaltininkai dėl mano ir kolegų  pilietinių teisių ir teisėtų  lūkesčių pažeidimo (pav., pareiškėjams  atimta teisė  argumentuotai pasisakyti iš Klaipėdiečių tribūnos tai pat miestiečiams, kurie naudojasi tik spausdintine informacija žiniasklaidoje,  buvo atimta teisė susipažinti su papildomais klausimais, kad  galėtų dalyvauti  viešame klausimo svarstyme ir pan. )?

4. Kodėl  Meras, kaip  suinteresuotas asmuo, nenusišalino nuo svarstymo trečiojo papildomo klausimo, kurį pareiškėjų atžvilgiu Tarybai išsprendus teigiamai būtų padidėjęs  darbo krūvis  merui dėl papildomų ataskaitų teikimo?

5. Kokie teisės aktai ( prašau pacituoti konkrečius straipsnius) draudžia Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams inicijuoti, o miesto tarybos nariams  įpareigoti  merą dažniau negu numato Vietos savivaldos įstatymas teikti viešą, bendruomenei aktualią informaciją bei ataskaitas ir atsakyti klausimus?

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kodėl Klaipėdos specialistai, valdininkai, politikai gilina klimato kaitos problemas?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko, a

2019 m. spalio 2d. Klaipėdos miesto savivaldybės finansų ir ekonomikos komitete buvo pateikta  informacija apie Skulptūrų parką.

Klaipėdiečiams  specialistai, o tai Rita Goliakovienė, į Tarybos nario Arvydo Vaitkaus  teiginį, kad nesenai lankėsi Ispanijoje ir kaip tik apžiūrėjo parką, kuriame buvo gausu savaiminių medžių, atsakė, kad ten karšta ir reikalingas pavėsis.  Mielieji specialistai, ar žinote kas vyksta pasaulyje, ar girdėjote apie progresuojančią  klimato kaitą, kuri  tapo globaline problema.   Kaip pasiekti specialistų, valdininkų, politikų ausis ir protus, kad jų sprendimai turi atitikti klimato kaitos pokyčius? Jau šiandien turi būti  kuriama gamtinė aplinka padedanti   piliečiams  prisitaikyti  prie klimato kaitos.    16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją  JT būstinėje  pasakė kalbą , jog politikai ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį.

Deja,  tiek vietiniai, tiek pasaulio politiniai lyderiai nenori įsiklausyti į piliečių prašymus ruošti programas, kuriose būtų aiškiai  numatytos konkrečios  priemonės. Matyt  žmonių  paprasčiausias reikalavimas, kad norime gyventi -  negirdimas, nes valdžiai  pinigai užkemša ausis.  Kodėl prie  ignoruojančių pasaulio atšilimo problemą  prisideda ir Klaipėdos  valdantieji?  Kodėl Skulptūrų parke, kuriame išaugo virš 500 savaiminių medžių,  jie nutarė  juos  iškirsti? Kodėl ryškiai progresuojant klimato kaitai vietiniams politikams  medžiai nėra  priemonė padėti klaipėdiečiams apsisaugoti nuo  ateinančių karščių?  Matyt todėl, kad pasaulio politiniam elitui  ir vietiniam rūpi tik  pinigai.

Prašėme stabdyti  Skulptūrų parko tvarkymo projektą, kuris kainuos milijonus eurų ir sunaikins pagrindinius miesto plaučius.  Komitetas priėmė sprendimą  sudaryti priežiūros komisiją.  Ar ji padės suvaldyti valdininkų ir politikų „apetitus“?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija – Klaipėdos sunaikinimas

Bendrasis planas

Klaipėdiečiai, kurie norėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano  koncepcija  ir SPAV,   2019-09-11 atvyko į Light House Coworking, Liepų g. 83.

Išklausiusi pagrindinio pranešėjo  Mariaus Narmonto , nusivyliau,  kai išgirdau teiginį, jog  bus siūloma  efektyviau naudoti infrastruktūrą.  Ką tai reiškia?  Iš tikro pranešėjas klausytojus informavo, kad Lietuvai  iki 2050 metų  bus siūlomas  merdėjimas.  Klaipėdos mieste sukurta infrastruktūra ,  o tai  objektai aptarnaujantis ūkį ir gyventojus, susisiekimo komunikacijas,  yra  efektyviai išnaudota. Kaip pavyzdį pateikiau Klaipėdoje Šiaurės prospektą.  Pagal tuos, kurie pristatė  LRBP koncepciją , efektyvumo  didinimas yra   estakados  nutiesimas Šiaurės prospektu.  Tai Klaipėdos miesto  naikinimo koncepciją. Klaipėdos valdžia turi   siekti, kad Šiaurės prospektas netaptų  uosto krovinių gabenimo koridoriumi.  Tiesa,  rugsėjo mėn. 12 d.  į Vilnių vyksta Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvauti Lietuvos Respublikos Seime organizuojamame pasitarime, kuriame bus aptarti Klaipėdai aktualūs kvapų problemos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimai.  Pagal LR Aplinkos apsaugos vicemerą M. Narmontą pasirodo  bus žadama, kad daugiau gaus pinigų iš uosto.  Ministerijoms, kurios tapo Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovais ir vykdytojais,  reikia, kad Klaipėdos miestas pritartų išoriniam uostui Melnragėje. Tai košmaras.   Kam tie pinigai, kai  gyventojai,  nebeiškentę nuo nuodijančių kvapų, triukšmo, kuris  sklis 24 val., bėgs iš uostamiesčio.

Lietuva išsivaduos iš gėdingos autsaiderio  vietos Europos sąjungoje, taps konkurencinga, jei kurs naują infrastruktūrą, o ne  efektyviau išnaudos esamą  infrastruktūrą.

Kilus diskusijai, supratome, kad Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovai yra  ne  Lietuvos respublikos Aplinkos  ministerija, Lietuvos valdžia. Jie tik vykdytojai.  Kas  juos valdo?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Uosto bendrasis planas negali būti tvirtinamas

                                                               Eglės seniūnaitijos bendruomenė
                                                                  Miško kvartalo bendruomenė
                                                                        Melnragės bendruomenė
                                                 Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas
                      Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Klaipėdos atstovybė
 
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
 
                                 Prašome nesvarstyti ir netvirtinti uosto bendrojo plano
                                                                              2019-08-24
                                                                                 Klaipėda

   Lietuvos Respublikos vyriausybė šiurkščiai  bruka  uosto bendrąjį planą, kuriam nepritarė Klaipėdos miesto valdžia, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos miesto gyventojai.

Veikiantis Lietuvos bendrasis planas  yra patvirtinęs du galimus giliavandenio uosto variantus: pirmuoju eina  Būtingės, antruoju – Melnragės.

Lietuvos Respublikos vyriausybė ruošiasi tvirtinti uosto bendrąjį planą, kuriame giliavandenis uostas numatytas Melnragėje, eliminuojant  giliavandenį uostą Būtingėje.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepakeitusi senąjį ir nepasitvirtinusi naujojo Lietuvos bendrojo plano, iš anksto stumia tik Melnragės giliavandenio uosto variantą.  Tokiu elgesiu Vyriausybė  Lietuvos piliečiams aiškiai deklaruoja galimai turinti neskaidrius interesus.

Klaipėdos miesto taryba pritarė  2-ai  koncepcinei alternatyvai  – efektyvumo didinimui ir plėtrai pietinėje miesto dalyje.

 Administracijos direktorius Saulius Budinas 2019-03-18  savo   įsakymu  patvirtino  miesto bendrojo plano koncepciją su maksimalia uosto plėtra, su giliavandeniu uostu  Melnragėje.

Klaipėdos  NVO vadovai  surašė prašymą miesto tarybai, kuri yra pasisakiusi  tik už pietinės uosto dalies vystymą,  kad būtų panaikintas  Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino minėtas    įsakymas.

Klaipėdos miesto tarybai neatsakius, buvo surašytas skundas  Klaipėdos apygardos skyriaus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, kad įpareigotų Klaipėdos miesto tarybą  svarstyti   Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino 2019-03-18   įsakymo atšaukimą.  Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

Prašome nestumti absurdiškų projektų, kurių rezultatai atneš ilgalaikes neigiamas ir nepataisomas finansines, ekologines pasekmes  Lietuvai.

Prašome kurti ir plėtoti tokią pertvarką ir siekti tokių rezultatų, kurie  garantuotų darnią valstybės pažangą.

  •  Eglės seniūnaitijos bendruomenės vadovė  - Virginija Jurgilevičienė
  • Miško kvartalo bendruomenės vadovas  – Antanas Gimbutas
  • Melnragės bendruomenės vadovė – Daiva Kavaliauskienė
  • Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimo pirmininkas – Virginijus Partaukas
  • Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Klaipėdos atstovybės pirmininkė – Inga Gorochovenka
Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Skulptūrų parke Savivaldybės inicijuotas 536 medžių iškirtimas – nusikaltimas

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai. Apie 30 cm. apimties, o tai apie 500 medžių  bus  naikinami

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai.  Maždaug  500  apie 30 cm. apimties medžių bus nupjauti

Pasipriešinkime  tokiam sumanymui, susitelkime bendram tikslui – išsaugokime svarbiausius miesto plaučius.  Valstybė ir kiekvienas žmogus privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo teršalų poveikio. Klaipėdos mieste didžiausias teršėjas yra uostas, o ne transportas, kaip mėgsta miesto valdžia ir uosto klerkai kalbėti. Primename, nors  Lietuvoje visuose didmiesčiuose yra ir gatvės, ir mašinos, bet taršiausias iš visų didžiųjų miestų tapo uostamiestis.

Nuo 2014 metų planingai yra naikinami brandūs, su didžiule laja, medžiai. Net nebandoma stabdyti  medžių „ valgymą“, atvirkščiai, ruošiasi didžiausiam, antiekologiniam kąsniui – Skulptūrų parke iškirsti 536 medžius. Piliečiai Savivaldybės darbuotojui Vitalijui Juškai suteikė teisę saugoti paveldą, o ne didinti klimato kaitos problemas. Kodėl tarnautojas, priimdamas sprendimą, nutaria, kad žalieji plotai yra naikintini? Gal V. Juška ne deguonimi kvėpuoja, o CO2 (anglies dvideginiu)?

Ar klaipėdiečiai labai džiaugiasi jau užbaigtais skverų sutvarkymo projektais?  Miesto centre – Mažvydo alėja, o tiksliau po rekonstrukcijos tapusi robotų alėja. Ten pagal projektuotojų specialistų tvarką išmėtyti akmeniniai suoleliai, anot klaipėdietės Aidos, turi vadintis  sarkofagais. Alėja,  lyg dykuma,  be medžių ir užuovėjos, nes gudobeles nesuteikia pavėsio. Pagal šį nevykusį pavyzdį rekonstruotos Debreceno, Žardės aikštės, Naujojo turgaus ir Trečios poliklinikos teritorijos. Skveruose, gatvėse  medžiai su gausia laja yra žymiai naudingiau, jie ypatingai reikalingi  atsiradus naujai, aktualiai  problemai – klimato kaitai,  negu brukamos nuplikytos erdvės.  Deja, tie patys nelemti projektų principai  bus pritaikyti ir Skulptūrų parke. Kiek kartų klaipėdiečiai turi pasakyti, kad miestą nepuošia  antiekologiškos  dirbtinai sukurtos erdves, sunaikinusios žaliąjį rūbą?  Kiek kartų  miestiečiai turi pasakyti politikams ir tarnautojams, kad solidus žaliasis rūbas puošia miestą taip pat  atlieka ypatingai svarbia misija – valo orą, gamina deguonį?

Žaliojo rūbo naikintojams nevalia užmiršti, kad pasaulyje mažėja deguonies kiekis atmosferoje ir dėl to kenčia klimato kaita. Kodėl tai supranta Prancūzijos, Anglijos  ir kitų šalių valdžios ir ima miestuose masiškai atsodinti medžius? Kodėl žaliojo rūbo naudingumo nesupranta Klaipėdos valdžia? Kodėl čia masiškai kertami medžiai?  Galimai todėl, kad Klaipėdos valdžiai reikia kaip galima daugiau įsisavinti Europos skirtų pinigų.

Aptarti, kaip išsaugoti savaime  išaugusius, gražius, sveikus medžius, klaipėdiečiai susitiko su politikais,  esančiais opozicijoje.

Klaipėdiečių iniciatyvinė grupė „Skulptūrų parko išsaugojimui“

Numirę medžiai prie Naujojo turgaus po rekonstrukcijos

Vienas iš neprigijusių medžių Naujajame turguje po rekonstrukcijos

Prie Naujojo turgaus  po rekonstrukcijos atsodinti medžiai neprigijo

Prie Naujojo turgaus didžioji daugumą pasodintų medžių neprigijo

Žardės skveras, iškirtus medžius, nejaukus

Žardės aikštėje medžių nėra, tik  trinkelės, gėlių vazonai ir skulptūra

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0