Ir vėl piketuosime dėl Lietuvos bendrojo plano

2019 m. gruodžio mėn.  4d.  12.00 val.  Vilniuje prie Vyriausybės rūmų  ( Gedimino per. 11) vyks piketas. Renginio tema  „Bendrasis planas – Lietuva 2030. Kokiu eisime keliu?“  Lietuvos bendrojo plano rengėjai  šį klausimą uždavė  konferencijos, vykusios  Vilniuje 2019 m. spalio 4d.,  metu.

Organizatoriai pasikvietė svečią iš Airijos, kuris  paaiškino, kad  jo šalis yra padalinta  į tris teritorines dalis ir tik vienoje auga gyventojų skaičius, o kitos dvi turi problemų. Viena  iš svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė airiai,  yra aprūpinti  gyvenamuoju plotu  apie 1 milijoną gyventojų. Jie savo veiklą numatė dešimtmečiui – iki 2027 metų.   Suplanuota  ir  116 milijardų eurų suma. Airijos regionai turi būti  lengvai pasiekiami. Dėl to tiesiami keliai, internetas ir statomi gyvenamieji būstai.

Svečias savo kalbą   apie planinį Airijos vystymąsi užbaigė teiginiu,  kad turi didelę paramą iš gyventojų.

Deja, kai buvo pristatytas Lietuvos bendrasis  planas, pasisakiusieji iš regionų  plano teikėjus  kritikavo  už deklaruojamą partnerystės principą.  Profesorius Paulius Kavaliauskas  ir klaipėdietis architektas Edmundas Benetis  pažėrė daug kritikos, pastabų, pasiūlymų. Manome, jog kritikavo todėl, kad Lietuvos  bendrasis planas persmelktas  sovietinio planavimo dvasia. O ir patys  šio plano organizatoriai, pristatydami  Lietuvos bendrąjį planą,   didžiavosi, jog yra tęstinumas, kurio pradžia yra 1964 regiono planavimo schema.  Plano pristatytojai  apie jūrinę dalį  nepasakojo. Mus Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė Zita Daugintytė buvo informavusi, kad Klaipėdos uosto plėtrą tuomet ruošė  Leningrado  ( dabar Peterburgo) projektuotojai.  Jie  uosto plėtrą  suplanavo    Melnragės kryptimi.   Sovietinio planavimo principai buvo perkelti  į Lietuvos bendrąjį planą ir 2002 m. patvirtinti Seime. 2002 m. Lietuvos bendrojo plano kūrėjai turėjo  šiek tiek sąžinės, orumo ir Leningrado  specialistų siūlytą Melnragės variantą pateikė tik kaip alternatyvą. Buvo pateikti du variantai: Melnragės išorinis uostas ir Būtingės išorinis uostas. Naujame 2030 m. Lietuvos bendrajame plane, kurį Lietuvos vyriausybė ruošiasi teigti  Seimui patvirtinti siūlomas Melnragės išorinio uosto variantas, kaip progresyvesnis ir pigesnis.

Kalbant  apie Lietuvos bendrąjį planą galima  pasakyti, kad jis neturi gyventojų palaikymo, o  susilaukia tik  specialistų kritikos.

Lietuvos bendrojo plano kūrėjai   pakvietė iš Airijos specialistą pristatyti jų  bendruosius planus, tačiau gerosios vakarų šalies patirties neperėmė.  Mes,  gyventojai, išgirdę progresyvios valstybės patirtį , esame nustebę, kodėl Lietuva nesimoko iš valstybių, kurių ekonominiai, socialiniai rodikliai yra žymiai geresni.

Nei verkti, nei juoktis, kai Lietuvos bendrojo plano organizatoriai didžiuodamiesi teigia, kad Lietuva yra pirma tarp kaimynų: nei estai, nei latviai tokių planų neturi. Estai ir latviai  galimai ir nesukurs tokių vystymosi planų, kaip Lietuva,   nes  mūsų kaimynai sėkmingai valosi nuo sovietinio tvaiko.

Lietuva, jos ateitis  klimpsta, nes  ji neturi pagrindų,  turi tik vieną jau gana ilgalaikį valdžios  reikalavimą – nemąstyti,  o veikti pagal valdžioje esančių nurodymus.  Todėl pristatydami Lietuvos bendrąjį planą gyrėsi, jog jis yra grindžiamas holistiniu principu, t.y. viskas viename.   Klausantis airio supranti, kad jų pasirinktas principas yra redukcionistinis,  t.y., išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis.

Lietuvos bendrieji planai turėjo būti pradėti nuo diskusijos ir sutarimo kokiu keliu eis Lietuva.  Ar sovietiniu ir planuos šalies ateitį pagal holistinį  principą? O gal  Lietuva eis vakarietišku keliu ir perspektyvius planus ruoš dalimis?

Lietuvai jokios žalos nebus nepriėmus  tęstinio sovietinio planavimo produkto.

Todėl Vyriausybės narių prašome  netvirtinti nei vieno iš dviejų teikiamų  Lietuvos bendrojo plano pasiūlymų.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Miško kvartalo bendruomenė

Melnragės bendruomenė

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Baigiate šantažuoti – dirbate Lietuvai

Irena ir Zita prie Vyriausybės

2019 m. lapkričio mėn. 27 d.   klaipėdiečiai piketavo  prie Vyriausybės rūmų   Piketo tema „ Baigiate šantažuoti – dirbate Lietuvai“.  Apie organizuojamą renginį informavo įvairius žiniasklaidos kanalus, tai valstybinę televiziją,  LNK, TV3 televiziją, naujienų portalus: „Delfi“, „15 min“, „Alfa“, klaipėdietišką  portalą „Atvirą Klaipėdą“, dienraštį „Lietuvos rytas“, „Respublika“.

Kvietime  surašė savo nuomonę. Ji tokia, kad žiniasklaida vieninteliu tikslu, o tai vykdydama šantažą, viešina Lietuvos Respublikos  Susisiekimo ministro  Jaroslav  Narkevič  pietus, Seimo viešbutį, Ji tai daro todėl, kad  J. Narkevič  tęstų buvusio Susisiekimo ministro Roko Masiulio darbus.  Neatsitiktinai  prieš  labai svarbų  vyriausybės posėdį, kuriame turi būti  priimtas sprendimas dėl Klaipėdos jūrų  uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo,  išvakarėse pasirodė straipsnis  apie nelegalią žvejybą.  Internetiniame laikraštyje  DELFI  skaitome straipsnį pavadinimu „Lietuvoje Ministro  Narkevičiaus bėdos nesibaigia: įtariamas brakonieriavimu Trakų r. ežere“.  Manome, kad tai šantažas, kuriuo siekiama, jog  būtų patvirtinti „skaidriausio  kovotojo su korupcija“ R.  Masiulio planai.  Vienas iš jų – Klaipėdos uosto bendrasis planas.

Manome, jog šantažuojamas dėl Klaipėdos jūrų uosto   bendrojo plano  patvirtinimo yra ne tik ministras Jaroslav Narkevič, bet ir mes, Klaipėdos miesto gyventojai.  Šantažo esmė,  nepritardami maksimaliai uosto plėtrai,   stabdome  25 tūkstančių  darbo vietų   kūrimą, 2 tūkstančių  įmonių atsiradimą,  1,5 milijardų eurų investiciją.  Klaipėdos savivaldybė garsiai pasiskelbusi apie  Mėlynojo  proveržio  įgyvendinimą, kol kas  jį realizuoja tik savo popieriuose ir reikalavimuose didinti išlaidas mistinėms  įmonėms ir darbo vietoms. Viena iš  įstaigų, VšĮ  „Klaipėda ID“, kuri yra prisiėmusi įvykdyti 25 priemones,  rezultatais negali pasigirti.  Šiandien ši organizacija  prašo savo veiklai, kuri galimai bus  ir toliau  popierinė,   apie 400 000 eurų.

Pavargome nuo dirbtinų proveržių, kuriems iš biudžeto sumokami  didžiuliai pinigai,  o  pažadėtos  naujos darbo vietos  ir lieka tik pažadais , reikalaujame pažiūrėti tikrovei į akis. Reikalaujame negąsdinti  Lietuvos gyventojų, kad nepatvirtinus  Klaipėdos uosto bendrąjį planą,  ateityje prarasime  jūrų uosto lyderio pozicijas.    Prašome  įsiklausyti į architekto, kuris su bendraisiais miesto planais pradirbo daugiau kaip 40 metų ,  prašymą  nesunaikinti   miesto bei uosto .  Prašome  netvirtinti  „sąžiningiausio“ Susisiekimo ministro  R. Masiulio   sukurtų  pseudo proveržių.

Šį išsiųstą tekstą  beveik visi portalai į kuriuos buvo kreiptasi neatspausdino, nepaviešino.   Sureagavo tik naujienų portalas „Atvira Klaipėda“. Ji patalpino straipsnį pavadinimu „Piketuos prieš uosto bendrąjį planą“ https://www.atviraklaipeda.lt/2019/11/27/piketuos-pries-uosto-bendraji-plana/.  Prie piketuotojų priėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.  Taip pat  publicistas iš  laikraščio“Literatūra ir menas“ Marijus Gailius. Jis, gimęs Palangoje, supranta kokia trapi ir nemokšoms negailestinga yra jūra.  Vilniečiai, kurie atėjo palaikyti akcijos, sutinka, kad maksimalią uosto plėtrą būtina civilizuotai  reguliuoti, jei nenorime, kad jūros krantai būtų nuplauti.

 Klaipėdos jūrų  uosto  bendrasis  planas  Vyriausybės posėdyje nebuvo  patvirtintas, galimai dėl Susisiekimo ministro pasisakymų, jog jiems tikrai rūpi, kad klaipėdiečiai turėtų geresnes sąlygas.

Vėliau pratęsė piketą prie  Prezidentūros.  Prie piketuotojų priėjo Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič. Jam buvo priminta, kad Prezidentas nepritaria grubiai invazijai  į Klaipėdos miestą, pajūrį.

Ne šiaip sau  respublikinė žiniasklaida ignoruoja šį ir visus kitus renginius, kurie yra skirti bendrajam uosto planui,  galimai jai yra duotas nurodymas tylėti. Kodėl?

Irena, Meras, Zitapiketas prie Vyriausybės a

Irena ir Zita prie Prezidentūros

Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Melnragės bendruomenė

Miško kvartalo bendruomenė

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Dėl Martino Žaltausko kandidatūros į VTEK nario pareigas

 

Dėl Martino Žaltausko kandidatūros į VTEK nario pareigas

2019-11-26

Klaipėda

 Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis parlamentui pristatė Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos teikiamą Martino Žaltausko kandidatūrą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario pareigas.

Mes, klaipėdiečiai, su kandidatu  į VTEK nario pareigas  Martinu Žaltausku  esame susidūrę, kontaktavę įvairiais laikotarpiais. Dar moksleivis M. Žaltauskas  pradėjo savanorišką veiklą  Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centre ( KNOIC) . Šios organizacijos pirmininkas buvo  Vytautas  Valevičius. Jo  vadovaujama organizacija dirbo labai gerai, mieste turėjo aukštą pasitikėjimo  reitingą, savivaldybė visada derindavo savo sprendimus su  nevyriausybinėmis organizacijomis.  M. Žaltauskas tik „sušilęs kojas“  KNOIC organizacijoje įvykdė perversmą.  Jis 2000m., neinformavęs KNOIC steigėją ir direktorių V.  Valevičių, nutraukė steigėjų narystę ir pakeitė juos naujai priimtais nariais, pasitvirtino  organizacijos įstatus.  M. Žaltausko prisistatymas, jog  „Sieksiu, kad interesų derinimo normų įgyvendinimas būtų aiškus, paprastas ir užtikrinantis visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir pareigūnais“, – lyg patyčios,  nes perversmininkas  niekada nesuinteresuotas  užtikrinti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais. Pridedame  narių sąrašą, kuris akivaizdžiai rodo įvykdytą neteisėtą  veiksmą.

Ar gali etikos komisijos nariu būti perversmininkas, karjerą darantis lipant “per galvas“ savo kolegoms?

M. Žaltauskas  nuo 2005 metų vadovauja Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Į jį kreipėsi viena Klaipėdos nevyriausybinės organizacijos  atstovė klausdama,  kodėl  yra atmetinėjami  pilietinių organizacijų projektai, kodėl juos nefinansuoja?  Atsakyta buvo taip, kad turi stoti į skėtinę organizaciją, jei nori gauti finansavimą.   Išgirdę tokį atsakymą,  manome, kad  M. Žaltauskas  padarė didžiulę žalą  5- osios  valdžios nepriklausomumui, geram įvaizdžiui.  Manome, kad M. Žaltauskas  proteguoja nepotizmą, palaiko  tik savus, tik savo rato organizacijas.

Ar gali etikos komisijos nariu būti  asmuo,  kurio veikla yra padariusi didelę žalą nevyriausybinėms  organizacijoms,  5-ajai  valdžiai,  kurios  misija kurti pilietinę visuomenę?

Virginija Jurgilevičienė,                      Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Virginijus Partaukas                            Klaipėdos jungtinis demokratinis  judėjimas

Inga Gorochovenka                               Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

Klaipėdos atstovybė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Laisvę Neringai Venckienei

2019-11-17 d

Lapkričio mėn. 17 d. 12 val. klaipėdiečiai atėjo  į  Atgimimo aikštę.

Mergaitės  klausimas „Žmonės jūs, ar ne žmonės?“ skamba kaip priekaištas, kaip prašymas.

Deimantei, o gal greičiau sau,  norime pasakyti, kad norime būti žmonėmis. Todėl piliečiai   kiekvieno mėnesio 17 dieną, kai valdžia nutarė, jog galima smurtauti prieš beginklius žmonės, jėga iš namų išvilkti mergaitės senelius , o pačią mergaitę, panaudojus skausmo priemones,  išnešti,    renkasi  su plakatais.  Tai taikus protestas  skirtas priminti  valdžios platinamą  melą ir  stabdyti žmonių kvailinimą.

Sustoję praeiviai skaitė plakatus. Vienas vyras ilgai stovėjo, kad teko jo paklausti, ar sutinka su  mūsų kolegos Virginijaus Partauko  tekstais. Žmogus pasakė, kad Taip. Jis turėjo bylą teisme,  žuvo   sūnus. Teisėjai jo sūnaus byloje pasisakė taip, kai  buvo pastebėta, kad nėra avarijos kaltininkės kraujo tyrimo, nereikia, nes ji buvo blaivi.  Teisėsaugai žmogaus gyvybė yra niekinė, jos ji negina.  Garliavos bylos tapo pavyzdžiai, kaip teisėtvarka gali savivaliauti, demonstruoti įtakų galias. Iš jų mokosi kiti teisėjai ne ginti teisingumą, bet vykdyti užsakymus.

Teisėja Neringa Venckienė supratusi,  kaip dirba trečioji valdžia – teisėsauga išvyko iš Lietuvos į Jungtines valstijas.

Klaipėdiečiai 2019 m.  lapkričio mėn. 17 d.    jau 90 kartą pasmerkė  teisėtvarkos absurdiškus sprendimus: surežisuoti  ir 8  žmonės  nuteisti dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, sukurpti bylas ir nuteisti senelius Kedžius ir jų kaimynę Olgą Girdauskienę už tvirkinimą,    įkišti į kalėjimą nekaltą žmogų – Raimundą Ivanauską.

Valdžios savivaliavimas, galių demonstravimas tęsiasi.   Šiandien visa Lietuva stebi, kaip parsivežę Neringą Venckienę laiko kalėjime, atseit ji gali pabėgti.  Kur pabėgti? Ką čia svaičiojate, sėdintis valdžioje?  Ar pasiseks mums, padedant Karoliui  Venckui kontroliuoti „apsirgusią“ lietuvišką teisėsaugą ir neleisti savivaliauti?

2019-11-17 e2019-11-17 b2019-11-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečiai išklausė Valstiečių ataskaitą. Kada išgirs kitų tarybos narių ataskaitas?

Arvydas Vaitkus, a

Valstiečių žaliųjų sąjungos  Klaipėdos frakcija Klaipėdos miesto taryboje lapkričio mėn.  4d kartu su Seimo nariu Dainiumi Kepeniu pakvietė klaipėdiečius į susitikimą. Frakcijos vadovas Arvydas Vaitkus  susirinkusius informavo, kad  pateiks trumpą  ataskaitą, t.y.   ką   daro ir darys būdami  opozicijoje. Viena,  svarbesnė  frakcijos  užduotis,  -  Klaipėdos miesto bendrojo plano tvirtinimas. Džiaugėsi, kad Finansų ir ekonomikos  komitete  jam pasisekė priimti nutarimą, jog naujai sudaryta projekto priežiūros darbo grupė kontroliuos Skulptūrų parko rekonstrukciją. Kai kurie Skulptūrų parke numatyti  darbai  A. Vaitkui atrodė labai keisti , pav.,  aptverti skulptūrų parką. Tvoros paskirtis apsaugoti vaikus, kad neišbėgtų  į judrią gatvę. Frakcijos vadovui toks tvoros  motyvas, kuris kainuos 700 000 eurų,  atrodė nerimtas.  Frakcijos narys Vidmantas Dambrauskas  teigė, kad klaipėdiečiams  aktualius klausimus  sprendžia  padedant kitiems opozicijos nariams, paminėjo Niną Puteikienę.   Jai perėmus iniciatyvą dėl Pašto pastato išsaugojimo, prisidėjus Valstiečiams, buvo sustabdytas pašto pastatų perdavimas į aukcioną.   Valdančiųjų savivaliavimu laiko tai, kad komitetuose įprastą  6 narių skaičių,  pakeitė  į  7 narius.  Keisdami narių skaičių tarybos  komitetuose,   valdantieji sudavė smūgį demokratijai, klaipėdiečių interesams. Klaipėdiečiai  per rinkimus  atidavė savo balsus ne tik Grubliausko komitetui ar Konservatoriams,  bet  ir Valstiečių partijai, kuri taip pat  turi prisiimti sprendimų atsakomybę.  Klaipėdiečiams  opozicijos darbai aiškiai matytųsi , kai  balsuojant komitetuose  pozicijos ir opozicijos  jėgos būtų lygios. Valdantieji komitetuose dirbtinai padidino savo atstovų skaičių, suvaržė valstiečių galimybes balsuojant turėti lygias jėgas su grubliauskininkais ir konservatoriais. Dėl to valstiečiai kreipėsi į Administracinį teismą.

Valstiečių frakcijos vadovą taip pat nustebino savivaldybės įmonių pelningumo 33 % rodiklis.  Ar čia tik fakto konstatavimas?  Ar  bus daromi  klaipėdiečiams naudingi  mokestiniai pokyčiai?

Susirinkimo formatas buvo toks: pagrindinis laikas buvo atiduotas susirinkusiųjų pasisakymams ir klausimams.

Vieni klaipėdiečiai atėjo su konkrečiais klausimais, pav. Valerija, klausė kodėl Maximos parduotuvė  aptvėrė mašinų stovėjimo aikštelę ir vakarais transportą  pasistatyti gali tik už mokestį? Kita klaipėdietė klausė, kada  nebevažiuos krovininės mašinos  Kalnupės gatve? Gyventojai nesutinka  su  apsauginių sienelių statyba, jie  nori  aplinkelio.

Kita dalis atėjusių buvo įvairių nevyriausybinių  organizacijų nariai. Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas  Gintaras Ramašauskas ne tik pasisakė, bet dar    perdavė klausimus  raštu. Smeltės   gyvenvietės žmonių  problemas išsakė  jų  atstovas.  Jis pasisakymą užbaigė taip, jei niekas nesikeis, atvirkščiai,  jo bendruomenės gyvenamojoje aplinkoje tik blogės gyvenimo sąlygos, tai   imsis drastiškų  priemonių.  Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė  pasidalino įspūdžiais, kuriuos patyrė aplankiuis  kaimyninės šalies uostamiestį Ventspilį.

Klaipėdiečiai mano, kad valstiečiai surinko mažiau rinkėjų balsų ir  netapo valdančiaisiais  vien todėl, kad  su jų atėjimu būtų  paspartinta maksimali uosto plėtra.  Šiandien suplanuota  uosto plėtra  yra naudinga tik verslo magnatams,  bet ne Lietuvos ekonomikai, o  miestui tai tik  mirtis. Todėl medžių naikinimas,  taršos problemos  - antrinis klausimas.  Svarbiausia  ir reikšmingiausia problema išlieka, ar bus pritarta maksimaliai uosto plėtrai Klaipėdoje? Ar bus statomas antras uostas Būtingėje?   Iš valstiečių tik vienas  Vidmantas Dambrauskas, tiesa, jau po susitikimo  teigė, kad darys viską,  jog  išorinis uostas Melnragėje nebūtų  planuojamas. Arvydas Vaitkus pritarė, jog tarši krova turi būti iškelta iš miesto.

Ligita Girskienė   norėjo sužinoti, ar reikia organizuoti susitikimus kiekvieną mėnesį, pav.,  pirmą  mėnesio savaitę.  Ar susitikimai turėtų būti teminiai ar pagal interesų  grupes?

Klaipėdiečiai laukia susitikimų ir su kitomis miesto taryboje esančiomis frakcijomis, tarybos nariais, o taip ir Seimo nariais.

Ataskaitą turime tik iš vieno Seimo nario  D. Kepenio. Jo darbai surašyti  brošiūroje  ir buvo dalinami per susitikimą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Klaipėdiečių reikalavimas: laisvę Neringai Venckienei, kovotojai prieš pedofiliją

2017-10-17

Nepriklausomoje  Lietuvoje, kuri  greitai minės  30 -metį ,  pergyvenome   daug politinių, visuomeninių  įvykių.   Vienintelis nenutrūkstamas , pastovus  visuomeninis  reiškinys,  vykstantis  daugiau kaip šešis metus, yra  reikalavimas atskleisti tiesą apie Garliavos įvykius.

Klaipėdiečiai renkasi kiekvieno mėnesio 17 dieną į  pagrindinę miesto aikštę su plakatais, su prašymu, kad  valdžia teiktų įrodymus, jog Deimantė yra gyva.  Šios mergaitės  gyvybė yra pavojuje, nes ji  yra  liudininkė, jog taip vadinamas Lietuvos elitas,  ypatingai iš valstybinio saugumo  departamento, tėra degradavę pedofilai.  Jų valdžia, jų teismai, jų prokuratūra, t.y. visa teisėtvarka.

Atsineša ir naujų plakatų, vienas iš jų, kad Lietuvoje Neringai Venckienei būtų grąžinta  laisvė.

Neringa Venckienė matė vienintelę išeitį  bėgti iš  galingų neteisybės gniaužtų .  Ar toks Neringos priimtas sprendimas buvo teisingas?  Mes, kurie netikime nei viena valdžios pateikta versija, esame giliai įsitikinę, kad  buvo priimtas  teisingas sprendimas.

Kai valdžia ilgai delsusi, sąmoningai neieškojusi  N. Venckienės  net 6-rius  metus, nutaria ją parsigabenti į Lietuvą,  kyla vienintelis klausimas,  kodėl jos prireikė  prieš 2020 m. rinkimus į Seimą?

Manome todėl, kad jie, degradavusio elito atstovai,  kaip šachmatų lentoje yra išdėlioję politinius ėjimus ir taip vadinamiems marginalams, patvoriniams yra  paruošę  politinį užribį.   Manome, kad valdžios tikslas yra toks, jog paskleidusi gausiai melą ir patyčias,  kai  prasidės teismų virtinė prieš Neringą Venckienę,  sieks atkratyti, suskaldyti  rinkėjus per 2020 m. rinkimus į Seimą. Lietuvoje dar nėra   N. Venckienės, tačiau   melagingi straipsniai jau išvysta dienos šviesą.

Kokius turime priimti sprendimus, kad  nebūtume sunaikinti taip vadinamo lietuviško elito? Pirmiausia likti prie pagrindinio reikalavimo, kuris yra susijęs su mergaite, su jos gyvybe.

2019-10-17 a2019-10-17 d

Ateisime ir lapkričio  mėn. 17 d., būti abejingais yra nusikaltimas Lietuvai ir jos ateičiai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 6

Amžina atmintis genocido aukoms

2019-10-16f

Lygiai prieš 75 metus, spalio mėn, 16d.   Tarybinė kariuomenė įžengė į  Mažąją Lietuvą.  Kodėl mūsų gentainiai pirmieji  gavo rusų kariuomenės propagandininko rašytojo Ilja Erenburgo     kerštu persunkto atsišaukimo : „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!”   smūgį?    Per sovietinį genocidą 1944–1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės).

Atsakymo,  kodėl šį kraštą persekioja  negandos,  kodėl turėjo patirti galimai sadistinių polinkių sovietų kariuomenės rašytojo  kvietimą, neturime.

Manome, kad viena iš naikinimo priežasčių yra ta, kad gyveno savo istorinėje  etninėje žemėje.

Turime, o tiksliau privalome  prisiminti ir pagerbti  nekaltų žmonių sunaikinimą.

Mažosios Lietuvos  reikalų  tarybos Klaipėdos  krašto skyrius  kasmet spalio 16d. ateina prie prūsų karo vado Herkaus Manto  paminklo ir uždega  prisiminimo žvakutes  genocido aukoms.  Susirinko ir 2019 m. spalio 16 d. pasakyti, kad negalima pamiršti nekaltų žmonių  pralieto kraujo.

2019-10-16 q2019-10-16 w2019-10-16h2019-10-16g

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Ką veikia Vyriausybės sudarytoje išorinio uosto komisijoje Klaipėdos miesto meras?

  • Viešiname mūsų prašymą, kurį adresavome Lietuvos Respublikos vyriausybei, Ekonomikos politikos grupės vadovei Linai Liubauskaitei ir atsakymą, kuris pažymėtas raudona spalva

 PRAŠYMAS 

2019-10- 10

                             Laba diena,  Lina, esu Klaipėdos miesto Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė  tai pat ir Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė. Mano  bendražygis Virginijus Partaukas prieš savaitę turėjo garbės su Jumis kalbėtis telefonu,  mums klaipėdiečiams aktualiu uosto plėtros klausimu.

Kadangi Jūs prisidedate prie Išorinio uosto plėtros komisijos darbo ir  maloniai pažadėjote mano kolegai padėti labiau susiorientuoti mums svarbiame procese, norėčiau užduoti keletą klausimų:

  1. Ar tikrai Komisijos posėdis suplanuotas 2019-10-22,  kelintą valandą ir kur?

Komisijos posėdis planuojamas 2019 m. spalio 22 d. 11.00 val. Vyriausybės rūmuose.

2.Ar posėdžiai būna atviri, dalinai atviri? Ar galėtų 2-3 ar daugiau  klaipėdiečių stebėti posėdį ir  vienas ar du miestiečiai pasisakyti posėdžio metu?

Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų atstovus, kurių pozicijos posėdžiuose pristatomos per Komisijos narius. Klaipėdos miesto bendruomenių ir visuomenės atstovų pozicija atstovaujama per Klaipėdos miesto savivaldybės merą, kuris yra įtrauktas į Komisijos personalinę sudėtį.

3. Ar  ši Komisija turi prisiėmusi  nuostatus, ar vadovaujasi vyriausybės nutarimu dėl komisijos sudarymo? Jei yra komisijos darbo reglamentas, tai norėtume su juo susipažinti.

Komisija sudaryta Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 (pakeitimas – 2019-09-04 d. nutarimas Nr. 923), personalinė sudėtis patvirtinta Ministro Pirmininko 2017 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 228 (2019-09-12d. potvarkio Nr. 195 redakcija). Komisija savo darbe vadovaujasi minėtu Vyriausybės nutarimu ir Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarka, nustatyta Vyriausybės darbo reglamente (Vyriausybės 1994 rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 su atitinkamais pakeitimais).

4. Ar mes, klaipėdiečiai ir  miesto taryba reikalaudami Mero,  grįžusio iš Komisijos posėdžių, atsiskaityti, pažeistume  Komisijos darbo reglamentą ar kitus teisės aktus?

Manyčiau, kad nepažeistumėte.

5. Ar mums pateikus Klaipėdos miesto tarybai   prašymą nustatyti Merui teises ir pareigas bei jų mąstą atstovaujant  bendruomenę  Komisijoje būtų perteklinis, neteisėtas  ar prieštaraujantis Komisijos reglamentui?

Manyčiau, kad tai nebūtų perteklinis prašymas, tačiau tokie klausimai turėtų būti keliami Klaipėdos miesto tarybai ir merui.

 6. Kur ir kaip galėtume susipažinti su visų įvykusių Komisijos posėdžių  protokolais?

Kol kas vyko tik vienas Komisijos posėdis (2018 m. kovo 12 d. – protokolas pridedamas), o su medžiaga ir protokolu galėtų Jus išsamiau supažindinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras, kuris turėtų atstovauti Jūsų interesus Komisijoje.

Iš anksto dėkojame už mums skirtą laiką  ir atsakymus į  aktualius klausymus.

Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdiečiai tęsia susirašinėjimą išorinio uosto klausimu  ir siunčia raštą premjerui.

    •  Virginija Jurgilevičienė,
    • gyv. Kretingos g.13-2, Klaipėda
    • Virginijus Partaukas
    • Poilsio g. 37-97, LT-93169 KLAIPĖDA.
    • tel.860344258
  •  Lietuvos Respublikos vyriausybei
  • Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
  • LRVkanceliarija@lrv.lt

PRAŠYMAS

2019-10-20

Klaipėda

                               Klaipėdiečiams aktualiausias  klausimas yra maksimali uosto plėtra. 2019 m. kovo mėn. Vilniuje, Vyriausybėje vyko Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos ( toliau  Komisija) posėdis. Bendruomenės atstovai nebuvo priimti, nors kreipėsi raštu dėl priėmimo į  Komisijos posėdį ir buvo atvykę į Vilnių.  Po to   grupė piliečių kreipėsi į Klaipėdos miesto Peticijų komisiją prašydami, kad Meras, grįžęs iš Komisijos posėdžių, atsiskaitytų.   Peticijų komisija kreipimąsi nepripažino peticija. Tada kreipėsi į Miesto tarybą, kad ji įpareigotų Peticijų komisiją svarstyti pateiktą prašymą.  Klaipėdos miesto taryba  nutarė pritarti  Peticijų komisijai ir nusprendė, jog meras neturi atsiskaityti  kaip Komisijoje  gynė miestiečių interesus.

                             Klaipėdos miesto bendruomenės narius, atvykusius į Vilnių kovo mėn.,  Lietuvos Respublikos vyriausybės Ekonomikos politikos grupės vadovė Lina Liubauskaitė, informavo, kad įtraukė klausimą apie “dalyvavimą ateityje į MP medžiagą komisijos posėdžiui”.   Prieš 2019-10-22 Komisijos posėdį pakartotinai buvo kreiptasi dėl dalyvavimo. L. Liubauskaitė  parašė, kad  „Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų atstovus, kurių pozicijos posėdžiuose pristatomos per Komisijos narius. Klaipėdos miesto bendruomenių ir visuomenės atstovų pozicija atstovaujama per Klaipėdos miesto savivaldybės merą, kuris yra įtrauktas į Komisijos personalinę sudėtį“.

Iš Vadovės atsakymo supratome, jog ji  ir Komisijos pirmininkas nežino  klaipėdietiškos tikrovės.  Iš tikrųjų meras ignoruoja miestiečius, neatstovauja klaipėdiečių  interesų,  sugrįžęs iš Komisijos, neatsiskaito.

                             Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus, prašome Jūsų, gerb. Ministre Pirmininke, leisti tiesiogiai stebėti posėdį ir jame pasisakyti  Klaipėdos miesto bendruomeninių organizacijų  ir visuomenės atstovams.

 

 

Virginija Jurgilevičienė

 

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Prašymas

Virginijus Partaukas

Gyv. Poilsio  g.37 -59, Klaipėda

 

Klaipėdos miesto savivaldybės merui

PRAŠYMAS

DĖL MANO PILIETINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMO KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBAI  IR MERUI SVARSTANT IR PRIIMANT  SPRENDIMĄ DĖL 2019-02-22  SKUNDO

2019-10-0

Klaipėda

Šių metų rugsėjo 26 dieną  vyko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kurį aš stebėjau tiesiogiai.  Iš žiniasklaidos žinojau, kad darbotvarkėje yra  38 klausimai. Tik posėdžio metu pastebėjau, kad svarstys 4 papildomus klausimus. Mane labai nustebino ir papiktino faktas , kad trečiuoju papildomu įrašytas man, kolegoms , daugeliui klaipėdiečių ir Lietuvos žmonėms  svarbus,  su planuojamu giliavandeniu uostu  susijęs, klausimas. Daugelį vietos ir šalies gyventojų ( taip pat ir mane) šita problema labai jaudina ir baugina, nes galimai pablogės gyvenimo sąlygos, dar labiau sustiprės taršos poveikis sveikatai, sutrumpės gyvenimas, o Lietuvos  gyventojai praras galimybę naudotis jūros paplūdimiais dėl smėlio „užblokavimo“ nuo Melnragės iki Palangos (mokslininkų ir specialistų prognozės).

Primenu, kad 2019-07-22  aš su kolegomis kreipiausi į Tarybą su skundu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Peticijų komisijos sprendimo  nepripažinti  kreipimosi peticiją panaikinimo“. Mano nuomone, minėto skundo svarstymo organizavimas ir jo eiga visiškai neatitiko teisės aktų, pažeidė mano  ir mano kolegų pilietines teises ir teisėtus lūkesčius.  Tarybos nariai taip pat skundėsi ( S. Budinas, N. Puteikienė ir kt. ), kad negalėjo tinkamai pasiruošti pilnavertiškam klausimo svarstymui, nes buvo priskirtas prie papildomų klausymų.

Akcentuoju, kad Peticijų komisijos pirmininkas 2019-08-22 rašte Nr.(1.27.)-T5-169 mane informavo, jog meras privalo sprendimo projektą ne vėliau kaip  prieš keturias darbo  dienas iki Tarybos posėdžio įtraukti į  posėdžio darbotvarkę.

Prašau atsakyti:

1. Kada konkrečiai  ir kas įkėlė prie  papildomų klausimų į elektroninę  informaciją  trečią klausimą bei pridėjo klaidinančią medžiagą (pagal N. Puteikienės liudijimą)?

2. Kas kaltas, kad mano ir kolegų 2019-07-22 Tarybai adresuoto skundo svarstymas  nebuvo  įtrauktas  į pagrindinę darbotvarkę ir pateiktas komitetams, o priskirtas prie papildomų klausimų?

3. Ar turiu teisę kreiptis į Merą, kad būtų inicijuotas tyrimas ir nubausti kaltininkai dėl mano ir kolegų  pilietinių teisių ir teisėtų  lūkesčių pažeidimo (pav., pareiškėjams  atimta teisė  argumentuotai pasisakyti iš Klaipėdiečių tribūnos tai pat miestiečiams, kurie naudojasi tik spausdintine informacija žiniasklaidoje,  buvo atimta teisė susipažinti su papildomais klausimais, kad  galėtų dalyvauti  viešame klausimo svarstyme ir pan. )?

4. Kodėl  Meras, kaip  suinteresuotas asmuo, nenusišalino nuo svarstymo trečiojo papildomo klausimo, kurį pareiškėjų atžvilgiu Tarybai išsprendus teigiamai būtų padidėjęs  darbo krūvis  merui dėl papildomų ataskaitų teikimo?

5. Kokie teisės aktai ( prašau pacituoti konkrečius straipsnius) draudžia Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams inicijuoti, o miesto tarybos nariams  įpareigoti  merą dažniau negu numato Vietos savivaldos įstatymas teikti viešą, bendruomenei aktualią informaciją bei ataskaitas ir atsakyti klausimus?

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kodėl Klaipėdos specialistai, valdininkai, politikai gilina klimato kaitos problemas?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko, a

2019 m. spalio 2d. Klaipėdos miesto savivaldybės finansų ir ekonomikos komitete buvo pateikta  informacija apie Skulptūrų parką.

Klaipėdiečiams  specialistai, o tai Rita Goliakovienė, į Tarybos nario Arvydo Vaitkaus  teiginį, kad nesenai lankėsi Ispanijoje ir kaip tik apžiūrėjo parką, kuriame buvo gausu savaiminių medžių, atsakė, kad ten karšta ir reikalingas pavėsis.  Mielieji specialistai, ar žinote kas vyksta pasaulyje, ar girdėjote apie progresuojančią  klimato kaitą, kuri  tapo globaline problema.   Kaip pasiekti specialistų, valdininkų, politikų ausis ir protus, kad jų sprendimai turi atitikti klimato kaitos pokyčius? Jau šiandien turi būti  kuriama gamtinė aplinka padedanti   piliečiams  prisitaikyti  prie klimato kaitos.    16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją  JT būstinėje  pasakė kalbą , jog politikai ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį.

Deja,  tiek vietiniai, tiek pasaulio politiniai lyderiai nenori įsiklausyti į piliečių prašymus ruošti programas, kuriose būtų aiškiai  numatytos konkrečios  priemonės. Matyt  žmonių  paprasčiausias reikalavimas, kad norime gyventi -  negirdimas, nes valdžiai  pinigai užkemša ausis.  Kodėl prie  ignoruojančių pasaulio atšilimo problemą  prisideda ir Klaipėdos  valdantieji?  Kodėl Skulptūrų parke, kuriame išaugo virš 500 savaiminių medžių,  jie nutarė  juos  iškirsti? Kodėl ryškiai progresuojant klimato kaitai vietiniams politikams  medžiai nėra  priemonė padėti klaipėdiečiams apsisaugoti nuo  ateinančių karščių?  Matyt todėl, kad pasaulio politiniam elitui  ir vietiniam rūpi tik  pinigai.

Prašėme stabdyti  Skulptūrų parko tvarkymo projektą, kuris kainuos milijonus eurų ir sunaikins pagrindinius miesto plaučius.  Komitetas priėmė sprendimą  sudaryti priežiūros komisiją.  Ar ji padės suvaldyti valdininkų ir politikų „apetitus“?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1