Vytautai Bakai ir valstiečiai, nustokite imituoti kovą su korupcija ir nejuokinkite

Mes, klaipėdiečiai, jau daug metų stebime teismų darbą, lankomės įvairiose teisinėse institucijose. Todėl, kai žiniasklaida paskelbė, jog suėmė teisėjus ir advokatus, pašiurpome. Tai nėra teisingumo atstatymas, tai tik žala teisingumui. Lankydamiesi teismuose, stebėdami, kaip nagrinėjamos bylos, galime teikti, kad teisinė korupcija yra žiedinė. Ją sudaro: policininkai, tyrėjai, įvairių komisijų nariai, teismų ekspertai, STT, FNTT ir kitų specialiųjų  tarnybų darbuotojai, prokurorai,  teisėjai,  advokatai. Kodėl  piliečių  džiaugsmui  iš  korumpuoto rato  išmetamos tik dvi gėlytės? Ar todėl, kad Lietuvos žmonės yra besmegeniai?  Nežinome kokie šio politinio žaidimo motyvai.  Žinome tik, kad  subujos  likusios, nepaliestos teisėtvarkos korupcinės gėlytės. Šie STT ir prokuratūros vieši veiksmai rodo tik vieną, kad Lietuvoje suklestės  policijos, prokuratūros ir STT  diktatūra.

 Facebooke piliečiai ėmė dalintis savo patirtimi  teismuose.  Vienas iš jų rašo apie tai, kaip  atliko „nusikaltėlio“ vaidmenį visose trijose teismų pakopose. Štai ką rašo apie prokurorą:  „pats svarbiausias proceso dalyvis, įsitikinęs savo teisumu ir demonstruojantis, kad tik dėl netobulų įstatymų turi gaišti laiką dar kažką aiškinti, kai viskas surašyta kaltinamajame akte, advokatas – įkyrus uodas trukdantis  sklandžiam teismo posėdžių vyksmui ir bandantis pakenkti prokuroro reputacijai; – kaltinamasis iš viso praktiškai neturi jokių teisių – jam galima laidyti pastabas apie laikyseną, kalbos turinį, nutraukti jo pasisakymą, grasinti baudomis; na o teisėjai, jų buvo visokių, vieni domėjosi byla ir aktyviai dalyvavo procese, kiti dirbo savo darbus, treti aiškiai demonstravo savo nuomonę – prokuroras teisus. Tai ypač patogu.“ 

Mes,  Klaipėdos miesto visuomeninkai, nevaikštome į įvairių renginių atidarymus, visokias juostelių karpymo šventes, tačiau 2015 m. taip plačiai buvo reklamuojamas naujasis Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atidarymas, kad susigundėme, neišlaikė principai ir nukulniavome į  policininkų šventę. Ką pamatėme? Ogi Vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį ir šalia Vytautą Baką. Kodėl ministras į Klaipėdą atsitempė tarp kitų policininkų, būtent šį asmenį? Ištikimas. Neatsitiktinai „savas bičas“  įrašomas ir  į Valstiečių rinkiminį sąrašą. Todėl, ką daro  Seime V. Bakas galime drąsiai teikti, kad tai S. Skvernelio valios vykdymas.

Mes, nukentėję nuo lietuviškos teisėsaugos, mes, kurie stebime lietuvišką teisėtvarką, reikalaujame ne imituoti kovą su korupcija. Mes reikalaujame  nedidinti galių tiems,  kurie turi korupcinio tvaiko, t.y. policijai ir prokuratūrai.  Mes reikalaujame iš tikro kovoti su korupcija.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Klaipėdiečiai, nebūkite avinais

Rinkėjui pažadai  per vieną ausį įeina, o per kitą išeina. Kodėl turėčiau savo, o per rinkimus ir dar labai brangų, vertingą balsą, atiduoti kokiai partijai, ar judėjimui?  Ar todėl, kad mieste  ant beveik kiekvieno stulpo ar sienos kabo būsimo mero nuotrauka? Miestas yra pasipuošęs Valstiečių partijos lyderio Arvydo Vaitkaus atvaizdais.  Nuotraukų gausybė šiam valdininkui  turi palengvinti kelią į miesto tarybą.  A. Vaitkus, nors ir labiausiai reklamuojamas, tačiau gali ir nepatekti  į Klaipėdos miesto valdžią. Todėl nutarė  eiti dar  ir į  bendruomenes ir ten save garsinti.   Pirmoji bendruomenė, kuri krito  po A. Vaitkaus kojomis yra Vitės. Viena močiutė iš Vitės rajono gyrėsi, kad bendruomenės susirinkime buvo paprašyta balsuoti už šį kandidatą ir ji balsuos. Vitės Facebooke bendruomenės steigėjas Ruslan Schneiderat kritikuoja Klaipėdos miesto valdžią ir giria Uosto direktorių. Laikraštyje „Klaipėda“ internetiniame komentare apie tokį Ruslano elgesį parašyta „Lindai į užpakalį Budinui, teisinai jo norus tiesti kelią Švyturio g., sakei, kad bus puikūs dviračio, pėsčiųjų takai. Kai supratai, kad Budinas jau politinis lavonas, persimetei garbinti kitą. “ Vitės facebooko skaitytoja Giedrė netiki nei Vitės bendruomenės steigėjo R. Schneiderat, nei uosto dirktoriaus gražbiliavimu dėl naujai tiesiamos magistralinės gatvės, nei dėl stadiono sunaikinimo. Ji rašo kad,  „Stadionas jau pradėtas statyti už Ermitažo… Labai įdomu kokią valdžią siūlot rinktis,  kuri mestu jau pradėtus planus ir vykdomus darbus“.  Šiandien  gyventojams, esantiems už Joniškės kapinių, yra problema įvažiuoti į Liepų gatvę, jų prašymai remontuoti Joniškės gatvę  ignoruojami ir planuose įrašomas Klemiškės gatvės remontas, nes ji jungs miestą su naujuoju stadionu.

Kita bendruomenė, kuri džiaugiasi kandidato į merus A. Vaitkaus dėmesiu yra Marių bendruomenė. Būsimasis meras, aukštą postą užimantis uosto valdininkas, bankinėje sąskaitoje turintis  daugiau negu 417 tūkstančių eurų,  rogutėmis lekia nuo Simonaitytės kalno. Bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė įtraukta į Valstiečių rinkiminį sąrašą. L. Girskienė pasirinko turtuolių sąrašą.  Ant jos facebooko sienos parašiau, kad pasirinko patį blogiausią variantą, partiją, kurią dauguma klaipėdiečių  laiko politiniais lavonais. Už tą  pasisakymą buvau užblokuota. O kaip poniai L. Girskienei paprotinti apie Valstiečius, jeigu  išmeta iš draugų?  Valstiečiai, lyg prostitutės,  parsidavė verslininkams, dirbantiems su trąšų krova, vykdo jų valią -  geležinkelių ir uosto užgrobimą. Ta politika, kurią vykdo Valstiečiai sunaikins Klaipėdą, Kuršių marias, Melnragę. Būtina juos stabdyti, t.y.rinktis, bet kokią politinę partiją, išskyrus Valstiečius ir jų siūlomą merą A. Vaitkų.

Valstiečiai gąsdina rinkėjus,  kad jei mus nepasirinksite grįš Konservatoriai.  Girdėjome,  žinome, kad Uostą akcine bendrove norėjo paversti Konservatoriai, Socialdemokratai, bet per silpnai buvo korumpuoti.  Jų norai ir liko tik jų norais. Klaipėdiečiai  klausia,   tai kas stovi už Valstiečių nugarų, kas  jiems įžiebė žalią šviesą uostą paverčiant akcine bendrove? Atsakymas vienas,  ką negali pinigai, gali dideli pinigai. Ką negali korumpuoti, gali labai korumpuoti.  Tokie  yra valstiečiai.

Valstiečiai ateina paimti Klaipėdą ir ją išpardavinėti. Labai tikėtina,  kad uosto akcijos būtų  sėkmingas  verslas. Didžiausia Valstiečių bėda, jog neturi Klaipėdos miesto vizijos. Vienintelė jų vizija yra 4  kartus didinti krovą mieste.  Klaipėdiečių tokiomis vizijomis nepatrauksi prie balsadėžės.  Todėl tikisi rinkėjus kovo 3d.  privilioti reklama.  Tikėtina, kad sekantis jų ėjimas, patekus į miesto tarybą,   yra   nutildyti  nepatenkintus tarša klaipėdiečius.

Klaipėdiečiai,  jūsų  laukia  liūdnos dienos, jei nužygiuosite su kovotojais  prieš korupciją, kurie turi tiek pinigų, kad savo reklama gali  užkloti visą miestą.

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ar Ramūnas Karbauskis kovoja su korupcija, ar ją skatina?

"Valstiečių" būstinė Klaipėdoje

„Valstiečių“ būstinė Klaipėdoje

Klaipėdiečiams Valstiečių žaliųjų sąjungos lyderiai, jų pakviesti vedliai rašo, kalba, kad  Klaipėdos gatvėmis pravažiuoja viena, kita krovininė mašina.   Miestiečiai   pro langus mato , kaip zuja į uostą ir atgal  „furos“: Baltijos pr., Statybininkų pr., Smiltelės g., Jūrininkų g., Šilutės prospektu. Anot klaipėdiškio, Valstiečių žaliųjų sąjungos vedlio  Arvydo Vaitkaus, yra suplanuota, jog  pietiniame rajone krova išaugs du kartus.  Valstybinio uosto direktorius aiškina, kad tai reikalinga valstybei, jos iždui.

Ar tikrai pasipildys valstybės iždas? Gal didesnė nauda bus  „Valstiečių“  lyderio Ramūno Karbauskio  rėmėjams, susijusiems su krovos verslu: Vidmantui Dambrauskui, Leonidui Bergeriui, Arūnui Tumai?   Kai žurnalistai klausia  vieną įtakingiausių politikų apie jo verslą, „Agrokoncerną“, trąšas, kurios kraunamos per Klaipėdos uostą, tai  gauna atsakymą, kad jau 20 metų  jis tuo nesidomintis. Labai keistai šneka R. Karbauskis, jis  nesidomi savo trąšų verslu, tačiau jo partiją į savivaldybės rinkimus veda  valstybinio uosto direktorius, kuris kuruoja, prižiūri trąšos krovos krantines, o svarbiausia, kad R. Karbauskio „trašų karaliaus“ partiją remia verslininkai, susiję su trąšų verslu.   Kitaip sakant, R. Karbauskis „nei prie ko“, kad į jo vadovaujamą partiją sulindo, kaip rėmėjai,  su trąšomis susiję verslininkai ir Klaipėdoje „valstiečių“ vedliu tampa aukštas pareigas užimantis uostininkas.  Matyt Valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis irgi „nei prie ko“, kai su uosto krova susijęs Rokas Masiulis tampa Susisiekimo ministru. Atsitiktinumas? Labai jau daug  Uosto sąsajų su esama valdžia.

Ko nori tie, kurie dirba uoste ir krauna trąšas?  Trąšų krovos bendrovės akcininkas Igoris Udovickis nori įsigyti 91 proc. krovinių vežimo kompanijos „Gargždų geležinkelis“ akcijų.

Kas gali paneigti, kad geležinkelį reikalauja privatizuoti R. Karbauskį remiantys verslininkai? Kas gali paneigti, kad godūs trąšų krovos ir pervežimo bendrovių akcininkai nurodė „Valstiečių“ lyderiui, kas turi būti Susisiekimo ministru, jog   nusipirktų geležinkelį ir taip atpigintų savo verslą?

Manome , kad valstybinio turto prichvatizatoriai, „valstiečių“ lyderio verslo sudedamosios dalies atstovai, suprato, jog kils didelis pasipriešinimas. Aišku, kad piliečiai, pav., klaipėdietis Dionyzas Varkalis, bus prieš geležinkelio privatizavimą, prieš valstybinio uosto pavertimą į akcinę bendrovę.  Ką daryti, kaip   neutralizuoti tą nepasitenkinimą?  Manome, kad į pagalbą  godiems trąšų krovos akcininkams  ateina komunikacijos ekspertas ir verslininkas Darius Gudelis. Jis kuria „valstiečių“ partijos įvaizdį -  kovotojos su korupcija.  D. Gudeliui už gerus patarimus,  kaip įtikti tautai, gerai sekasi. Jam leidžiama sudaryti  sutartis su įvairiomis valstybės institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis. Tokių sutarčių buvo bent dešimt.  Facebooke  galime perskaityti R. Karbauskio surašytas mintis: „Besąlygiškai remiu Vytautą Baką, pasirašau po kiekvienu jo žodžiu apie korumpuotus politikus ir juos perkantį verslą. Gerai, kad dauguma verslininkų netoleruoja korupcijos, o šiandien valdžioje – ne korumpuoti politikai.“  Net neskanu darosi, kai  iš visų mokesčių mokėtojų pinigų  už solidžią 2, 5 milijono eurų  sumą nusiperkamas  ir įperšamas garsaus  kovotojo  su korupcija vardas.

Didžiausias kovotojas su korupcija yra Susisiekimo ministras  Rokas Masiulis. Jo reitingai auga kaip ant mielių. Manau, kad tikrasis R. Masiulio  uždavinys  yra įvykdyti trąšų  krovos ir transportavimo bendrovių akcininkų užduotį – privatizuoti geležinkelius, o uostą  paversti  akcine bendrove.  Lietuvoje viskas aukštyn kojom apversta. Korumpuoti kovoja  su korupcija ir ją įveikia.  „Valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui toje kovoje nėra lygių.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Neieškoti žinių apie pagrobtą per šturmą mergaitę, tikėti valdžios sapalionėmis, yra gėda

 2019-01-17 q

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę ateina jau 80-tą  kartą.  Paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“

Ar tie 6 metai ir 8 mėnesiai nors kiek atvėrė duris į žinojimą apie Garliavos mergaitę?  Atvėrė. Dabar gerai žinome, kad Lietuvos valdžia demonstruoja  didžiulę ne pagarbą gyvybei ir vaikystei. Lietuvos valstybės prioritetu nėra žmogiškumas ir   gyvybės išsaugojimas.

Lietuvoje valdžią perėmė valstiečiai žalieji. Jie  vykdo reformas, kelia pensijas, didina pašalpas, tačiau nei pirštelį nepajudina dėl supuvusios teisėtvarkos.  Čia valstiečiai – žalieji yra neįgalūs, o galimai turi susitarimą, kad teisėtvarkos neliestų, žinių apie Deimantę  neieškotų, vaikus toliau pardavinėtų.  Tik tada, kai vyksta vaikų prekyba yra konstatuojama, jog 2016 metais trūksta 15 ataskaitų apie 24 užsienyje įvaikintus vaikus. Kodėl politinei partijai vaikai yra mažareikšmė problema?  Kodėl vaikus, kaip maišus meta iš Lietuvos?  Kodėl  aiškina, kad   čia, Tėvynėje,  jų niekas nenori?   Todėl, kad valdininkai atviru tekstu teigia, kad Lietuva yra dvasinių ubagų kraštas.

Valstiečiai – žalieji visai Lietuvai pareiškė, kad yra supuvusios, vaikus grobiančios sistemos puoselėtojai. Dėl šių valdžios transliuojamų žinių turime aiškiai suprasti, kad Neringai Venckienei yra pavojinga grįžti į Lietuvą.

Neieškoti žinių apie pagrobtą per šturmą mergaitę, tikėti valdžią užgrobusios, vaikus ištaškančios sistemos sapalionėmis ir vapalionėmis,  yra gėda

Ateisime ir vasario 17 d., paklausti, kodėl nemylite Lietuvos vaikų, kodėl atimate juos iš mylinčios aplinkos ir kada grąžinsite į namus.

2019-01-17 r

2019-01-17 w

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 3

UOSTO PLĖTRA SUNAIKINS KLAIPĖDĄ

Kotryna Abakaitė

2018-04-06

Lietuvai jau užtenka ekonominių nesėkmių, „duobių“. Jos neša skurdą, emigraciją ir nusivylimą. Maksimali uosto plėtra brangiai kainuos, sunaikins Baltijos pakrantę iki pat Palangos, Kiaulės nugarą, ardys Kuršių nerijos krantus, pripumpuos emigrantų iš Kinijos, tarša mieste išaugs katastrofiškai. Labai norisi, kad apie tai būtų diskutuojama Seime, kad apie tai kalbėtų centrinė Lietuvos žiniasklaida.

Kodėl įvairios televizijos neviešina pasisakymus dėl uosto plėtros? Kodėl nutyli klausimus, kuriuos užduodame tiems, kurie yra valdžioje, nuo kurių priklauso Lietuvos ir Klaipėdos ateitis?

Klaipėdos miesto Taryboje,   Klaipėdiečių tribūnoje visuomeninkė Virginija Jurgilevičienė teigė, jog reikia mokytis iš savo artimiausių kaimynų estų. Talinas visą krovos uostą perkėlė už miesto. LRT žurnalistė paprašė  V. Jurgilevičienės, pasisakiusios iš tribūnos, duoti  trumpą interviu apie uosto plėtrą. Pirmasis kalbėjo KVJUD  direktorius Arvydas Vaitkus. Jis aiškino, kad Taline iš keturių uostų yra iškeltas už miesto tik vienas uostas ir sumažinta krova du kartus. Po to žurnalistė kalbino  V. Jurgilevičienę. Ji pasakė, kad Taline krova sumažėjo du kartus, o ekonominė ir socialinė padėtis yra viena geriausių Europos sąjungoje. Krovos dydžiai nerodo valstybės ekonominio augimo.

Lietuvos televizijos “Panoramos” laidoje parodė visą uosto direktorius kalbą, o ką pasakė V. Jurgilevičienė – iškirpo. Nutylėjimai, karpymai, dozuota informacija labai reikalinga ir naujajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Kaip elgtis, kai tie, kurie turi valdžią, pinigus perka žiniasklaidą? Ką daryti, kai kitą nuomonę neviešina? Ar verkšlenti, kad viskas yra nupirkta? Ar eiti į žmones ir pasakoti apie valstiečių klaipėdiečiams siūlomas “brangias” dovanėles, kurios sunaikins miestą.

Istorija ir gyvenimas teigia, kad niekas nestovi, kad einama į priekį. Klaipėda, kaip uostas jau žinomas XIII a. Tada uostas buvo šalia pilies. Didesni laivai nebegalėjo įplaukti.  Krovos vietų trūkumas uostą perkėlė į Dangės upę. XIX a. pabaigoje upė-uostas negalėjo talpinti visų laivų ir todėl teko persikelti į marias. XX a. pab. XXI a. pr. kaimyninių šalių uostai yra išsikeliami iš miesto centro. Tai padarė estai, krovos uostą iškėlė iš Talino į Mugą (13 km nuo Talino), Paldiskį (40 km nuo Talino). Talino visi uostai yra valstybiniai. Klaipėdos uosto direkcija kalba apie klestėjimą, tačiau siūlo gyventi  kaip XX a. pr., t.y. likti prie marių, tiesa, dar priglobiant Melnragę, kuri irgi yra miesto dalis.

Klaipėdos uostas per metus perkrauna  43 mln. tonų krovinių . Mieste didžiulis judėjimas sunkiasvorių mašinų, važiuojančių į uostą ir iš uosto. Kaip atrodys tos pačios gatvės, infrastruktūra, kai krova padidės 4 kartus? Atsakymas tik toks, jog miestas –neguminis, gatvės – neguminės, automobiliai neskraidys, todėl tokios krovos padidėjimas iš miesto išvarys paskutinius žmones. Estai supranta, kad progreso ir pokyčių  nesustabdysi,  todėl krovos uostus iškelia už miesto net 40 km. Lietuviai, o uosto tikrieji šeimininkai yra Susisiekimo ministerija, apsimeta kvaileliais, gerovės pažadukais ir nori sugrįžti, gyventi į XIX amžių.

Mums, lietuviams, klaipėdiečiams, gėda, kad tie, kurie ruošiasi perimti valdžią, galvoja ne apie klaipėdiečių ir Lietuvos ekonominį gerbūvį, o jos sunaikinimą. Šiandien Klaipėdoje tai ruošiasi daryti  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Klaipėdoje šios partijos vedliu yra Arvydas Vaitkus, kuris nori tapti dar ir meru.

2018-04-06 1

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kova dėl uosto plėtros tęsiasi

Klaipėdiečiai 2018 m. gruodžio mėn. 20 d. 8.30 val. renkasi į piketą prie savivaldybės  ( Liepų g. 11) su prašymu, kad miesto taryba  aiškiai pasisakytų sprendimu,  jog nepritars Administracijos direktoriui, nes miestas yra patvirtinęs  2 variantą.  Klaipėdiečiai  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai sako NE!

 Klaipėdos savivaldybėje melas liejasi per kraštus. Klaipėdos miesto administracija nusprendė ignoruoti  Klaipėdos miesto tarybos sprendimą.  Ji  pateikė   sprendimo projektą, kuriuo pritaria Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepsijos 2 variantui, tuo pačiu nustatant išorinio uosto vystymą, jei to norės vyriausybė.

 Pagrindinis argumentas buvo: jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimo variantui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Daugelis tarybos narių norėjo sužinoti, kas tie 200 investuotojų?  Kiek suprantame tai mistinis, t.y.  melagingas  skaičius.

 Klaipėdos miesto tarybos nariai paklausė, ar senasis patvirtintas miesto bendrasis planas yra terminuotas dokumentas?  Pasirodo, kad senasis miesto planas yra neterminuotas. Todėl detalieji planai yra teisėti ir jais administracija gali naudotis.

 Klaipėdos administracijos direktoriui Sauliui Budinui   nepasisekė  apgauti dėl 200 stabdomų projektų. Tikėtina,  jis ir toliau tęs negražius žaidimus ir  melą.

 Vienas galbūt negražus žaidimas  jau vyksta.  Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą rengiami dokumentai turi pereiti keletą etapų. Bendrasis uosto planas praėjo visus viešinimo etapus. Visos bendruomenės buvome kviečiamos į uosto bendrojo plano pristatymą. Pasiūlymų prirašėme.  Pav., dėl  transporto koridoriaus  gavome atsakymą, kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir t.t.  Sekantis etapas -  derinimas. Jei Klaipėdos savivaldybė atsisako derinti  valstybei svarbų projektą, tai toks atsisakymas turi būti motyvuotas.

 Klaipėdiečiai nemato registruotų sprendimų  sąraše motyvuoto atsisakymo derinti bendrąjį  uosto planą. Užregistruotų sprendimų sąraše yra tik   projektas, jog Klaipėdos miesto tarybai siūloma  Administracijos direktoriui pritarti  dėl 2 varianto, o iš tikro,  maksimaliai uosto plėtrai.

 Manome, kad klaipėdiečių laukia nauja apgaulė. Administracijos direktorius, nesulaukęs iš miesto tarybos  motyvuotų teiginių dėl ko nederina uosto plėtros plano, jį pasirašo. Administracijos direktorius „durnių pavaliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  išliks valdžioje, nes jo globėju taps naujas meras  Arvydas Vaitkus.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Ateis tiesa ir į Lietuvą

 2018-12-17

Klaipėdiečiai 79 kartą atėjo į Atgimimo aikštę su plakatais ir klausimu „Ar dar gyva Deimantė ?“.  Valdžios nenoras bendrauti, kalbėti sako, kad mergaitės, galimai ir jos motinos Laimos Stankūnaitės, nėra gyvųjų tarpe.

Tik nevisprotis gali patikėti, kad mergaitei buvo pavojinga pas senelius ir jų dukrą Neringą Venckienę. Valdžia teismų pagalba  melą nori paversti tiesa, o tiesą – melu.

Artėja Kalėdos, stebuklų metas ir taip norisi tikėti, kad jis aplankys Lietuvą.  Taip norisi tikėti, kad baigsis tas ilgas, net 79 mėnesius besitęsiantis,  valdžios sukurtas melas apie Garliavos įvykius.

Puikiai suprantame, kad ateis šviesa ir tiesa, jei jos sieksime ir reikalausime.

2018-12-17 r

2018-12-17 w

2018-12-17 q

2018-12-17 e

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Neaiškumai veda į niekur

 Klaipėdos miesto  merui Vytautui Grubliauskui

Klaipėdos miesto administracijos direktoriui Sauliui Budinui

                                                      PRAŠYMAS

               2018-11-29 įvyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis. Jame buvo priimtas sprendimas, kad  bendrojo plano pakeitimų koncepsijos variantas nebesvarstomas. Jis  teikiamas pakoreguoti.  Po šio sprendimo iškilo klausymų.  Prašome paaiškinti:

  1. 1.      Iki kiek laiko atidėtas sprendimas dėl miesto bendrojo plano pakeitimo? Ar numatyta konkreti svarstymo data?
  2. 2.      Ar yra   administracijai suformuluota užduotis koreguoti bendrojo plano pakeitimus vadovaujantis tik  2018-07-14  Tarybos posėdyje priimtu sprendimu (antras variantas)? 
  3. Jeigu  nėra nurodyti  konkretūs reikalavimai korekcijai, ar nebus sugrįžta į miesto tarybą su ankstesniu administracijos paruoštu variantu?                  Prašome atsakyti iki artimiausio miesto tarybos posėdžio.

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas             pirmininkas   V.  Partaukas

Melnragės bendruomenė                                              pirmininkė D. Kavaliauskienė

Žalųjų sąjunga                                                                            pirmininkė Z. Daugintytė

Eglės seniūnaitijos bendruomenė                                      vadovė   V. Jurgilevičienė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Prašome modernaus uosto, o ne konfliktinės zonos

2018-11-21 a

Lapkričio mėn. 21 d.  Melnragėje, Miško kvartale bei šalia universiteto gyvenantys žmones susitiko su Pirmosios nepriklausomos miesto tarybos narių frakcija.  Frakcija sudaro Vytautas Čepas (frakcijos pirmininkas), Jonas Sąlyga (pirmininko pavaduotojas), Rimantas Taraškevičius, Algirdas Grublys.

Susitikimo tikslas prašyti, kad lapkričio mėn. 29 d.nepritartų sprendimo dėl Miesto bendrojo plano pakeitimo koncepsijos variantui.

Rimantas Taraškevičius  teigė, kad visą laiką buvo prieš du bendruosius planus. Neturėtų būti  atskiri  uosto ir miesto  planai.  Balsuos už, nes procedūros tokios.  Jei balsavo už 2-ąjį variantą, tai  dabar to pačio balsavimo tik antras etapas.

Labai jau keičiasi tas 2-as variantas. Jis iš tikro virsta  4 –ju variantu, t.y.  išorinis uostas  ir jo aptarnavimui reikalingi koridoriai  galios tuo atveju, jei  apsispręs  vyriausybė išorinį uostą vystyti Klaipėdoje.  Administracija aiškinamajame rašte   privalo remtis Klaipėdos miesto Tarybos,  o ne kitų institucijų, kurios tik dar priims,  sprendimais.

Vytautas Čepas pasakė taip, kad ne čia, Klaipėdoje, sprendžiama išorinio uosto atsiradimo vieta, reikia eiti prie vyriausybės. Jis pasakojo koks ilgas buvo kelias  dėl naftos terminalo atsiradimo Būtingėje. Viena vyriausybė nusprendžia Klaipėdoje.  Gerai, kad ji išsilaikė tik šešis mėnesius. Kita, o tai Šleževičiaus, Būtingėje.  Dėl naftos terminalo Būtingėje, taip pat buvo teigiama, kad labai brangus projektas.  Ne toks jau jis ir brangus.  Vytautas Čepas  balsuos pagal savo sąžinę.

Išklausęs  gyventojų diskusiją su frakcija, Jonas Sąlyga pasakė, kad balsavimo metu – susilaikys.

Algirdas Grublys  pasakė, kad taip pat balsuos už administracijos pateiktą sprendimą, nes Lietuvos vyriausybė ruošiasi tvirtinti sprendimą , kad Klaipėdos uosto plėtra su išoriniu uostu pripažinti valstybei svarbiu projektu.

Visi suprantame, kad dabar vyksta toks pat politinis  žaidimas, kaip ir dėl Būtingės terminalo prieš 25 metus.  Nėra ekonominių paskaičiavimų, o tai, kiek kainuos krantų erozijos stabdymas,  kai  statinys nutolęs jūroje 3 kilometrus ir kai 7 kilometrus. Nėra paskaičiuota  kiek valstybei kainuos gyventojų iškėlimas, kompensacijos už nekilnojamo turto  vertės praradimą ne tik Melnragės, bet ir Miško kvartalo gyventojams, jei  susisiekimo koridorius taps Šiaurės prospektas arba  kiek kainuos  Šiaurinis apvažiavimas. Suskaičiavus visas būsimas išlaidas, Būtingės variantas gali būti  pigesnis negu Klaipėdos.   Nesant  Melnragės ir Būtingės paruoštoms  tolygioms studijoms, negali  būti apsisprendimo valstybiniu mastu.  Deja, šiandien  Susisiekimo ministerija teigia, jog  Klaipėdos variantas yra prioritetinis.  Valstybinės reikšmės statinys, o atsirinkimo kriterijai yra imami iš „lubų“.   Būtingės variantas nesvarstomas.  Šį variantą,  buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas apibūdino, kaip neblogą, jo kadencijoje ruoštą, tačiau  kažin kieno atmesta.

Vyriausybė turi pripažinti, kad Klaipėdos variantas negali būti moderniu, nes visa uosto juosta, nuo pietinės iki šiaurinės  yra aplipusi gyventojais.  Modernus uostas turi išsikraustyti iš miesto.

2018-11-21

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Jei leisime savivaliauti Rokiškio psichiatrinės ligoninės specialistams, tai turėsime išėjusią į A+A ne tik Skaistę Rakauskienę, bet ir trisdešimtmetę merginą iš Akmenės

 

Durys į Rokiškio  "kalėjimą"

Durys į Rokiškio „kalėjimą“

 

2018 m. lapkričio 5d. Panevėžio apygardos teismas turėjo priimti sprendimą  ar Vitalijai tęsti  gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje .

Rokiškio apylinkės teismas  priėmė nutartį, kad  pritarti Rokiškio psichiatrinės ligoninės prašymui   tęsti gydymą.  Teismo verdiktas  toks,  kad  reikia sutikti su specialistų prašymu.  Vitalija, be  advokatės Rasos  Čibirienės, kuri ją gynė Rokiškio teisme,  pagalbos,   apskundė sprendimą, jog  ligoninės pažymoje surašyta daug  melo ir prašė  nutraukti gydymą,    ją išleisti į namus.

Vitalijos mama, gyvenanti Akmenėje, tą pačią dieną, kai turėjo vykti posėdis išsiuntė  į teismą prašymą, kad prašo pakeisti advokatę. Teismas priėmė mamos, t.y.   proceso dalyvės prašymą, kurį padėjo surašyti ir elektroninio ryšio pagalba išsiųsti  seniūnijos  darbuotojos.

 Teismas, gavęs prašymą, sureagavo ir   posėdį nukėlė. Jis vyks Panevėžio apygardos teisme  lapkričio 12 d. 13.30 val.

Kodėl taip detaliai aprašiau Vitalijos bylą? Todėl, kad Rokiškio psichiatrinės ligoninės personalas ir taip pat advokatai, su kuriais konsultavomės, teigė, kad   teismai  priima sprendimą dėl gydymo  tokį, kokio prašo ligoninė.

Deja,  yra ir kitokių sprendimų.  Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas priėmė  sprendimą dėl  Violetos, ją paleisti,t.y. nutraukti gydymą.   Ši moteris be  jokio teismo sprendimo  buvo izoliuota ir visą pusmetį gydoma, jai netinkamais vaistais. Ligoninė prašė  leisti pratęsti tą gydymą.  Nemokama  advokatė, kurią nusamdė teismas,   perskaičiusi bylą, nusprendė  pasidomėti kokiu pagrindu Violeta uždaryta  į griežto rėžimo skyrių. Teismas sužinojęs, kad nėra  sprendimo   gydyti Violetos,   priėmė nutartį paleisti tą pačią dieną iš Rokiškio „kalėjimo“. Rokiškyje priverstinai gydoma moteris, grįžusi namo, pirmiausia prašėsi paguldoma į ligoninę, kad lašalinių pagalba iš organizmo būtų  išvalomi vaistai, kuriuos  leido Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.    Šiuo metu ji  randasi  Panevėžio miesto ligoninėje.

Moterys, kurios gal ir turėjo sulaukti psichiatro ar  psichologo pagalbos, tačiau tikrai ne  Rokiškio „kalėjimo“, buvo laimingos, nes suprato, kad net valdiško advokato, kuris  skaito bylą, kuris telefonu susisiekia su uždaryta kliente, pagalba galima pasiekti teisybę, galima atgauti laisvę.

Moterys, kurios laukia  kas šešis mėnesius perteisimo, t.y.  sprendimo, ar reikia tęsti gydymą,  nustebo, kad Panevėžio  apygardos teisme  lapkričio mėn. 5d. Vitaliją gins ne vietinis iš Panevėžio  advokatas, bet iš Rokiškio Rasa Čibirienė. Ši advokatė   nesiteikė, turėdama įstaigą šalia ligoninės, aplankyti klientą, pasikalbėti,  sužinoti jo  motyvus,  prašymus, užklausti  kitas institucijas ir t.t.  Atsisakymą susitikti su klientais, o tai  su Violeta, su Vitalija  ji motyvuodavo, kad skauda koja.   Tiesa, kviesdavo atvykti į jos biurą, puikiai žinodama, kad   uždarytos moterys  atvykti  pas ją be  ligoninės leidimo negali. Tokia gynyba  moterys yra pasipiktinusios.   Todėl nustebo sužinojusios, kad Vitaliją gins ta pati darbo vengianti,  dejuojanti, kad skauda koja, advokatė R. Čibirienė.  Moterys nori sužinoti, kodėl taškomi valdiški pinigai.  Vietinis  iš Panevėžio advokatas  kainuoja pigiau, jam nereikia apmokėti  kelionės

Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje uždarytos moterys mano, kad  advokatė su skaudančiomis kojomis, siunčiama į Panevėžį, kad jos nesulauktų realios pagalbos. Pasirodo Rokiškio psichiatrinei ligoninei  advokatai, kurie dirbą, perskaito bylą, kurie   gina savo kliento teises yra pavojingi…

  Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje  uždarytos moterys supranta, jei liks Rokiškyje ir bus tęsiamas gydymas,  vien  už tai, kad skundė  dėl netinkamų vaistų, dėl grubaus elgesio, dėl pastovaus gąsdinimo,  bus visiškai nugydomos.  Jų   laukia toks pat likimas, kaip kaunietės, teisėsaugos veteranės Skaistės Rakauskienės.  Joms ne kartą  buvo pasakyta, jei rašysite skundus, tai  ištiks  likimas toks, kokio sulaukė viena skundikė.  Visi supranta, kad personalas turi omenyje S. Rakauskienę. Ji mirė, tuoj paleidus  ją iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės griežto režimo skyriaus.   Jai tiek įvarė baimės psichiatrinė ligoninė, kad neišdrįso kreiptis į miesto gydymo įstaigą su prašymu valyti organizmą nuo chemikalų, kurie buvo priverstinai suleidžiami.

Mirties šešėlis  šliaužioja.  Uždarytos, nuteistos už vaistų nevartojimą,  už valdžios kritiką, teigia,  jog nori  gyventi, mirti nenori.  Jų nusikaltimai nėra tokie, kad reikėtų jas  tručyti chemikalais, kaip tarakonus.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0