Praskleidus giminės istorijos užuolaidą, supranti, kad …

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai  daugiau kaip šimtas metų

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai daugiau kaip šimtas metų

Egzistencijos klausimai: iš kur esi, kodėl esi ir  kur nueisi? Juos dažnai užduodame, ir ieškome atsakymo.

Atrodė, tai ką išgirdome iš tėvų – tos tiesos, tos informacijos pakanka. Mūsų giminės bendras protėvis,  senelio tėvas  Antanas Paksas, atėjo užkuriu  iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją ir apsigyveno Kretingos rajone, netoli Kartenos Abakų kaime. A. Paksas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Iš antrosios santuokos susilaukė keturių sūnų ir dukros.

Iš  Šilutės paskambino Onos Paksaitės anūkas Liudvikas. Jo sūnėnas gyvenantis Vilniuje iš archyvų, iš interneto bažnytinėse knygose atkapstė mirimo įrašus.  A. Pakso mirties įrašas padarytas rusų kalba. Jis mirė 1883 metais nuo plaučių uždegimo, jam buvo 74 metai. Paliko našlę Magdaleną  Rudelytę ir sūnus: Juozapą, Kazimierą, Steponą, Joną, Pranciškų bei dukras: Antaniną, Magdaleną ir Barborą. Iš šio įrašo matosi, kad iš pirmos santuokos, kuri buvo sudaryta su Marijona Buivydaite,  įrašytas tik vienas sūnus Juozapas. Kodėl nėra antro jų  sūnaus?  Prisiminimuose buvo minimi du sūnūs. Koks  A. Pakso ir M. Buivydaitės neįrašyto į mirimo  dokumentą sūnaus vardas?

Tai tikras detektyvas.  Kas galėtų atskleisti praeities šydą?  Tai archyviniai dokumentai. Pagal juos antrojo sūnaus vardas Marcijonas. O neįrašytas buvo todėl, jog  mirė anksčiau negu tėvas  -  1882 metais. Įrašyti buvo tik gyvieji  Antano vaikai.

Antano Pakso mirimo  dokumente  neįrašyto sūnaus Marcijono Pakso ir jo žmonos Agotos Drakšaitės ( ar Drakšienės) vaikų gimimo dokumentų matosi, kad vyriausia jų dukra Ona gimė 1873 metais Abakų kaime. Vėliau kita dukra  Eufruzija -1875 metais Drungilų kaime, Zakiejus  ir Karolina -  Vėlaičių kaime, o Magdalena -  Vaitkuose.  Iš kart  kyla klausimas. Kodėl taip kilnojosi Marcijono ir Agotos Paksų šeima? Onos Paksaitės anūkas Liudvikas mano, kad archyvinės žinios gerai, bet būtų neblogai nuvykti į tą kaimą, kuriame ilgiausiai gyveno jo senelės Onos tėvas Marcijonas Paksas.  Vaikų gimimo dokumentai  rodo,  jog tai Vėlaičių kaimas.

Vėlaičių kaime mums iš kart parodė kur yra Drakšų žemė, kad kaimynystėje gyveno Vaitkai, o seniausia kaimo gyventoja p. Milašienė  prisiminė, jog Vėlaičiuose  gyveno Marcijono Pakso anūkas Adolfas Paksas, kuris vėliau persikėlė į Žadeikius. Dar prisiminė, kad jo žmona, kai tapo našle, ištekėjo  ir tapo Jonikienė.

Iš to ką papasakojo  Vėlaičių kaimo gyventojai,  kas surašyta archyviniuose dokumentuose dėliojasi tokia įvykių seka. Marcijonas Paksas į savo ūkį parsivedė žmoną Agotą  Drakšaitę,  su kuria 1873 m. ir susilaukė pirmosios dukros Onos. Kai Marcijono mama M. Buivydaitė  mirė, tai  tėvas parsivedė  pamotę Magdaleną Rudelytę,  ji, tais pačiais 1873 metais, pagimdė sūnų Kazimierą.  Dviem  šeimininkėm nebuvo vietos po vienu stogu ir Marcijonas su žmona išsikėlė į Drungilų kaimą, bet po poros metų pervažiavo gyventi  į Vėlaičių kaimą ir apsigyveno šalia Drakšų ir Vaitkų.  Galimai ten gyveno iki mirties, o jauniausiosios  dukros Magdalenos ( 1881m)  gimimo vieta nurodytas ne kaimas, bet  kaimynų Vaitkų  sodyba.

Antano Pakso  ir Marijonos Buivydaites vaikai, mirus tėvui,  liepė pamotei išsikraustyti iš tėvų ūkio. A. Pakso antrosios žmonos vaikai, kurių vyriausias buvo 10-ties metų, o jauniausias – trijų, liko bežemiai, tik mažos bakužės Abakų kaime savininkai.  Kiek anksčiau buvome susitikę Antano Pakso anūkę  iš antros santuokos Zita Joneckienę, kilimo iš Abakų kaimo,  kuriai jau 94 metai. Ji pasakė, jog  dėdė, kuris gyveno Vėlaičiuose, kuris prisidėjo prie   pamotės su vaikais iškraustymo, pasielgė negerai ir dėl to nesirodydavo Abakuose. Vėlaičiai

Turėjo praeiti daugiau kaip šimtas penkiasdešimt metų, turėjo Antano Pakso provaikaitis  iš pirmos santuokos susirasti antros santuokos vaikaičius   ir archyviniais dokumentais įrodyti, kad jokiame iškraustyme Marcijonas nedalyvavo, nes mirė metais anksčiau negu jo tėvas Antanas Paksas.  Gana  ilgai Antano ir  antrosios žmonos Magdalenos palikuoniams teko gyventi su melu ir netgi jį skleisti.

Nuoskauda, kad tapo bežemiais ir buvo iš ūkio iškeldinti,  ėjo iš lūpų į lūpas, kai Antano ir Magdalenos palikuoniai pasakodavo savo giminės istoriją.  Tačiau skausmą, gėlą, kad mirus mamai, Marcijonui  nebeliko vietos gimtajame ūkyje, kad galimai dėl to  antrasis sūnus Juozapas delsė su vedybomis ir  parsivedė žmoną, sulaukęs beveik 40 metų, sužinojome tik perskaitę archyvinius dokumentus.

Istorijos uždangą praskleidę, aiškiai suvokiame, kad svetimo skausmo nebūna.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 2

Mūsų civilizacijos išlikimo garantas yra laukinė gamta

konf.nuotrauka 2019-07-05

Klaipėdoje 2019 m. liepos mėn. 5 d. vyko konferencija „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“. Ją organizavo asociacija „Klaipėdos žalieji“.

Šios konferencijos pagrindinė misija – dėl vykstančios klimato kaitos kitaip pažiūrėti į miesto žalią rūbą. Galimai dėl to vilniečiai pasiekė pergalę  rekonstruojant  Sapiegų parką. Vilniaus savivaldybė buvo išdavusi sąlygas  atkurti barokinio stiliaus parką, t.y. masiškai iškirsti senuosius ir savaime išaugusius medžius.  Antakalnio bendruomenė pasakė NE tokiai rekonstrukcijai.  Klimato kaitos procesai neišvengiamai  reikalauja  stabdyti  biologinės įvairovės naikinimą ir skatina  sugrįžti į laukinę gamtą.

Mūsų laukia nauji iššūkiai. Konferencijos pranešėjos Austė Juozapaitytė ir Monika Peldavičiūtė ne kartą akcentavo, kad  klimato kaita yra viena svarbiausių problemų, kurią  būtina spręsti. Išklausius  abi pranešėjas, darytina išvada, kad XXI a. parkų stilius turi būti  laukinė gamta. Kas nutiko, kodėl Klaipėdos savivaldybė  aiškiai matydama  ir žinodama problemą – klimato kaitą, žinodama pasaulines tendencijas  parkų stiliuose,  nekeičia projektuotojams užsakymo sąlygų?     Jei nepasuksime šiuolaikiniu  keliu, jei  delsime,  jei nesugrįšime į laukinę gamtą, o tęsime  plytelių ir asfalto klojimo tradicijas,  sunaikinsime save patys.  Deja, tokių šiuolaikinių žaliojo rūbo pertvarkymo projektų neturime.  Klaipėdos Skulptūrų parke norima iškirsti apie 500 medžių.  Toks sprendimas parodo, kad Klaipėdos savivaldybė gyvena XX a. ir nenori keistis.  Atrodo, nėra nieko sudėtingo  pasekti vilniečių pavyzdžiu, bet tokių elementarių  ir reikalingų permainų nesulaukiame.

Konferencijos dalyviai surašė prašymą  Klaipėdos miesto savivaldybei,  jog  dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos būtų keičiamos sąlygos, išsaugant  laukinę gamtą bei  biologinę įvairovę.

Kita problema yra ta, kad atsisakyta  Vakarų Lietuvoje ruošti  aplinkotyros ir ekologijos  specialistus,  o Lietuvoje arboristai  iš vis dar neruošiami.

 Šiandien, kada klimato kaita yra viena iš pagrindinių problemų ir yra  skiriami pinigai šiai problemai  spręsti, deja, Klaipėda neturi  tos srities specialistų.  Būtina  kreiptis į Švietimo ministeriją dėl  arboristų  ruošimo.

Pranešėja Dr. Danutė Karčauskienė, LAMMC Vėžaičių filialo direktorė, pateikė tyrimus kokie augalai  absorbuoja nuodingas medžiagas,  kaip žalioji masė valo aplinką.  Iš auditorijos paklausė, ar jos vadovaujamo instituto rezultatais naudojasi Klaipėdos miesto savivaldybė, spręsdama taršos mažinimą? Sužinojome, kad nėra bendravimo su uostamiesčio valdžia.

Klaipėda  yra  save paskelbusi sveiku miestu, bet realių veiksmų nedaro, nevalo labiausiai užterštų teritorijų. Pigiausia, efektyviausia priemone, kuri vadinasi  fitoremediacija  nesinaudoja, t.y. nesodina tokių  augalų: šunažolių, dryžučių, raudonųjų dobilų, gluosninių žilvičių, legistų, sidų, kiečių it t. t. , kad uostamiestį galėtume vadinti  eko-miestu. Klaipėdos savivaldybė privalo keisti miesto žalią rūbą.  Miestas turėtų puoštis ne brangiomis gėlėmis, bet augalais, kurie neutralizuoja teršalus ir tuo pačiu gražina miesto veidą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Kodėl reikia rinktis Centro partiją?

Kas gyvenime yra svarbiausia?  Tai  gyvybė ir jos tęstinumas.  Deja, šiandien  skaitome, kad Europos sąjungoje, o joje yra 28 valstybės, esame  nykstanti  tauta.  Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt  pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens pusantro milijono žmonių – maždaug 45 proc. mažiau nei dabar.

Kai perskaitai, kai klausaisi, tai kaip replėmis  skausmas   suspaudžia gomurį.   Mūsų tėvai, seneliai narsiai kovojo už išlikimą, o mes  esame bejėgiai, nes turime baisesnį priešą, o tai  savąją valdžią. Ji  nenori matyti,  kad aplink mus  esamų valstybių gyventojai gyvena geriau,  emigruoja  mažiau.  Lietuvos bėda, jog   piliečiai neturi valdžios, kurios rūpestis būtų pilietis, o ne oligarchai.

Tik rinkimai gali pakeisti esamą padėtį. Tą žino visi, tiek piliečiai, tiek oligarchai.  Oligarchai  daro viską, jog  niekas nesikeistų.  Tuo tikslu ėmė  valdyti žiniasklaidą ir jos pagalba   įtakoti gyventojų apsisprendimą.

Todėl,  einant į pakartotinus rinkimus rinkitės mūsų  kandidatą, nes  jį delegavo Lietuvos centro partija.  Lietuvos nepriklausomybei jau 30 metų, tačiau stipraus politinio centro niekada nebuvo. Tarpusavyje   konkuruoja  ir į valdžią ateina dešinieji – konservatoriai  arba  kairieji – socialdemokratai.  Centrinė politinė jėga,  perėmė  tai kas geriausio iš socialdemokratų -  socialinės gerovės modelį, o  iš dešiniųjų  - nacionalinę savigarbą ir patriotizmą, tačiau  ji neprileidžiama  prie  valdžios vairo.   Puikiai  suprantame, kad  Centro partijos  bijo,  nes senosios partijos  nieko nenori keisti -   joms ir taip gerai.

Centro partijai daugiau kaip 10 metų, tačiau parlamentinė ji  nebuvo. Galingosios partijos,  turėdamos savo įtakoje žiniasklaidą, pasistengdavo papilti patyčių pirmojo partijos pirmininko Romualdo Ozolo adresu.  Šiandien galingosios partijos nusprendė, kad Lietuvos centro partija gali  „reklamuotis“ tik per – KK2.  Patyčios šioje laidoje liejasi kibirais, tame tarpe ir ant  Naglio Puteikio.  Rinkėjams  rodomais siužetais siekiama sukelti pasišlykštėjimą.   Paskutiniu laiku pasirodo  laidos apie N. Puteikį, kuris, atseit,  nesugeba susitvarkyti savo  namo stogo.

Klaipėdoje jis gyvena  paveldosauginiame  name.  2018 m. žiemą  nudegė   stogas.   N. Puteikis su kaimynu, taupydami pinigus, ėmėsi remonto darbų,  patys keitė  čerpes.  Pasipylė skundai, kad politikas naudojasi savo galiomis ir tvarko paminklosauginį namą  be  Kultūros departamento leidimo.   Į politiko aiškinimą, kad čerpių perklojimui jokių paveldosaugos leidimų nereikia, niekas  nereagavo, bet pradėjo tyrimą dėl  N. Puteikio savivaliavimo. Darbus sustabdė ir tik 2019 m. vasarą, atlikus visus tyrimus, buvo pasakyta – leidimų nereikia.  Laida   Ka  KA Du  stogo peripetijas  su maksimalia patyčių doze rodė Lietuvai .  Lietuvos gyventojai, reaguodami į televizijos reportažus, turi  per rinkimus sakyti  „Tik ne už  N. Puteikį, tik ne  už Centro partiją“.

Buvo Rūtos Janutienės laida „Paskutinė instancija“, kurioje N. Puteikis pasisakydavo, kurioje nebuvo naudojamos patyčios.  Ši laida rinkėjui rodydavo  N. Puteikį, kaip mąstantį, atsakingą, jautrų  politiką.  Tiesioginė laida, kurioje   nebuvo  naudojamas sarkazmas, pažeminimas tapo   pavojinga valdantiesiems.  Todėl Rūtos Janutienės laidos daugiau nebematysime.  Nėra juokinga, labiau graudu, kai aiškinama, jog žiniasklaida yra nepriklausoma. Nemeluokite, oligarchai, jūsų  pinigai nusprendžia ką rodyti Lietuvos gyventojams, o ką uždrausti.

Valdžioje esančios galingos  partijos tokiomis priemonėmis  užsitikrina  išlikimą valdžioje.

Ar įgyvendinsime valdančiųjų tikslus ir paklusime jų vykdomai politikai?  Ar pasirinksime  nepriklausomą, ujamą politinę jėgą – centristus, bei jų iškeltą kandidatą Kristupą Krivicką?   Jus,  Klaipėdos rajono gyventojai,    balsuosite   pakartotinuose rinkimuose rugsėjo 8 d. ? Ar  K. Krivickas,  jūsų  dėka, taps Seimo nariu?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ar Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje gydytojos R. Bandžiulienės „gydoma“ V. Smilgytė dėl kritiškumo stokos nebus numarinta, kaip S. Rakauskienė?

Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra „gydoma“ Virginija Smilgytė, tačiau manau, kad iš tikro, su  ja norima susidoroti už suteiktą teisinę pagalbą savo likimo draugėms. Jai  yra leidžiami vaistai HALOPERIDOL. Nuo šitų vaistų ją kausto, sutrinka  judėjimas, vaikštant verčia atgalios. V. Smilgytė prašo „nešerti“ ją nuodijančiais vaistais. Gydytojos vienintelis atsakymas – apsimetinėji.

Anksčiau paskambindavau ir kalbėdavomės valandomis, o dabar su Virginija kalbu tik keletą minučių ir dažniausiai girdžiu, kad ji guli, nes dreba iš vidaus kūnas ir geriau jai  norisi  iš kart mirti, nei jausti, kaip palaipsniui, draskydama visus vidinius organus,  atsėlina mirtis.  Haloperidoliu gydo jos  tariamą mastymo sutrikimą. Gydo  dėl to, kad  ji  facebooke rašė apie  Seimo narį  Darbo partijos atstovą  Valentiną Bukauską,  jo sūnų  ir vyriausiosios prokurorės  Daivos Armalienės sūnų. Anot  Virginijos, tai žmonės, kurie darė  žalą telšiškiams ir jos šeimai.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2018 m. rudenį aš  lankiau Virginiją Smilgytę, susitikau su ją prižiūrinčia, o dabar  jau  gydančia gydytoja, skyriaus vedėja Rūta Bandžiuliene. Ji  mums pasakė, kad  turėjo tokią besiskundžiančią pacientę ir tik ji pati kalta, kad  taip ilgai buvo gydoma. Būtų tylėjusi – būtų anksčiau paleista į namus.  Gydytoja kalbėjo  apie Skaistą Rakauskienę.  Kauno apygardos teismo sprendimu 2017 m. sausio 26 d.  ji  buvo paleista, o jau vasario 5 d.  mirė.

Tuomet svarstėme kaip pasielgti,  kad išsaugoti Virginijos Smilgytės gyvybę.  Nusprendėme niekam  viešai nekalbėti, nerašyti, patylėti, kad tik paleistų, kad tik nutrauktų gydymą vaistais, kurie neša mirtį.

Daugiau, kaip pusę metų tylėjome.  Tikėjome gydytoja ir bijojome, kad Virginijos neištiktų Skaistos Rakauskienės likimas. Gydytoja netesėjo savo pažado, nors ji ir Virginijai sakė, kad jei tylėsite, nerašysite, nesiskųsite -  durys bus atviros.

Galimai labai apsirikome, kad  nerašėme apie tariamą gydymą vaistais, turinčiais  žudantį  poveikį V. Smilgytei. Iš sveiko žmogaus per pusmetį padarė pusiau lavoną.  Vaistai, kuriuos ji gauna, nekeičia mąstymo ir jos įpročių, mintyse ji toliau dėlioja  eiles, vėliau jas užrašo.   Pasirodo, kad buvome neteisūs, kai nutarėme, jog   V. Smilgytės fizinės ir psichinės būklių pablogėjimą pergyvensime  tik savyje.  Gydytoja  suprato, kad „tyla yra  gerą byla“  ir ji Rokiškio apylinkės teismo paprašė  pratęsti „gydymą“. Jos pagrindinis argumentas -  pas Virginiją dar nėra  pakankamai kritiškumo.   Ar realu, kad cheminiai vaistai per pusę metų suformuos kritinį mąstymą? Tai absurdas.  Kas gali patikėti, kad Lietuvos piliečiai, primaitinti tabletėmis,  subadyti adatomis   tampa savikritiški? Tik gydytoja R, Bandžiulienė ir  Rokiškio  teismo teisėjas Artūras Dilys, sutikęs su gydytojos teiginiais, kad vaistais galima išugdyti kritinį požiūrį, ir priėmęs sprendimą tęsti gydymą.

Iš tikro V. Smilgytė vaistais yra palaipsniui nuodijama. Ji, kad ją paleistų į laisvę,  prisipažino, jog  padarė nusikaltimą,  rašydama    apie V. Bukauską, jo sūnų ir  prokurorės sūnų.  Virginija nori gyventi. Koncentracijos stovykla, kitaip negalima pavadinti tą vietą, kurioje šiuo metu yra Virginija – suvaržė laisvę, priverstinai izoliavo ir  ėmė leisti vaistus  HALOPERIDOL, kai net informacijoje apie šį vaistą parašyta, kad gali ištikti staigi mirtis. Šiandien Lietuvoje neparankiems žmonėms yra paskelbtas nematomas karas,  t.y.  taikomi  sovietiniai gydymo metodai.  Jie yra priverstinai nuodijami  vaistais ir kaip S. Rakauskienė  išeina iš šio pasaulio.

Rokiškio teismo sprendimas yra apskųstas. 2019 m. birželio 14 d. 13 val.  Panevėžio apygardos teisme vyks  Virginijos Smilgytės   teismo posėdis. Ją gina advokatė Eligija Norkienė.

Virginija turi artimų giminaičių, kurie su ją artimai bendrauja ir prašo paleisti bei taikyti ambulatorinį gydymą.

Kiti straipsniai susiję su V. Smilgyte

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6734:virginija-smilgyte-laikykis-telsiskiai-su-tavimi&catid=33&Itemid=141

https://minfo.lt/lietuva/straipsnis/ar-telsiu-mieste-klesti-prostitucija-narkomanija-vaiku-tvirkinimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6859:ar-telsiuose-darbo-partija-ivede-vienvaldyste-t-y-savo-karaliavima-o-opozicija-pave

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Mere, ar deleguosite atstovą, kaip yra parašyta įstatyme, ar vykdysite Vyriausybės nutarimą?

Mes, klaipėdiečiai,  Jus,  mere,  rinkome, tikėjome, kad  apginsite Klaipėdą ir pajūrį nuo išorinio uosto, kuris taps    ekonomine ir ekologine bomba ir padarys didžiulę žalą pajūrio krantams ir miesto ateičiai.

Galimai tik laikinai buvome  nuraminti, kai Klaipėdos miesto taryba,  po  konsultacijos  su architektu-urbanistu Mindaugu Pakalniu, 2017 m. liepos 14 d. pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui Nr. 2, kuriame nėra išorinio uosto.

Klaipėdiečiai, stebėdami kaip buldozeriu yra stumiamas išorinis uostas Melnragėje,  aiškiai   pastebi,  jog  ministrui pirmininkui S. Skverneliui, Susisiekimo ministrui  R. Masiuliui  „nusispjauti“ į  įstatymo  viršenybę.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas  teigia, kad į Vyriausybės komisijas deleguojami  Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai.   Vyriausybė savo 2017 m. lapkričio 8 d. Nr. 946 nutarimu ignoruoja  Vyriausybės įstatymą, miesto tarybos kompetencijas  ir nusprendžia, kad atstovas turi būti tik meras.

Mere, ar turite „stuburą,  ar pareikalausite Vyriausybės laikytis įstatymo ir rekomenduosite tarybai deleguoti atstovą, kurio pagrindinė misija informuoti apie miesto principines nuostatas  dėl išorinio uosto?

Ar neatrodo, kad Vyriausybės ministras pirmininkas, Susisiekimo  ministras nurodydami kas gali būti savivaldybės atstovu, tyčiojasi iš Klaipėdos miesto tarybos, aktyvių klaipėdiečių ir nesiruošia eiti į derybas, ieškoti konsensuso dėl bendros Klaipėdos miesto vystymo krypties, o veikia iš  jėgos pozicijos.  

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ar Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra pedofilijos globėjai?

2019-05-17 a

Klaipėdiečiai 2019 m. gegužės mėn. 17 d.  susirinko paminėti gėdingą įvykį, kai 240 ginkluotų policininkų padėjo išnešti vieną vaiką. Jei  valdžia meta tokias pajėgas, tai kyla  klausimas, ką taip.lietuviška valdžia yra prisidirbusi?  Atsakymas tik vienas, išsigando, jog vaiko kaltinimai dėl seksualaus išnaudojimo gali išversti iš labai aukštų postų.

Ar šiandien Lietuvoje ramiai gyvena aukštas pareigas užimantys vaikų tvirkintojai? Aišku, kad ne. Kaip  jiems išlikti valdžioje? Atsakymas tik toks. Sodinti savus į aukščiausius postus.

Karolis, Neringos Venckienės sūnus, prašė nebalsuoti už kandidatą` į prezidentus Saulių Skvernelį. Didžioji tautos dalis nebalsavo. Saulius Skvernelis nepateko į antrą turą. Negi vaikų tvirkintojai nesirūpino savo saugiu rytojumi? Aišku, kad daro viską, kad teisybė nebūtų atskleista.  Manau, kad abu antro turo kandidatai į prezidentus  yra saugus  pedofilijos užnugaris.  Apie mergaitę, gyvą, ar mirusią,  nežinosime dar penkis metus.  Manau, kad Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda   tik tada, kai aiškiai deklaravo, jog gyvens  ir džiaugsis 2012 m. gegužės mėn. 17 d. gėda, gavo pedofilų  paramą, žiniasklaidą, jiems buvo kuriamas geras įvaizdis.

Gyventi neviltyje, gyventi žinojime, jog  valdžią užgrobė amoralios politinės jėgos, yra sunku ir skaudu, bet tai  skatina netylėti ir ateiti birželio 17 d.

2019-05-17 c

2019-05-17 d

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kodėl ruošiate ekologinę bombą – betoninį pusiasalį prie Melnragės?

 

IMG_6912 Klaipėdiečiai š.m. gegužės 9 d. 18 val. ir vėl turės galimybę susitikti su kandidatu į prezidentus S. Skverneliu.  Prie bendruomenės namų  ( Debreceno g. 48)  premjerą pasitiksime  17.30 val. piketu „ Kodėl ruošiate ekologinę bombą -  betoninį pusiasalį prie Melnragės?“

Ministras pirmininkas S. Skvernelis turėtų būti   tvarkos garantu Lietuvoje.  Jo vadovaujama vyriausybė turėtų laikytis priimtų, patvirtintų tvarkų.  Deja,  taip nėra.

Yra patvirtintas, veikiantis  Lietuvos bendrasis planas. Jame yra nurodytos dvi privalomos alternatyvos, t.y.  du giliavandenio uosto variantai: pirmasis Būtingėje, antrasis Melnragėje. Įstatyme parašyta, kad priimant sprendimą dėl išorinio uosto turi būti  atliktas strateginis  pasekmių aplinkai vertinimas.  Valdžia nusprendė, jog  Būtingės išorinio uosto aplinkos pasekmių vertinimo nereikia atlikti,  nereikia ir vyriausybės apsisprendimo. Tą įstatyminę betvarkę tęsė ir Klaipėdos miesto Administracijos direktorius Saulius Budinas. Jis vienasmeniškai savo sprendimu  patvirtino  miesto bendrojo plano koncepciją su maksimalia uosto plėtra, su betoniniu pusiasaliu Melnragėje.

  Kas kuria valstybėje chaosą, t.y. reikalauja „spjauti“ į patvirtintas  tvarkas? Kas ruošia ekologinę bombą? Tai Lietuvos Respublikos  Susisiekimo ministerija, kuri yra atsakinga už labai svarbų objektą  ir kuri  nesilaiko teisės aktų.

Jau trečią kartą uosto bendrasis planas yra pristatomas derinimui.   Šiame uosto bendrajame plane yra labai daug pažeidimų dėl ko jau du kartus Kuršių Nerijos  nacionalinio parko administracija atsisakė derinti.  Kodėl  Uosto bendrasis planas su pažeidimais yra teikiamas derinti trečią kartą?

Jei  ministras pirmininkas leidžia savivaliauti ministrams, kelti valstybėje sumaištį, tai ko tikėtis, kai S. Skvernelis taps prezidentu?

Klaipėdiečiai, stebėdami kaip buldozeriu yra stumiamas išorinis uostas Melnragėje,  teigia, kad   premjero vadovaujama vyriausybė nesiorientuoja į paprastą žmogų, jo gerovės kūrimą. Lietuvos ir Klaipėdos gyventojai  dėl  neaiškių verslo, finansinių   grupuočių   reikalavimų, jų vykdymo praranda tikėjimą šalies ateitimi.

Piketo metu reikalausime nebalsuoti už S. Skvernelio kandidatūrą į prezidentus, kaip nesugebančio suvaldyti neaiškių, galimai korumpuotų interesų grupių  veiklą

Susitikimo metu įteiksime piketo rezoliuciją.

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui S. Skverneliui

 PIKETO,  įvykusio Klaipėdoje 2019-05-09,

REZOLIUCIJA

Jus, Ministre pirmininke, privalote  būti teisinės valstybės garantu ir užtikrinti, kad visi laikytųsi įstatymų. Prašome:

1) atlikti  abiejų   privalomų alternatyvių išorinių uostų ( SPAV)  strateginius pasekmių aplinkai vertinimus bei jų palyginimus. Išlaikyti visas procedūras parengiant ir vertinant abi vietas

2) sprendimą dėl tų dviejų alternatyvų turi priimti vyriausybė

3) kol nėra padaryta aukščiau  nurodyti  veiksmai ir procedūros netvirtinti Uosto bendrąjį planą Vyriausybėje,

Dalyvių parašai

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Arvydas Anušauskas ir Marius Laurinavičius galimai dirba Rusijos rėžimui

V. Titov teismas 2

Viačeslav Titov klausimas apie partizaną Ramanauską – Vanagą privertė  ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje   dar kartą viešai prisiminti   Lietuvos praeitį.  Lygiagrečiai tenka  nagrinėti  ir Lietuvos saugumo  klausimą.

Lietuva prarado Nepriklausomybę, kai  buvo įgyvendintas Ribentropo-Molotovo paktas. Dviejų diktatorių  susitarimas pražudė milijonus žmonių.  Daugiau, kaip pusę amžiaus eilė valstybių buvo okupuotos.  Estai pirmieji 1989 metais   pareiškė, kad nepriklausomybės susigrąžinimo garantas yra  nacistinės Vokietijos ir  Sovietų sąjungos susitarimo paviešinimas  ir reikalavimas grąžinti Pabaltijo valstybėms Nepriklausomybę.

Kodėl mums, atėjusiems į Viačeslav Titov teismą, ekspertai: Arvydas  Anušauskas, Marius Laurinavičius keistokai sudėliojo istorijos akcentus, t.y., kad rezistencinis judėjimas yra svarbus Nepriklausomybės sugrąžinimui, tačiau neužsiminė, jog kova buvo įvairiapusė: Lietuvos vėliavų kėlimas, susideginimas, bažnyčios kronikos kūrimas ir sklaida ir t.t. o pagrindinė prielaidą atkurti nepriklausomybę  – Ribentropo – Molotovo pakto pasekmių anuliavimas.

Lietuvių tauta pokario partizaninį judėjimą vertina labai prieštaringai. Ar tas  istorinis laikotarpis,  kurio pažinimas priklauso nuo įvykių dalyvių buvimo vietos,  gali tarnauti stiprinant Lietuvos saugumą? Ar šiandien   rezistencinio judėjimo vienpusiškas išaukštinimas padeda ugdyti patriotizmą?  Lietuvos istorikai, valstybinės institucijos   neduoda atsakymų. Atsakymo nutarėme ieškoti V. Titovo teisme. Posėdžio metu  Seimo narys A. Anušauskas teigė, jog KGB-istus  perrengdavo partizanų uniformomis ir žudydavo taikius gyventojus. Toks A. Anušausko liudijimas yra niekinis. Jei jis  pasakė A, t.y., kad perrengdavo partizanų uniformomis ir žudydavo taikius žmones, tai būtinai turi būti  pasakyta ir B, o tai kiek KGB persirengėliai kiekviename rajone  išžudė taikių gyventojų?  Ar tie KGB persirengėliai gyveno bunkeriuose ir verbuodavo į savo būrius kaimo vaikius? Ar „ persirengėlius“ teisdavo kaip partizanus ir išsiųsdavo į lagerius?  Tikėtina, kad istorikai, specialistai atsakymų neieško, nes KGB archyvai išvežti į Rusiją. Neturint pirminių šaltinių, būtina naudotis kitais šaltiniais, o tai tų įvykių liudininkų pasakojimais. Mano gera pažįstama Stanislava Urniežienė kilimo iš Skuodo raj. dažnai  prisimindavo savo senelės pasakojimą apie gerus ir blogus partizanus, kurie gyveno netoli jų namų,  bunkeriuose. Ar galima blogiečius pavadinti  persirengėliais?  Nežinome, nes galimai Rusijos rėžimas  nenori, kad viešai būtų aiškinamasi, kaip sovietų sąjunga okupuotą tautą  per partizaninį judėjimą maudė kraujuje. Kas gali paneigti, kad net pusė partizanų buvo persirengėliai, kad  galimai  KGB-stams buvo nurodytas net skaičius, kiek reikia išžudyti taikių Lietuvos gyventojų. Sunaikinti vietoje ir taip sutaupyti  pinigų, t.y. nebereikėjo remontuoti   gyvulinių vagonų, mokėti prižiūrėtojams, kurie lydėjo  deportuojamus lietuvius į Sibiro gilumą.

Kita legenda, kuri  yra paplitusi ir kurią šiandien dažnai girdime, jog  mūsų šeimą išvežė, nes įskundė kaimynas.  Aišku, kas tas pasakas kūrė, tai KGB, nes kokį skaičių gyventojų  iš kiekvieno rajono perkelti  į Kazachstaną, Tolimuosius rytus nurodė Kremlius. Vietiniai KGB-stai sudarydavo sąrašus su pavardėmis, kuriuos reikia departuoti iš Lietuvos.  Okupacinė valdžia nenorėjo prisiimti  kaltės ir todėl dalį  perkėlė mistiniams „skundikams“.

Liudininko A. Anušausko teiginiai apie persirengėlius reikalauja  išsamesnio tyrimo. Deja, per 30 Nepriklausomybės metų nebuvo norima atsakyti į svarbius Lietuvos saugumui klausimus. Todėl darome išvadą,  jei partizaninis judėjimas okupantams padėjo įgyvendinti jų tikslus ir Kremlius pasipriešinimą naudojo, kaip  įrankį, susidorojant  su nukariauta tauta,  tai nekabinkime partizanams lentų, bet pastatykime bendrą paminklą pokario aukoms. Paminklą, apie ką užsiminė Seimo narys Dainius Kepenis.

Teisiamas V. Titov vadovaujasi ta informacija, kurią naudoja okupantai.    Blogi, taikius žmones žudantys, partizanai ir geriečiai okupantai, kurie gelbėjo kaimiečius nuo mirties. Iš tikro, dalis kaimiečių savo akimis matė partizanus, kurie iššaudė nekaltus civilius. Galimai tai buvo persirengėliai.

Kas gali paneigti, kad būtent šiandieniniam Rusijos rėžimui reikia, kad apie partizaninį judėjimą kalbėtų tik gerai, kad „persirengėliams“ būtų skiriama kuo mažiau dėmesio, t.y. papildomų klausimų neužduodama.

Tiesa apie partizaninį karą  piliečius sutaiko, melas – supriešina.  Todėl  ne V. Titovo pasisakymai  daro žalą, bet didžiausi tautos kiršintojai  yra tie, kurie iškraipo   istorinius įvykius,  nenoriai aiškinasi  tiesą. Todėl galimi  Lietuvos blogiečiai ir  kenkiantys Lietuvos saugumui   yra A. Anušauskas ir M. Laurinavičius.

Pagal prokuroro Simono Genio kaltinimus  V. Titov   per facebooką paskleidė   net 34 melagingas, įžeidžiamas žinias, veikė  prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. V. Titov kaltinamas istorijos klastojimu,  partizaninio judėjimo niekinimu. Viena išvada, kuri buvo pateikta teismui skambėjo taip, jog Rusijos rėžimas ( matyt per V. Titovą) siekia sukompromituoti rezistencinį judėjimą tam, kad atėjus tai valandai ( naujai okupacijai) nebūtų pasipriešinimo. Tokios išvados vienintelis tikslas, kad tylėtume, nesiaiškintume apie persirengėlių vykdytą  tautos genocidą. IŠ TIKRO, JEI ATEITŲ TA VALANDA ( NAUJA OKUPACIJA)  tai okupantai ir vėl pasinaudotų persirengėliais ir žudytų nekaltus gyventojus.

Kyla pagrįstas klausimas,  ar  A. Anušauskas ir M. Laurinavičius nedirba Rusijos rėžimui?

V. Titov teismas 1

 

 

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Antanas Guoga – sugrįžo prie politinių ištakų įgytų Australijoje

Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis ir Tilžės akto signataro Valterio Didžio  vaikaitis Tomas Aras

Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis ir Tilžės akto signataro Valterio Didžio vaikaitis Tomas Aras

2019 m. balandžio mėn. 6 d.  Lietuvos centro partijos nariams buvo organizuotas seminaras  „Centro partijos strategija“. Vienas iš pranešėjų buvo Vladimiras Laučius.  Politologas  uždavė klausimą „Kaip politinėje kovoje turėtų save įvardinti centristai?“ V. Laučius pats ir atsakė, jog save vadinti trečiąja politine jėga  yra neteisinga, nes jeigu Lietuvos politikoje nėra  aiškių dviejų kelių, tai, be abejo, negali būti ir trečio kelio. Tačiau centristai turi žinoti.  kokią politinę erdvę jie užima, kas jie tokie yra -  ar centro dešinė, ar centro kairė.   Centristai turi labai plačias galimybes perimti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų programas. Kitaip sakant centristai yra miksas.

Apie rinkiminės kampanijos organizavimą kalbėjo Mindaugas Lapinskas. Jis pasakė,  kad jei jūsų teiginius supranta trylikametis, tai rinkiminė kampanija yra gerai paruošta. Didžioji dauguma žmonių nėra įsitraukę į politiką, ja visiškai nesidomi ir sudėtingos kalbos juos atstumia nuo kandidato.

Visą šeštadienį vyko paskaitos, kurių tikslas buvo  nusakyti Centro partijos  rinkiminę taktiką, strategiją.

Vakare vyko neformalus bendravimas, kurio metu daugiau sužinojome apie Centro partijos Europarlamento sąrašo lyderį Antaną Guogą. Savo prisiminimais pasidalino Tilžės akto signataro Valterio Didžio  vaikaitis Tomas Aras. A. Guogai  buvo 11 metų, kai atvyko gyventi į Australiją ir jie tapo draugais. Vėliau abudu įsijungė į šalies politinį gyvenimą, įstojo į Centro dešiniųjų partiją. Šią partiją jie pasirinko todėl, kad ji vienintelė nepripažino  Lietuvos okupacijos. Jų pasirinkta partija teigė, jog  Sovietai užgrobė Nepriklausomą valstybę ir  reikalavo   Lietuvai grąžinti laisvę.  Tiesa, Australijoje buvo partijų, kurios pripažino okupaciją, pritarė Sovietų užgrobimui, pav.  Darbiečių partija. Australija laikėsi pozicijos per visą Sovietų okupacinį laikotarpį, kad Pabaltijo valstybės yra okupuotos. Atėjusi Darbiečių partija į valdžią  nutarė pritarti Sovietų okupacijai.  Galimai   dėl to Australijoje jie ilgai valdžioje neužsibuvo.

Australijoje jaunuoliai: Tomas ir Antanas  buvo aktyvūs Centro dešiniosios partijos nariai.  Ši partija  rėmė smulkųjį verslą, šeimas, pozityvią  socialinę programą,  kurioje pagrindinis tikslas  buvo sukurti   gyventojų socialinę gerovę.  Jei atlyginimas yra mažesnis negu pragyvenimo  minimumas, tai  socialinių  pašalpų dydis turi būti  toks, jog būtų galima ne tik išgyventi, bet svarbiausia – pragyventi, t.y.  apmokėti kreditus,  poilsį ir t.t. Socialinės politikos srityje, tai ko mokėsi ir išmoko lietuviai Australijoje,  šiandien Lietuvoje nerasi nei su žiburiu.

 A. Guogos politinės pasaulėžiūros formavimuisi nemažai įtakos padarė mažlietuvių emigrantų Valterio ir Liudvikos Didžių šeima. Labai svarbu  žinoti, jog okupantų išvyti iš Klaipėdos krašto, jie niekada neprarado ryšio su Tėvyne. Meilės ir ištikimybės savo kraštui mokino sūnų Martyną ir dukrą Ievą bei anūkus ir jų draugus. Ir tai, ką puoselėjo Tilžės akto signataras Valteris Didžys, šiandien Lietuvoje siekia įgyvendinti jo gyvenimo prasmės perėmėjai: Antanas  ir Tomas.

 A. Guoga sugrįžo prie jaunystėje  įdiegtų politinių pažiūrų, kurios buvo centristinės. Todėl  pakviestas Centro partijos pirmininko Naglio Puteikio priėmė jo pasiūlymą ir aktyviai įsijungė į centristų gretas. Kitaip sakant, paklaidžiojęs po svetimas politines pievas, sugrįžo prie savo politinių ištakų, kurias įskiepijo garbingas mažlietuvis, Tilžės akto signataras,  Lietuvos automobilių sporto čempionas, lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodoras, gydytojas   Valteris Didžys ir jo žmona Liudvika.

Susitikimo metu išgirsti prisiminimai  nuskambėjo, kaip politinės  veiklos tęstinumas. Tik tai  ką perėmei, tik  tai ką toliau vystai  turi prasmę ir  veda į  politinę pergalę.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Administracijos direktorius S. Budinas tapo Klaipėdos miesto stichine nelaime

2018-04-06Balandžio mėn. 3 d. 8.30 val. rinksimės  į piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

Mes, susirinkę į viešą akciją, pritarsime   Administracijos direktoriaus interpeliacijai, kurią inicijuoja Klaipėdos miesto taryba.

Administracijos vadovas nutarė ignoruoti pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Svarbiausiame valstybės teisiniame dokumente 2 straipsnyje yra parašyta, kad  „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Klaipėdiečiai nuo 2018 metų vasaros mitingu, piketais,  susitikimais su miesto valdžia, partinėmis frakcijomis  aiškiai  pasisakė dėl  bendrojo miesto plano koncepcijos.  Taryba  yra patvirtinusi  tik pietinę uosto plėtrą ( 2 variantas).  Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai nepritaria  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.  Valstybės naikinimu užsiima tie, kurie  nori Klaipėdos miestą  paversti uosto krovos įkaite

Klaipėdos miesto administracijos direktorius nusprendė ignoruoti  Savivaldybės tarybos sprendimą.  Jis 2018 m.spalio mėn. 25 d.  tarybai  pateikė   sprendimo projektą, kuriame savavališkai įrašė, jog miesto taryba pritaria  išorinio uosto statybai Baltijos jūroje ties Melnrage, jei to norės vyriausybė.

Pagrindinis Klaipėdos administracijos, kuriai vadovauja S. Budinas argumentas buvo – jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai mano, jog  tas projektų skaičius yra  mistinis, t.y.  melagingas, todėl prašė juos išvardinti.

Klaipėdos administracijos direktorius, nepateikęs  tarybai ir klaipėdiečiams stabdomų menamų 200 projektų pavadinimų,  nutarė pasirašyti koncepciją ir ignoruoti   Tarybos priimtą sprendimą, t.y. 2 variantą ( tik pietinė uosto plėtra) be išlygų.  Matyt  todėl nieko neinformavęs, slapta, kitą dieną po mero rinkimų, t.y.  kovo 18 d.   S. Budinas  pasirašė miesto bendrojo plano keitimo koncepciją,  bet  viešai internete Savivaldybės puslapyje  paskelbė tik kovo 25 d.

Klaipėdos miesto gyventojai nepritaria maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnragė, nes bus sunaikintas miestas, kuris statėsi beveik 800 metų. Negalima vienadienei naudai aukoti miestiečių šimtmečių sunkaus darbo. Klaipėdiečiai aiškiai pasisakė, jog uostas neturi mieste privažiavimo kelių,  kad miestas geranoriškai leidžia naudotis infrastruktūra,  bet nesutinka 4 kartus didinti krovinių transportavimą   į uostą ir iš jo.  Jei per 30 Nepriklausomybės metų nesugebėjo nusitiesti apvažiavimo greitkelių, tai vienintelė vieta  išoriniam uostui yra Būtingė.

Administracijos direktorius, atseit tenkinęs tarybos visas išsakytas pastabas ir todėl pasirašė už maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Iš tikro, Administracijos direktorius „durnių pavoliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  atliko veiksmą, kuris yra amoralus. Prašome  išreikšti nepasitikėjimą Administracijos direktoriumi S. Budinu, kuriam miestiečių gyvybiniai interesai yra nesvarbūs, netgi  mažareikšmiai.

Prašome tarybos S. Budino pasirašytą dokumentą pačiai atšaukti arba kreiptis į teismą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0