Laikas ir nesėkmės verčia ieškoti kitų sprendimų ir nenuleisti rankų

2021-01-17 2

Klaipėdiečiai rinkosi jau 104 –tą kartą į Atgimimo aikštę pasakyti, jog  tada, 2012 m. gegužės  17 d., nesugebėję išsaugoti  mergaitės, jaučia kaltę.  Šiandien, tiek klaipėdiečiams, tiek kitiems Lietuvos gyventojams,  – svarbiausia, kad Deimantė būtų gyva. Todėl  pagrindinis  plakatas yra  „Ar dar gyva  Deimantė?“.

Kai  valdžios reikalauji  8 metus ir 8 mėnesius parodyti vaiką, jog jis gyvas,  tai norisi, kad prašymą išgirstų.  Valdžia negirdi. Kam reikalingos kurčios ir aklos politinės jėgos ?  Todėl  labai norėjosi, jog 2020 m. į Seimą patektų partijos, kurios pradėtų realią teisėtvarkos reformą, atnaujintų rezonansines bylas ir surastų  tikruosius Jono  Furmanavičiaus ir  Violetos Naruševičienės bei  kitų nekaltų aukų  žudikus ir užsakovus, nes tik  tada sužinosime tiesą  ir pamatysime Deimantę.

2020 m. rinkimai mūsų viltis nutolino dar keturiems metams.  Bendraminčiai, kurie ateina kiekvieną mėnesį į Atgimimo aikštę, klausia vienas kito, kaip toliau reikalausime  teisingumo ? Vieni aiškina, jei  sugrįžo N. Venckienė ir „Drąsos kelio“ partija turi stiprų lyderį, tai  tegul partija ir  siekia  atstatyti teisingumą. Kiti prašo tęsti , nes valdžia tik  ir laukia,  kad  visi  pamirštų ir galėtų  sunaikinti vaiką. Treti aiškina, kad prie klausimo: „Ar dar gyva mergaitė?“  turi būti plakatas apie mažų partijų vienijimąsi, o vienijimosi ašis  – Garliavos rezonansinė byla.

Visi, kurie renkasi dėl akivaizdžiai  suklastotos Garliavos bylos sutaria, kad kiekvieną kartą  valdžiai plakato pagalba  užduos  klausimus.  Šį kartą – Prezidentui: „Kada  prokurorė Nida Grunskienė iškels bylą S. Skverneliui dėl Garliavos įvykių? Ar pedofilai  Jums netrukdo domėtis  Garliavos byla?“

Klaipėdiečiams skauda širdį, kad neapsaugojo mergaitės, kad nesusitarė mažosios partijos dėl bendro rinkiminio bloko,  tačiau pripažinti valdžios savivaliavimą, kaip neįveikiamą,  negalima. Todėl ateis ir vasario  mėn. 17 d.  12 val. į Atgimimo aikštę.

2021-01-17 12021-01-172021-01-17 42021-01-17 3

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Viešas prašymas premjerei pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministrui atsistatydinti

 

Pagal  nerašytą taisyklę naujos valdžios ministrai yra  nekritikuojami 100-tą  dienų, kad galėtų  susipažinti su esamą  situacija ministerijose.

                             LR Sveikatos apsaugos ministras Arūnas  Dulkys  nutaręs, kad  jam nereikia 3 mėnesių susipažinimui,  kad  gerai  žino   ministerijos  padėtį,  pareikalavo atsistatydinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( toliau – NVSC ) direktorių Robertą Petraitį. Netgi ėmė grasinti, jei neatsistatydins, -  imsis biurokratinių procedūrų. Piliečiai mano, kad ministras  tokiais  reikalavimais  tik juokina Lietuvos gyventojus.

                             Ministras  nusprendė išvyti NVSC direktorių iš posto po  kritikos žiniasklaidoje.    Manau, kad internetiniame laikraštyje 15min.lt atliktas tyrimas ir straipsnyje  pateiktos išvados  „Perteklinių mirčių priežastys Lietuvos regionuose: išskirtinis tyrimas“,  yra vertos prasčiausio pažymio, o tai dvejeto, nes žodis „perteklius“ reiškia buvimą kažko daugiau, negu reikia. Mieli žurnalistai, mirčių nėra daugiau, kadangi   siaučianti  epidemija yra priežastis augti  mirčių skaičiui. Mažinti mirtingumą gali gydymo įstaigos, skiepijimas, elementarios tvarkos laikymasis, bet ne įstaiga registruojanti numirusius nuo koronaviruso.

                             Kodėl didesnis mirtingumas? Todėl, kad prasidėjus Covid – 19 siautėjimui  beveik užsidarė  ligoninės ligoniams su lėtiniais susirgimais, jie  sunkiai patenka  į gydymo įstaigą, o   negavę reikiamo gydymo, miršta.  Todėl turime didesnį mirtingumą ir dėl kitų ligų, negu ankstesniais metais. Dėl perteklinių mirčių kaltė tenka  Covid -19 ir naujai priimtai tvarkai, jog nereikia skubiai gydyti ligonių nuo kitų ligų.  Piliečiai pasipiktinę, todėl peticiją, kurioje rašoma, jog  „vis daugiau žmonių miršta taip ir nesulaukę savalaikės medicinos pagalbos“ pasirašė daugiau negu 20 tūkstančių Lietuvos gyventojų                  https://www.peticijos.lt/visos/77012/a-veryga-turi-buti-teisiamas-del-igaliojimu-virsijimo/  .  Žmonės, padėdami parašą  po peticija,  išsakė savo lūkesčius. Ar kas nors pasikeitė prie LR Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio?  Piliečių viltys ir liko tik viltimis.

                             Kodėl nėra visuotinio  NVSC direktoriaus pasmerkimo?  Pirma,  -  vaikiškas  žurnalistinis  tyrimas dėl perteklinių mirčių, antra, -   Danutės  Jonušienės informacija straipsnyje  „Mirčių nuo koronaviruso skandalas nedaro garbės Lietuvai: ekspertas karštligišką gelbėjimąsi lygina su klouno kelnėmis“. Iš šios publikacijos sužinome, kad  gydytojai nemoka mirties liudijimuose  teisingai surašyti mirties priežasčių, o Higienos instituto Sveikatos informacijos centras nemokšas  mokino: „Apie šešis šimtus gydytojų mokėme nedaryti tokios klaidos“.  Įdomu, ar išmokino? Kitaip sakant, mirčių priežasčių registracijos neatitikimai yra visos  sveikatos sistemos bėda.  NVSC direktorius nurodė, kad trūksta etatų, trūksta finansavimo  tokioms klaidoms taisyti.

                             Piliečiai iš pateiktos informacijos supranta, kad  NVSC direktoriaus atleidimas neįves daugiau tvarkos sistemoje.  Sutampa, tiek Lietuvos gyventojų reikalavimas, tiek NVSC direktoriaus prašymas, kad reikia padidinti  finansavimą visoms gydymo ir su gydymu susijusioms įstaigoms.

                             Menkaverčiai žiniaskalidos tyrimai teigia, kad yra  interesantų valdiškiems pinigams,  galimai juos norima išleisti  nekokybiškiems  greitiesiems testams, o  ne sveikatos sistemos gerinimui. Manome, jog naujas Sveikatos apsaugos ministras  nori, kad  apsijuoktume Europos sąjungoje,  atsiskaitydami bet kaip, tačiau ne taip, kaip reikalauja „Eurostato“ pateikta instrukcija.

                             Piliečiai NVSC  direktorių vertina teigiamai,  nes  po publikacijos „Atviroje  Klaipėdoje“  beveik visi komentatoriai atsiliepė gerai apie jį. Šiam straipsniui teigiamą įvertinimą skyrė   apie 1300 skaitytojų.

                             Po peticija  dėl LR Sveikatos  ministro pasitraukimo  rašosi  piliečiai iš visos Lietuvos.  Teikiame peticiją  ir prašome  tenkinti   Lietuvos gyventojų (  virš 100)  reikalavimą bei atsakyti dėl papildomo  NVSC finansavimo.

                             Siūlome susipažinti su peticijos tekstu ir straipsniu „Atviroje Klaipėdoje“:

1. Straipsnis iš „Atviros Klaipėdos“  https://www.atviraklaipeda.lt/2021/01/09/uz-akivaizdu-manipuliavima-mirtimis-turi-atsistatydinti-ne-nvsc-direktorius-bet-sveikatos-apsaugos-ministras/

2. Peticija: https://www.peticijos.lt/visos/77393/uz-akivaizdu-manipuliavima-mirtimis-turi-atsistatydinti-ne-nvsc-direktorius-bet-lr-sveikatos-apsaugos-ministras/

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Už akivaizdų manipuliavimą mirtimis turi atsistatydinti ne NVSC direktorius, bet LR Sveikatos apsaugos ministras

Nuotrauka apie  Covid

Kas vyksta Lietuvoje per Covid-19 epidemiją? Valdžia, kuri turi sprendimų priėmimo galias, aiškina, kad sergamumas ir mirštamumas yra didelis, bet ji esą padėtį kontroliuojanti. Piliečiai sako, kad sergamumas yra didelis ir jis turi būti tokios apimties, nes tai gripas, kuris iki Covid-19 irgi buvo epidemija, kuri taip pat kartais baigdavosi mirtimi. Covid-19 yra agresyvesnė gripo atmaina.

Kaip tada iki 2019 metų rudens, taip ir dabar didžioji dalis sergančių gydosi namuose. Tačiau yra labai daug skirtumų. Dabar, susilaužius kaulus, ar kraujagyslėms užsikimšus, ar kokį auglį užsiauginus, į ligoninę sunkiai gali patekti, o tapęs tuo laiminguoju ir priimtas į gydymo įstaigą, nesulauksi pagalbos, nes iš pradžių būsi paguldytas į taip vadinamą koronaviruso palatą. Tik tada, kai atliks testą, jei neigiamas, perves į kitą palatą ir pradės
gydymą.

Konstatuojama, kad tvarka ligoninėse yra pakeista. Ar tinkamai? Aišku, kad ne.

Jei ligoninėje nustatys teigiamą rezultatą ir pasirodys, jog sergi Covid-19 lengva forma, – išsiųs į namus, matyt, tam, kad apkrėstų savo artimuosius, t. y., kad gausintų sergančiųjų skaičių.

Mieloji valdžia, jei atradote galimybę suformuoti koronaviruso tikrinimo palatas, tai privalėjote kiekvienoje ligoninėje vieną skyrių paaukoti ligoniams su šalutiniais susirgimais ir tuo pačiu sergantiems lengva koronaviruso forma.

 Piliečiams neleidžiama pasakyti valdžiai, jog ji dirba blogai. Atseit, žmonės neturi jokios moralinės teisės aiškinti tiems, kurie kasdien mato mirtį.

Kodėl? Ar ne todėl, jog galėtų išvaistyti koronaviruso gydymui skirtus pinigus, bet ne skirti ligoninėms, kurios tęsia gydymą, tiek sergančių kitomis ligomis, tiek – koronavirusu.

Valdžia, padedama žiniasklaidos, skleidžia gandus, kuriuos skambiai pavadina tyrimu. 15 min. žurnalistų: Daivos Bartkienės, Rasos Milerytės, Brigitos Sabaliauskaitės, Viktorijos Vitkauskaitės straipsnį „Perteklinių mirčių priežastys Lietuvos regionuose: išskirtinis tyrimas” kitaip pavadinti, kaip kvailinimo informacija, neįmanoma. Šių žurnalistų ir nepriklausomų tyrėjų grupės galimai pagrindinė užduotis buvo išsityčioti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos Vyriausybės, kuri pagal žurnalistus iš 15 min., „labiau rūpinosi savo įvaizdžiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu piliečių mirtingumui”.

„Laisvi ir nepriklausomi” žurnalistai bei tokie pat tyrėjai ėmėsi darbo Šilalės rajone. Pagal juos yra neatitikimas, kai lapkričio mėn. pranešė, jog Šilalės rajone mirė 8 žmonės (gaila, kad tyrėjai neparašė nuo kokios ligos, bet skaitytojui reikia pačiam suprasti, jog nuo koronaviruso). Vėliau tyrėjai ir grupė žurnalistų išsiaiškino, jog per lapkritį mirė 34 žmonės, o daugiausia praėjusiais metais – 24. Jei Šilalės rajone pandemija per lapkritį nusinešė 8 žmonių gyvybes, tai pridėkime vidurkį mirusių nuo kitų ligų ir gausis 32. Apie mirusiuosius gavo informaciją iš „Gedminos“, teikiančios šarvojimo ir laidojimo paslaugas, bei rajono savivaldybės, kuri informavo, kad mirė 45 žmonės, kai daugiausia Šilalės rajone per lapkričio mėn. mirę 35 žmonės.

Iš šio tyrimo galima teigti, kad Šilalės rajone nuo koronaviruso mirė 10 žmonių, tačiau pateikė duomenis tik apie 8 mirusius, o 2 – prirašė prie kitų ligų. Kodėl mirčių neatitikimą, žurnalistai nusprendė pavadinti perteklinėmis mirtimis?

O toliau – dar gražiau. Šių dienų perliukai žiniasklaidoje – 2021-01-04 LRT televizija praneša, kad „neapskaityta daugiau kaip 400 mirčių dėl COVID-19″. Ir dar dažnas žurnalistas, kai rašo apie koronavirusą, savo straipsnius papildo, jog yra piliečių, kurie netiki, jog egzistuoja koronavirusas, nes nesusidūrė su ta liga. Siūlo eiti savanoriauti ir įsitikinti, jog Covid-19 egzistuoja.

Valdžios paleistą klišę, kaip maldą, atkartoja visokio kalibro politikai, visuomenės veikėjai ir apkvailinti piliečiai.

2021 m. sausio mėn. 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC)  direktorius Robertas Petraitis pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją. Jis pranešė, kad atsiradus informacijai apie galimas perteklines mirtis, atliko tyrimą ir 2020 m. gruodžio mėn. 18 d. nustatė 804 neatitikimus (galimai miršta nuo vienos ligos pagal ligoninės įrašą, o mirties liudijime užrašoma kita mirties priežastis).

NVSC spaudos konferencijoje, vykusioje sausio 3 d. nebuvo nei karto pasakyta apie neapskaitytas mirtis. Direktorius naudojo tik žodį neatitikimai.

„Atviros Klaipėdos“ žurnalistė Palmira Martinkienė, komentuodama tai ką pasakė NVSC direktorius, pateikė ištrauką iš kito informacijos šaltinio. Pirminis šaltinis kalba apie 804 mirčių neatitikimus, o kitas, kuris galimai eina iš Sveikatos ministerijos, – 804 mirtys jau yra pavadintos neapskaitytomis. P. Martinkienės straipsniuką negalima pavadinti informaciją iš spaudos konferencijos, nes ji šalia prideda dar viena šaltinį. Tai gal Klaipėdos žurnalistė atliko tyrimą, nes informacija yra iš kelių šaltinių? Suvelta, kaip priimta mūsų žiniasklaidoje.

Miela žurnaliste, negali būti du visiškai skirtingi vertinimai tų pačių skaičių. Tai kuris šaltinis meluoja? Atsakymo nėra.

Valdžia ir žiniasklaida elgiasi šlykščiai, kai visuomeninkams aiškina, jog specialistai vos ne Dievai.

Šį kartą specialisto, NVSC direktoriaus R. Petraičio, informacija žurnalistams neįtinka. Jie vadovaujasi ekskontrolieriaus sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio raštu, kuriame rašoma apie neapskaitytas mirtis. Kodėl to, nebaigusio medicinos mokslus diletanto A. Dulkio raštą, reikia priimti kaip tiesą?

Neįmanoma žiniasklaidoje sustabdyti pseudoinformacijos, kai ji, kaip lavina, nušluoja tiesą.

Statistikos departamentas informuoja apie mirtis, kurių faktinė data yra ankstesnė. 2021 m. sausio 8 d. Statistikos departamento puslapyje rašoma: „Per praėjusią parą nuo Covid-19 mirusių asmenų skaičius: 28 (detalizuota žemiau). Per praėjusią parą registruota Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė: 16. Per praėjusią parą padaugėjo nuo Covid-19 mirusių (28+16): 44“

Nebuvo ir nėra neapskaitytų mirčių, nes mirčių skaičių nei sumažinti, nei padidinti neįmanoma, nes kai miršta žmogus, tai anuliuojasi to žmogaus asmens kodas ir vyresnio amžiaus žmonėms nebereikia mokėti pensijos.

Pagal R. Petraitį, yra mirčių neatitikimas. Todėl įrašas, kad „registruota Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė: 16“ – galimai melagingas, nes pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo profesoriaus Romualdo Gurevičiaus pasisakymą „Lietuvos ryte”: „Visus mirties atvejus turėsime patikrinti, jei kils įtarimų, bus paprašyta gydytojo pataisyti mirties liudijimą. Juk negalime siųsti į Europos Sąjungą nesutvarkytų duomenų, todėl nėra svarbu, kokius duomenis rinko Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo lapeliuose”.

Ar galima per vieną dieną perrašyti net 16 mirties liudijimų? Ar Statistikos departamentas pateiktais duomenimis apie mirties ankstesnę faktinę datą siekia mus apkvailinti? Ar jis galų gale siekia sutvarkyti sistemą, kuri nustato mirčių priežastis?

Facebooke savo paskyroje politinis veikėjas Kęstutis Skrebys rašo, kad „Nuo pirmadienio Lietuvoje pradėjo dėtis keisti dalykai. Nuo gruodžio mėn. piko mirčių nuo Covid skaičiui kritus penkis – keturis kartus (nuo 130 iki 25 ), valdžiukė sugalvojo keistą triuką… Tam, kad pateisinti valdžiukės iautėjimą, žmogaus teisių ir Konstitucijos mindymą, valdžiukei į pagalba ateina lavonai iš praeities, Walking Dead sezonas 2020…“

Už akivaizdų manipuliavimą mirtimis turi atsistatydinti ne NVSC direktorius, bet LR sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, nes būtent iš jo vadovaujamos ministerijos išėjo raštai apie neapskaičiuotas mirtis, o ne apie mirčių neatitikimą.

Šlykščiausia, kad ekskontrolierius nenori sutikti suklydęs dėl savo rašto apie neapskaitytas mirtis ir nenori pripažinti, kad Lietuvoje yra betvarkė registruojant mirties priežastis. Jis toliau kvailina žmones padedant žiniasklaidai, kuri kaip alkanas šuo lyg kaulą yra įsikandusi žodį „neapskaitytos mirtys”.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Ar sutinkame, jog Skulptūrų parke būtų iškirsta 500 medžių?

Skulptūrų parke pažymėti medžiai, kuriuos reikia iškirsti

Skulptūrų parke pažymėti medžiai, kuriuos reikia iškirsti

Klaipėdos miesto  savivaldybės administracijos direktoriui

Prašymas  įregistruoti iniciatyvinę grupę,   gyventojams  pageidaujant  paskelbti apklausą dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos 

2020-12-31     Klaipėda

 1. Iniciatyvinės grupės klausimas: „Ar pritariate  Skulptūrų parko rekonstrukcijos priežiūros naujos grupės sudarymui, kurios užduotis -   paruošti parko projektą taip, kad būtų atsisakyta iškirsti  didžiąją dalį medžių  iš numatytų  504 vienetų,  kardinaliai pakeičiant   istorinę dalį, atsisakant buvusių kapinių takų atkūrimo, betonavimo, trinkelizavimo, tvorų, vartų ir  tuo  pačių sutaupant ženklią sumą iš  rekonstrukcijai skirtų 3.7 milijonų eurų ?

2. Siūlome  apklausos būdą: tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymą apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Jei koronavirusas taptų trukdžiu  tenkinti mūsų pasiūlymą, tai prašome surasti kitą būdą  parašų rinkimui.

3. Siūlome apklausą atlikti Klaipėdos mieste.

4. Iniciatyvinės grupės atstovas  Virginija Jurgilevičienė.

Asociacija „Klaipėdos  žalieji“ ir Danės bendruomenės asociacija beveik prieš 1,5 metų pateikė skundą dėl Skulptūrų parko sutvarkymo projekto. 2019-07-22 d. vyko jungtinis dviejų komitetų posėdis, kuris buvo įpareigotas visuomenei tik pristatyti projektą, o į skunde pateiktas pastabas ir argumentus koreguoti projektą, nebuvo atsižvelgta. Toks didelis 504 medžių kirtimas – didžiulė žala, didinanti ir taip prastą ekologinę situaciją mieste.  Klaipėdiečiams nepriimtina  ir projekto istorinė dalis. Apie netinkamai paruoštą Skulptūrų parko  istorinės dalies rekonstrukciją    buvo paskelbtas    straipsnis, kurį atspausdino „Vakarų Ekspresas“  https://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/skulpturu-parkas-kokia-jo-istorija-ir-ateitis-1738318/

 Prieš 1,5 metų kai kurie Klaipėdos miesto tarybos nariai buvo nemaloniai nustebinti dėl suplanuotų 504 medžių kirtimų. Tarybos narys A. Vaitkus tarybos nariams ir į komitetą atėjusiems miestiečiams aiškino, kad pats vaikščiojo po parką ir nesutinka, kad reiktų kirsti 500 medžių. Visuomenininkams prašant ir tarybos nariams palaikant buvo sudaryta Skulptūros parko rekonstrukcijos priežiūros grupė.

Laikraščio „Klaipėda“  straipsnyje  „Rengiamasi Skulptūrų parko pertvarkos startui: dėlioja paskutinius taškus“  pateikta informacija,  kad ši grupė  nepakeitė nei  gamtinės, nei istorinės parko pertvarkymo koncepcijos. Nėra ryškiai sumažinto kertamų medžių skaičiaus bei neatsisakyta brangių, atskirų istorinių kapinių detalių atstatymo. Tai tiesiog pasityčiojimas iš Klaipėdos miesto istorijos palikimo,  žalojant vienintelę ramią gamtos oazę miesto centre.

Jei Skulptūrų parko pertvarkos priežiūros darbo grupė  išlaukė  daugiau nei metus, kad galėtų   pateikti dar kartą, tiesa, šiek tiek „papudruotą“,  tą patį projektą, tai gali  palaukti dar tiek, nes 1923 metų  Klaipėdos krašto sukilimo  šimtmečio minėjimas  negali tapti pretekstu suniokoti  miesto centrinius „plaučius“ ir netikslingai iššvaistyti  beveik 4 milijonus eurų.

Skulptūrų parkas 1a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Norisi paklausti R. Karbauskio ir S. Skvernelio: ar turėjote nors lašelį atsakomybės, kai sprendėte išorinio uosto klausimą?

 

 

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

Mes, grupė klaipėdiečių, 2020 metų spalio 5 d. Vilniuje, kai vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių pristatymas, pateikėme peticiją.

Lapkričio 6 d. gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos, tai yra iš planavimo organizatoriaus. Ji informavo, kad mūsų pasiūlymas LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje yra atmestas. Jei nesutinkame su priimtu sprendimu, galime apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Į atsakymą sureagavome ir jį apskundėme. Atsakymą gavome gruodžio 18 d.  Jis netenkina ir savo argumentus pateiksime Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mūsų skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija citavo dalimis ir po citatų teikė savo argumentus, pabraukdama TPĮ 4 straipsnio 4 dalį tokia apimtimi, kokia jiems naudinga. Svarbiausia, kad cituodami tik dalį įstatymo straipsnio, teigia, jog tai išsamus atsakymas. Pagal juos Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens planavimo dokumentams.

Toliau TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra parašyta: „Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“

Kitaip kaip ping pong žaidimu negalima pavadinti mūsų skundų rašinėjimą ir suinteresuotų įstaigų atsakymus.

Mes teigiame, kad TPĮ 4 straipsnio  4 dalyje parašyta, jog Vyriausybės patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi, jei neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Mums atsakymus rašo, jog privaloma, ir nei žodžiu neužsimenama apie prieštaravimus, kadangi puikiai supranta, jog jei yra prieštaravimai, tai privaloma – nebeegzistuoja.

Kadangi galiojančiame senajame svarbiausiame valstybės projektų teritorijų planavimo dokumente (LRBP) yra įrašytos dvi alternatyvos: Melnragė ir Būtingė, tai LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782², nors turi ir statusą – privalomas, tačiau prieštarauja galiojančiam LRBP sprendiniui, reiškia, Vyriausybės nutarimas tampa niekiniu.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Dar kartą pasikartosime, jog LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782² yra niekinis, nes prieštarauja LRBP sprendiniui, kuriame įrašytas ne vienas išorinis uostas, bet du išoriniai uostai.

2020 m. rudenį įvyko rinkimai į Seimą ir naujas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, duodamas interviu 15min.lt., į klausimą „Kokia jūsų pozicija dėl išorinio jūrų uosto?“ atsakė, jog „Jis yra tikrai ne dabarties projektas. Tai šimtmečio projektas….“

LR bendrasis planas skirtas 30-iai metų, ne šimtmečiui. Ką daryti su išorinio uosto sprendiniu, kuris yra įrašytas naujame LR Bendrajame plane? Vienintelis sprendimas – perkelti ir palikti tai, kas buvo įrašyta senajame LRBP, tai yra dvi alternatyvas.

Kitame internetiniame laikraštyje „Atvira Klaipėda“ Aplinkos ministras S. Gentvilas pareiškė, kad „šiandien išorinis uostas neturi finansinio pagrįstumo. Reikia matyti visą medžiagą, bet vis tiek svarstyčiau, kad Būtingės alternatyva irgi turi būti pažymėta.“

Kai beveik 4 metus „valstiečių“ partijos deleguotai Vyriausybei aiškinome, jog išorinis uostas Klaipėdoje yra nepagrįstas jokiais skaičiais ir neatitinkantis Teritorijų planavimo įstatymą, tai girdėdavome atsakymą, kad neteisingai suprantame įstatymą, o pagrįstumą nagrinėsime, kai imsime statyti išorinį uostą.

Norisi paklausti „valstiečių“ partijos pirmininko R. Karbauskio, buvusio premjero S. Skvernelio: kai buvote valdžioje, ar turėjote nors lašelį atsakomybės už ekonominę Lietuvos ateitį, ar tik vykdėte verslo užsakymus?

2020 m. atnešė į valdžią kitus politikus, bet ar su jais ateis kitokie ekonominiai pokyčiai? Ar Lietuvoje valdžia dirbs valstybės, bendrojo gėrio naudai, ar vykdys tik verslo užsakymus ir tyčiosis iš Lietuvos piliečių? Naujos valdžios veikla tuoj pasimatys. Stebime!

 

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Nutylėjimai, paslaptys, kai valdžia kalba apie Deimantę ir Covid-19

2020-12-17 2

Mes, kurie renkamės paklausti valdžios „Ar dar gyva Deimantė?“ esame giliai įsitikinę, kad  Covid  įveiksime, jei Lietuvos valdžia gerbs gyvybę.  Todėl gruodžio mėn. 17 d. 12 val. atėjome  eilinį kartą  į Atgimimo aikštę  užduoti tą patį klausimą.

Šiandien  viešojoje erdvėje pateikiami sergančiųjų skaičiai– tūkstančiai, tačiau klaipėdietė Nijolė, pati būdama medikė,  sužinojo, kad  lapkričio 12 d.  jai nustatytas Covid teigiamas testas! PGR (iš nosiaryklės, gerklės). Besimptomis… Lapkričio 23 d. atliko Anti-SARS-CoV-2(koronaviruso) tyrimą. Atsakymas buvo, jog nėra antikūnių.  Kitaip sakant,  ji nesirgo. Ką patvirtino ir bendradarbių neigiami testai.  Klaidinantys testai  sako tik viena, kad laiku nesuteikiama pagalba tikriems ligoniams, kad  klaidinančių testų tikslas – didinti sergančių ir mirštančių skaičių.

Lietuvos valdžia, naudodama  Covid – 19 nustatymui brokuotus testus, iš tikro, negerbia ir nesaugo gyvybės.

Todėl visokie pertekliniai  draudimai yra tik apsimestinio  rūpesčio tęsinys.   Labai gaila, kad piliečiai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos sąjungos valstybėse reikalauja  gerbti jų teises ir neskleisti melagingų žinių, tačiau valdžios negirdi. Kurčiausia, tai Lietuvos valdžia, nes  klausiame nuo 2012-05-17 d.   ir nenori išgirsti piliečių reikalavimo – parodyti gyvą mergaitę.

Kitas pavyzdys  Stasys, kuriam 79 metai, kuris  susirgo. Visą savaitę  laikėsi temperatūra 40 laipsnių, gydėsi namuose  tik paracetamoliu  ir arbatomis.  Kai nukrito temperatūra, pasitikrino -  teigiamas.  Dešimt dienų išbuvo saviizoliacijoje.

Šitas virusas aiškiai pareiškė, jog Žmogaus gyvybė yra paliekama  spręsti pačiam žmogui.  Įdomu buvo sužinoti, ar skiepysis.  Pasakė, kad ne. Šiais metais jau persirgo, o kitais metais virusas  galimai  bus  mutavęs. Jei lemta, sirgs.

Nepagarba gyvybei, piliečiui, deja,  nėra tik Lietuvos problema. Tai ir Europos sąjungos problema.  Aiškiai  žinome, kad imunitetas yra viena svarbiausių priemonių  apsiginti nuo viruso. Tačiau Europa, pasaulis kalba tik apie skiepus. Kai viską suveda tik į skiepus, tai piliečiams gimsta nepasitikėjimas valdžia ir jos priimtais sprendimais.

Valdžia pareiškė, jog mes  viską žinome, o jus, piliečiai, esate kvailiai, todėl tylėkite.

Tylėti liepia ir dėl Deimantės. Valdžios versija dėl vaiko yra dar šlykštesnė, nes ji piliečius įvardino nusikaltėliais ir , atseit nuo jų, ją paslėpė.

Atėję į Atgimimo aikštę  pareiškėme, jog negražu piliečius niekinti, tyčiotis iš jų, o svarbiausia negerbti gyvybės. Ateisime, klausime bei  lauksime valdžios atsakymo ir 2021 m. sausio 17 d. 12 val.

2020-12-17 1

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Eglės seniūnaitijos bendruomenės darbai

 

ženklas 1Klaipėda negali didžiuotis bendruomeninių organizacijų  gausa. Uostamiestis  turi ir bendruomeninių organizacijų asociaciją, tačiau ją sudaro tik 7 organizacijos. Kita dalis organizacijų, jų tarpe ir Eglės seniūnaitijos bendruomenė, nėra Klaipėdos bendruomenių asociacijos nare.

Ar organizacija nukenčia, kad nėra asocijuota narė? Manau, kad ne, nes savarankiškai veikia nemaža dalis bendruomeninių organizacijų .  Ar yra Klaipėdos mieste bendruomenes vienijančių elementų? Viena veikla, o tai projektai, vienija  didžiąją dalį bendruomenių.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė pagal gyventojų pageidavimus specializavosi gyvenamosios  aplinkos  gerinimo programoje.  Nuo 2017 m., kai bendruomenė įsikūrė Universiteto seniūnaitijos teritorijoje, tai  pastatė 22 suoliukus, atminimo ženklą Sąjūdžio ąžuolui, 12 betoninių šiukšliadėžių bei  dviračių stovus,  įrengė keletą gėlynų.  Taip pat kasmet organizuoja bendruomenės narių susitikimus ir darbų aptarimus  Klaipėdos universiteto kavinėje „Kubus“.

Šiais metais  Eglės seniūnaitijos bendruomenė organizavo gyventojų susirinkimą ne tik kavinėje, bet ir kieme.  Toks renginys buvo organizuotas pirmą kartą drauge su Danės bendruomene. Naujovė, tai kvietimas bendruomenės narius žaisti tenisą, nes „Žemynos“  gimnazija turi įsirengusi nuostabų aikštyną.

2020 metais pagal programą buvo nutarta bendruomenės narius aplankyti namuose ir įteikti vertingas dovanas. Apsilankius, išklausius bendruomenės narių pasakojimus gimė idėja, kad reiktų užrašyti bendruomenės narių pasakojimus ir paruošti leidinį, kuris vadintųsi „Pasakoja „Eglės“ seniūnaitijos bendruomenės nariai“.  Išklausyti, neįžeisti, pasidžiaugti gražiai nugyventu gyvenimu nėra lengvas darbas.  Žmonių gyvenimai – didžiulis bendruomenės turtas.

Projektui skiriami pinigai  tampa lyg  laivas į ateitį, t.y. į kitų metų bendruomenės darbus.

ženklas

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečiams Garliavos įvykiai yra kraujuojanti žaizda

2020-11-17 1

Klaipėdiečiai 2020 m. lapkričio mėn.17 d.  susirinko į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva  Deimantė?“.

Covid-19 epidemija, kaip atėjo, taip ir praeis. Viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Kodėl nesulaukia  pabaigos mūsų klausimas dėl vaiko?  Mes tą vaiką dar 2012 m. saugojome nuo pradanginimo, nuo valdžios noro slėpti seksualinius nusikaltimus.  Visi, kurie važiavome į Garliavą, visi, kurie netikėjome valdžios sukurta versija, jau daugiau kaip 8 metus klausiame apie mergaitės buvimą gyvųjų tarpe.

Mes valdžios sprendimu  tapome pavojus vaikui,  grėsmė aukštiems pareigūnams. Valdžia tai aiškina visus tuos 8 metus per savo medijas. Jei valdžia nesikeis, tai ir toliau tyčiosis iš piliečių ir juos tampys po teismus.

Mums 2020 metų rinkimai į Seimą aiškiai pasakė, kad dar keturis metus būsime vadinami marginalais, violetiniais ir girdėsime, kad vaikas yra valstybės paslaptis.

Susirinkę į Atgimimo aikštę, klausėme vienas kito, ar kitos išeities nėra?  Ji turi būti. Manome,  tai mūsų  koordinuoti veiksmai. Nuo ko reiktų pradėti? Vacys mano, kad nuo klausymų paketo, kuriuos  paruoštume naujai atėjusiems Seimo nariams,  naujai vyriausybei.

Ateisime ir gruodžio 17 d., nes kaltinti piliečius, kad jie yra pavojingi vaikui, o ne valdžiai yra absurdas.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Prašymas panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą

 SKUNDAS, Dėl atsisakymo tenkinti  pasiūlymą   panaikinti  LRBP  sprendinius  susijusius su išoriniu giliavandeniu uostu                                                                                      2020-11-20

Vilniuje, kai  vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (toliau LRBP) sprendinių pristatymas,  pateikėme peticiją, 14 lapų su parašais. Mūsų peticiją priėmė Asta Rokickienė ir  lydraščio kamputyje įrašė datą 2020-10-05 bei pasirašė.

2020-11-06 gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ji informavo, kad mūsų  pasiūlymas, LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti  išorinį giliavandenį uostą Melnragėje,  yra atmestas ir nurodė motyvus.

Jų argumentas mūsų pasiūlymo netenkinti yra toks, jog LRBP sprendiniai susiję su išoriniu uostu Melnragėje   grindžiamas TPĮ 4 str. 4 d.  nuostata.

Iš neteisės negali gimti teisė.  Pateikta nuostata aiškina, kad LR Vyriausybė patvirtino  valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą. LR Vyriausybė nėra Dievas. Ji privalo laikytis įstatyminės tvarkos. Lietuva gyvena, veikia pagal galiojantį LRBP, kuris nėra panaikintas. Jame parašyta, kad yra numatytos dvi alternatyvos dėl galimo giliavandenio uosto: Melnragė ir Būtingė.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Deja, LRBP rengėjai nutarė, kad jų paruošti nauji dokumentai gali prieštarauti galiojančiam   LRBP, nes jie vadovaujasi  2019 m. gruodžio mėn. 11d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 12782².

Labai keistai atrodo  atsakymas,  kad  LRBP yra papildytas  naujais sprendiniais, susijusiais su uosto plėtra. Galimai tai tėra tikslas  nuraminti visuomenę.

Atsakyme rašoma, jog uosto plėtrai prioritetas teikiamas  ties Kiaulės nugara, tai vidinė plėtra. „Išnaudojus šias plėtros teritorijas tęsiama išorinė ( šiaurinė) plėtra.“

LRBP yra dokumentas, o  ne derėjimosi, lyg turguje, objektas, apipiltas pažadais. Atsakyme rašoma, jog nereikės išorinio uosto, kad pradžioje tiks vidinė plėtra, tačiau išnaudojus šią teritorijos plėtrą, imsimės Melnragės, o tik tada ims įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones.

Kiek kainuos poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemonės ?  LRBP  rengėjams tai nerūpi, jiems atrodo, kad užtenka atsakyme įrašyti, kad tuos klausimus svarstysime, kai  Melnragėje įrenginėsime išorinį uostą.

Mūsų peticijoje buvo pareikalauta, kad planavimo organizatoriai įtrauktų į savo planus  „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus. Toks reikalavimas yra todėl, kad LRBP rengėjai teigia, kad Klaipėdos išorinis uostas yra pigesnis negu Būtingės.   Nesuskaičiavus ekologinio kompensavimo priemones, kurios bus reikalingos Melnragės uosto  pasekmėms likviduoti, negalima teigti, kad  išorinis uostas Klaipėdoje yra pigesnis.

Prašome panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris tėra tik  atsirašinėjimas bei įtraukti mūsų pasiūlymus į LRBP sprendinius,   išbraukiant galimybę įrengti išorinį uostą Melnragėje, kaip  neatitinkantį TPĮ.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Vargas dėl tariamų marginalų praeityje ir dabar

2020-10-23 konferencija

                             Spalio 23 d. įvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto organizuota konferencija „Krikščioniškieji mentalitetai vakarinėje LDK dalyje XV–XVIII a.“.  Organizatoriai trumpame kvietimo įvade parašė, kad XX a. pr.prancūzai pasiūlė alternatyvų politinių ir karinių istorinių įvykių vertinimą, kurį pavadino mentalitetų istorija. Kiekviename istorijos laikmetyje įvairios socialinės gyventojų grupės turi savo įsitikinimus, mąstymo ir elgesio  standartus. Dominuojančios grupės elgesį įprasta vadinti mentalitetiniu.  Kita gyventojų grupė, kuri neatitinka visuotinai priimtų standartų, vadinasi mentaline marginalija.

                             Ar galima peržiūrėti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos politinę ir karinę istoriją ir pritaikyti mentalitetų teoriją, t.y. nustatyti savybes, dėsningumus, susisteminti faktus ir pateikti išvadas? Išklausiusi dalį pranešimų neišgirdau, kad politiniams istorijos įvykiams būtų pritaikyta mentalitetų teorija. Teorija yra vienas dalykas, o praeities įvykių vertinimas, faktų susisteminimas, savybių nustatymas, dėsningumų analizė ir išvadų pateikimas, tai visai kas kita. Ar įmanoma  XV a. – XVIII a. šalies kultūriniam, ekonominiam, socialiniam gyvenimui nustatyti įvairių gyventojų grupių mąstymo, elgesio, veiksmo standartus, kuriuos galima būtų pritaikyti mentalitetų teorijai?

 Kas buvo Simonas Grunau?

                             Todėl nutariau pati paieškoti atsakymo, kokiai socialinei grupei priklausė   XVI a. gyvenęs kronikininkas, vienuolis Simonas Grunau. Jis, katalikų bažnyčios tarnas, dirbęs popiežiui. Ši bažnyčia turėjo ir turi turto bei galių, ją aptarnaudavo išsilavinę kunigai ir vienuoliai, kurie vykdė švietėjišką veiklą. Iki 1525 m. S. Grunau priklausė mentalitetinei, t. y. valdančiųjų gyventojų  grupei.

                             Konferencijoje dalyvavęs Egidijus Miltakis ( Lietuvos kultūros tyrimų institutas) jau po konferencijos pasakė, jog  S. Grunau priklausė mentalinei  marginalijai. E. Miltakis, teigdamas, kad S. Grunau priklausė užribiniams, teisus. Valdžia, protas, jėga, švietimas, kultūra nuo 1525 m. atiteko  kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio dvarui. Visi, kas kritikuoja valdžią – marginalai. Kitaip sakant, kai 1525 m. buvo pakeistas ne šalies vadovas, bet šalies valdymo sistema (religinė valstybė tampa pasaulietine)  ir Kryžiuočių ordino mentalitetų atstovai, nenorėję tapti protestantais,  buvo padaryti mentaliniais marginalais, neišprususiais, neišsilavinusiais, užribio bendruomenės nariais.  S. Grunau kaip tik ir sulaukė tokio įvertinimo, atseit, jis yra menko išsilavinimo, didelis religinis fanatikas, be kritinio mąstymo, tikįs stebuklais.

Apie ką kalba Rūdavos mūšis?

                             Ar galime S. Grunau  kaltinti kritinio mąstymo trūkumu? Aprašęs Rūdavos mūšį 1370 m., vykusį šalia Karaliaučiaus, nugalėtojais įvardino lietuvius „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“.

                             Šių metų kovo 13 d. internetiniame laikraštyje Alkas.lt buvo paviešintas Tomo Baranausko straipsnis „Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant“. Istorikas rašo, kad.  anot Vygando Marburgiečio , „Kęstutis su visais leidosi bėgti (…), kol pribėgo savo žemę“, o „Algirdas apsitvėrė miške nukirstais medžiais“. T. Baranauskas priėjo išvados, kad bėgantys tikrai nesusiręstų iš medžių  gynybinio aptvaro, todėl lietuviai turėję išankstinę mūšio taktiką. Kęstutis su  savo kariais vykdė karinius veiksmus prie Rūdavos pilies, o tuo metu Algirdas netoli  pilies su savo kariais, miške apsikirto medžiais. Ar ne keistai atrodo, kai kariuomenė bėga būtent per tą miško vietą, kurioje yra įrengta medžių sąvartomis sutvirtinta laikina tvirtovė? Ne keistai, jei tai įvardiname įviliojimu į spąstus. Tame miške ir įvyko generalinis mūšis, kuriame žuvo ordino maršalas (kariuomenės vadas) ir 26 riteriai. Lietuviai taip pat patyrė netekčių, tačiau nei vienas kunigaikštis nežuvo mūšyje.

                             Ne šiaip sau išdėsčiau Rūdavos mūšio eigą. Aprašymo tikslas yra  argumentuotai įrodyti, jog vienuolis S, Grunau buvo įvaldęs kritinį mąstymą. Jei žuvo kariuomenės vadas-maršalas Heningas Šindekopfas, du komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių, tai tie pateikti faktai pagrįstai  įrodo, kad pergalė prie Rūdavos pilies buvo lietuvių.

                             Kodėl kiti šaltiniai ir istorikai pergalę skiria Ordinui? Todėl, kad ir šiandien kiekviena kariaujanti pusė  informuoja apie savo laimėjimus, nes tai skatina patriotizmą, bet ne tiesos paieškas. Ordino argumentai, kad pergalė buvo brolių, yra grįsta tuo, jog lietuvių kariuomenė pasitraukė. Jos ir buvo tokia užduotis, nes atvyko žiemą, trumpam laikui, naikinti ir prisigrobti, bet ne užkariauti.

                             Kai tik atsirado valstybės, kai tik prasidėjo karai, tai politinis vertinimas tampa svarbiausiu ir valdžioje esantys reikalauja rašyti apie jų pergales.  Tai pripažįstama visuotinai priimto mąstymo standartu. Jis egzistuoja ir šiandien. Jei nepateiki tinkamo politinio vertinimo, tariamai teisingo, tai neturi kritinio mąstymo, neatitinki priimtų mąstymo standartų ir priklausai marginalų grupei.

 Ar S. Grunau – religinis fanatikas?

                             Kitas Domininkonų vienuoliui S. Grunau mestas kaltinimas, kad  jis yra didelis religinis fanatikas, tikįs stebuklais. Čia kalbama apie jo prakeiksmus  naujai susikūrusiai 1525 m.  Prūsijos valstybei, kai kunigaikštis Albrechtas  Brandenburgietis su daugeliu Vokiečių ordino riterių priėmė evangelikų liuteronų tikėjimą, išvijo Romos popiežiaus vienuolius, kunigus ir pasidalijo Katalikų bažnyčios ir dvasininkų turtus.

                             Albrechto Brandenburgiečio dvaras uždraudė S. Grunau ir kitiems katalikams sakyti bažnyčioje pamokslus. Domininkonas buvo pasipiktinęs  turto atėmimu ir aiškino, kad naujas tikėjimas, iš tikro, yra materialiai naudingas naujiems ponams, o Prūsijos gyventojams atneš tik nelaimes. Ar tokius teiginius galime priskirti religiniam fanatikui, ar tikrovę suvokiančiam, loginį mąstymą įvaldžiusiam atstovui?

                                     Jei  riteriai, o jie nebuvo ubagai, nebūtų pasiglemžę katalikų bažnyčiai priklausančio turto, jei būtų likę Žygimanto Senojo, o vėliau jo sūnaus priklausomybėje – Prūsijos likimas būtų  kitoks, tikrai ne toks tragiškas,  kokį teko patirti 1945 metais Prūsijos gyventojams. S. Grunau liūdnos pranašystės išsipildė XX a. . Žinant  du dėmenis, (svetimo turto užvaldymą ir kitos nuomonės uždraudimą) nesunku numatyti veiksmų pabaigą. Krachas tai visuomenei! Tai kur čia S. Grunau religinis fanatizmas?

 Analogija su šiandiena

                             Kas vyko praeityje ir kas vyksta šiandien? Už valdžios vyrų ir moterų stovintys oligarchai reikalauja iš visuomenės atitinkamų įsitikinimų, mąstymo ir elgesio standartų, kurie didina jų turtus. Tai vadinama mentalitetiniu arba dar kitaip – „protingu” mąstymu. Jei valdžiai teigiate, kad ji savo priimtais sprendimais naikina ateinančių kartų egzistenciją, tai tampate marginalais.

                             Laikas kalbėti tiesą apie absurdišką mentalitetų teoriją, kurios tikslas  pateisinti valdžios godumą. Plėšikaujančios valdžios veiklos rezultatas visą laiką toks pat –  nukenčia piliečiai, o  vėliau oligarchai ir patys save sunaikina. Taip buvo praeityje, taip tebevyksta ir šiandien. Todėl kiekvieno piliečio, visuomenės pagrindinė užduotis – stabdyti valdžios godumą.

2020-10-23 konferencija 1

2020-10-23 konferencija 2

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0