Kokius turime priimti sprendimus, kad nebūtume sunaikinti taip vadinamo lietuviško elito?

2017-10-17

Nepriklausomoje  Lietuvoje, kuri  greitai minės  30 -metį ,  pergyvenome   daug politinių, visuomeninių  įvykių.   Vienintelis nenutrūkstamas , pastovus  visuomeninis  reiškinys,  vykstantis  daugiau kaip šešis metus, yra  reikalavimas atskleisti tiesą apie Garliavos įvykius.

Klaipėdiečiai renkasi kiekvieno mėnesio 17 dieną į  pagrindinę miesto aikštę su plakatais, su prašymu, kad  valdžia teiktų įrodymus, jog Deimantė yra gyva.  Šios mergaitės  gyvybė yra pavojuje, nes ji  yra  liudininkė, jog taip vadinamas Lietuvos elitas,  ypatingai iš valstybinio saugumo  departamento, tėra degradavę pedofilai.  Jų valdžia, jų teismai, jų prokuratūra, t.y. visa teisėtvarka.

Deimantės teta Neringa Venckienė matė vienintelę išeitį  bėgti iš  galingų neteisybės gniaužtų .  Ar toks Neringos priimtas sprendimas buvo teisingas?  Mes, kurie netikime nei viena valdžios pateikta versija, esame giliai įsitikinę, kad  buvo priimtas  teisingas sprendimas.

Kai valdžia ilgai delsusi, sąmoningai neieškojusi  N. Venckienės  net 6-rius  metus, nutaria ją parsigabenti į Lietuvą,  kyla vienintelis klausimas,  kodėl jos prireikė  prieš 2020 m. rinkimus į Seimą?

Jie, degradavusio elito atstovai,  kaip šachmatų lentoje yra išdėlioję politinius ėjimus ir taip vadinamiems marginalams, patvoriniams yra  paruošę  politinį užribį.   Patyčių, melo  gausa, kai  pradės teismų virtinę prieš Neringą Venckienę, turės atkratyti rinkėjus. Lietuvoje dar nėra   N. Venckienės, tačiau  jau straipsniai yra blynai kepami.

Kokius turime priimti sprendimus, kad  nebūtume sunaikinti taip vadinamo lietuviško elito? Pirmiausia likti prie pagrindinio reikalavimo, kuris yra susijęs su mergaite, su jos gyvybe.

2019-10-17 a2019-10-17 d

Ateisime ir lapkričio  mėn. 17 d., būti abejingais yra nusikaltimas Lietuvai ir jos ateičiai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Amžina atmintis genocido aukoms

2019-10-16f

Lygiai prieš 75 metus, spalio mėn, 16d.   Tarybinė kariuomenė įžengė į  Mažąją Lietuvą.  Kodėl mūsų gentainiai pirmieji  gavo rusų kariuomenės propagandininko rašytojo Ilja Erenburgo     kerštu persunkto atsišaukimo : „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!”   smūgį?    Per sovietinį genocidą 1944–1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės).

Atsakymo,  kodėl šį kraštą persekioja  negandos,  kodėl turėjo patirti galimai sadistinių polinkių sovietų kariuomenės rašytojo  kvietimą, neturime.

Manome, kad viena iš naikinimo priežasčių yra ta, kad gyveno savo istorinėje  etninėje žemėje.

Turime, o tiksliau privalome  prisiminti ir pagerbti  nekaltų žmonių sunaikinimą.

Mažosios Lietuvos  reikalų  tarybos Klaipėdos  krašto skyrius  kasmet spalio 16d. ateina prie prūsų karo vado Herkaus Manto  paminklo ir uždega  prisiminimo žvakutes  genocido aukoms.  Susirinko ir 2019 m. spalio 16 d. pasakyti, kad negalima pamiršti nekaltų žmonių  pralieto kraujo.

2019-10-16 q2019-10-16 w2019-10-16h2019-10-16g

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Ką veikia Vyriausybės sudarytoje išorinio uosto komisijoje Klaipėdos miesto meras?

  • Viešiname mūsų prašymą, kurį adresavome Lietuvos Respublikos vyriausybei, Ekonomikos politikos grupės vadovei Linai Liubauskaitei ir atsakymą, kuris pažymėtas raudona spalva

 PRAŠYMAS 

2019-10- 10

                             Laba diena,  Lina, esu Klaipėdos miesto Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė  tai pat ir Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė. Mano  bendražygis Virginijus Partaukas prieš savaitę turėjo garbės su Jumis kalbėtis telefonu,  mums klaipėdiečiams aktualiu uosto plėtros klausimu.

Kadangi Jūs prisidedate prie Išorinio uosto plėtros komisijos darbo ir  maloniai pažadėjote mano kolegai padėti labiau susiorientuoti mums svarbiame procese, norėčiau užduoti keletą klausimų:

  1. Ar tikrai Komisijos posėdis suplanuotas 2019-10-22,  kelintą valandą ir kur?

Komisijos posėdis planuojamas 2019 m. spalio 22 d. 11.00 val. Vyriausybės rūmuose.

2.Ar posėdžiai būna atviri, dalinai atviri? Ar galėtų 2-3 ar daugiau  klaipėdiečių stebėti posėdį ir  vienas ar du miestiečiai pasisakyti posėdžio metu?

Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų atstovus, kurių pozicijos posėdžiuose pristatomos per Komisijos narius. Klaipėdos miesto bendruomenių ir visuomenės atstovų pozicija atstovaujama per Klaipėdos miesto savivaldybės merą, kuris yra įtrauktas į Komisijos personalinę sudėtį.

3. Ar  ši Komisija turi prisiėmusi  nuostatus, ar vadovaujasi vyriausybės nutarimu dėl komisijos sudarymo? Jei yra komisijos darbo reglamentas, tai norėtume su juo susipažinti.

Komisija sudaryta Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 (pakeitimas – 2019-09-04 d. nutarimas Nr. 923), personalinė sudėtis patvirtinta Ministro Pirmininko 2017 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 228 (2019-09-12d. potvarkio Nr. 195 redakcija). Komisija savo darbe vadovaujasi minėtu Vyriausybės nutarimu ir Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarka, nustatyta Vyriausybės darbo reglamente (Vyriausybės 1994 rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 su atitinkamais pakeitimais).

4. Ar mes, klaipėdiečiai ir  miesto taryba reikalaudami Mero,  grįžusio iš Komisijos posėdžių, atsiskaityti, pažeistume  Komisijos darbo reglamentą ar kitus teisės aktus?

Manyčiau, kad nepažeistumėte.

5. Ar mums pateikus Klaipėdos miesto tarybai   prašymą nustatyti Merui teises ir pareigas bei jų mąstą atstovaujant  bendruomenę  Komisijoje būtų perteklinis, neteisėtas  ar prieštaraujantis Komisijos reglamentui?

Manyčiau, kad tai nebūtų perteklinis prašymas, tačiau tokie klausimai turėtų būti keliami Klaipėdos miesto tarybai ir merui.

 6. Kur ir kaip galėtume susipažinti su visų įvykusių Komisijos posėdžių  protokolais?

Kol kas vyko tik vienas Komisijos posėdis (2018 m. kovo 12 d. – protokolas pridedamas), o su medžiaga ir protokolu galėtų Jus išsamiau supažindinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras, kuris turėtų atstovauti Jūsų interesus Komisijoje.

Iš anksto dėkojame už mums skirtą laiką  ir atsakymus į  aktualius klausymus.

Virginija Jurgilevičienė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Prašymas

Virginijus Partaukas

Gyv. Poilsio  g.37 -59, Klaipėda

 

Klaipėdos miesto savivaldybės merui

PRAŠYMAS

DĖL MANO PILIETINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMO KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBAI  IR MERUI SVARSTANT IR PRIIMANT  SPRENDIMĄ DĖL 2019-02-22  SKUNDO

2019-10-0

Klaipėda

Šių metų rugsėjo 26 dieną  vyko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kurį aš stebėjau tiesiogiai.  Iš žiniasklaidos žinojau, kad darbotvarkėje yra  38 klausimai. Tik posėdžio metu pastebėjau, kad svarstys 4 papildomus klausimus. Mane labai nustebino ir papiktino faktas , kad trečiuoju papildomu įrašytas man, kolegoms , daugeliui klaipėdiečių ir Lietuvos žmonėms  svarbus,  su planuojamu giliavandeniu uostu  susijęs, klausimas. Daugelį vietos ir šalies gyventojų ( taip pat ir mane) šita problema labai jaudina ir baugina, nes galimai pablogės gyvenimo sąlygos, dar labiau sustiprės taršos poveikis sveikatai, sutrumpės gyvenimas, o Lietuvos  gyventojai praras galimybę naudotis jūros paplūdimiais dėl smėlio „užblokavimo“ nuo Melnragės iki Palangos (mokslininkų ir specialistų prognozės).

Primenu, kad 2019-07-22  aš su kolegomis kreipiausi į Tarybą su skundu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Peticijų komisijos sprendimo  nepripažinti  kreipimosi peticiją panaikinimo“. Mano nuomone, minėto skundo svarstymo organizavimas ir jo eiga visiškai neatitiko teisės aktų, pažeidė mano  ir mano kolegų pilietines teises ir teisėtus lūkesčius.  Tarybos nariai taip pat skundėsi ( S. Budinas, N. Puteikienė ir kt. ), kad negalėjo tinkamai pasiruošti pilnavertiškam klausimo svarstymui, nes buvo priskirtas prie papildomų klausymų.

Akcentuoju, kad Peticijų komisijos pirmininkas 2019-08-22 rašte Nr.(1.27.)-T5-169 mane informavo, jog meras privalo sprendimo projektą ne vėliau kaip  prieš keturias darbo  dienas iki Tarybos posėdžio įtraukti į  posėdžio darbotvarkę.

Prašau atsakyti:

1. Kada konkrečiai  ir kas įkėlė prie  papildomų klausimų į elektroninę  informaciją  trečią klausimą bei pridėjo klaidinančią medžiagą (pagal N. Puteikienės liudijimą)?

2. Kas kaltas, kad mano ir kolegų 2019-07-22 Tarybai adresuoto skundo svarstymas  nebuvo  įtrauktas  į pagrindinę darbotvarkę ir pateiktas komitetams, o priskirtas prie papildomų klausimų?

3. Ar turiu teisę kreiptis į Merą, kad būtų inicijuotas tyrimas ir nubausti kaltininkai dėl mano ir kolegų  pilietinių teisių ir teisėtų  lūkesčių pažeidimo (pav., pareiškėjams  atimta teisė  argumentuotai pasisakyti iš Klaipėdiečių tribūnos tai pat miestiečiams, kurie naudojasi tik spausdintine informacija žiniasklaidoje,  buvo atimta teisė susipažinti su papildomais klausimais, kad  galėtų dalyvauti  viešame klausimo svarstyme ir pan. )?

4. Kodėl  Meras, kaip  suinteresuotas asmuo, nenusišalino nuo svarstymo trečiojo papildomo klausimo, kurį pareiškėjų atžvilgiu Tarybai išsprendus teigiamai būtų padidėjęs  darbo krūvis  merui dėl papildomų ataskaitų teikimo?

5. Kokie teisės aktai ( prašau pacituoti konkrečius straipsnius) draudžia Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams inicijuoti, o miesto tarybos nariams  įpareigoti  merą dažniau negu numato Vietos savivaldos įstatymas teikti viešą, bendruomenei aktualią informaciją bei ataskaitas ir atsakyti klausimus?

Virginijus Partaukas

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kodėl Klaipėdos specialistai, valdininkai, politikai gilina klimato kaitos problemas?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko, a

2019 m. spalio 2d. Klaipėdos miesto savivaldybės finansų ir ekonomikos komitete buvo pateikta  informacija apie Skulptūrų parką.

Klaipėdiečiams  specialistai, o tai Rita Goliakovienė, į Tarybos nario Arvydo Vaitkaus  teiginį, kad nesenai lankėsi Ispanijoje ir kaip tik apžiūrėjo parką, kuriame buvo gausu savaiminių medžių, atsakė, kad ten karšta ir reikalingas pavėsis.  Mielieji specialistai, ar žinote kas vyksta pasaulyje, ar girdėjote apie progresuojančią  klimato kaitą, kuri  tapo globaline problema.   Kaip pasiekti specialistų, valdininkų, politikų ausis ir protus, kad jų sprendimai turi atitikti klimato kaitos pokyčius? Jau šiandien turi būti  kuriama gamtinė aplinka padedanti   piliečiams  prisitaikyti  prie klimato kaitos.    16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją  JT būstinėje  pasakė kalbą , jog politikai ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį.

Deja,  tiek vietiniai, tiek pasaulio politiniai lyderiai nenori įsiklausyti į piliečių prašymus ruošti programas, kuriose būtų aiškiai  numatytos konkrečios  priemonės. Matyt  žmonių  paprasčiausias reikalavimas, kad norime gyventi -  negirdimas, nes valdžiai  pinigai užkemša ausis.  Kodėl prie  ignoruojančių pasaulio atšilimo problemą  prisideda ir Klaipėdos  valdantieji?  Kodėl Skulptūrų parke, kuriame išaugo virš 500 savaiminių medžių,  jie nutarė  juos  iškirsti? Kodėl ryškiai progresuojant klimato kaitai vietiniams politikams  medžiai nėra  priemonė padėti klaipėdiečiams apsisaugoti nuo  ateinančių karščių?  Matyt todėl, kad pasaulio politiniam elitui  ir vietiniam rūpi tik  pinigai.

Prašėme stabdyti  Skulptūrų parko tvarkymo projektą, kuris kainuos milijonus eurų ir sunaikins pagrindinius miesto plaučius.  Komitetas priėmė sprendimą  sudaryti priežiūros komisiją.  Ar ji padės suvaldyti valdininkų ir politikų „apetitus“?

2019-10-02 piketas  dėl Skulptūrų parko

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija – Klaipėdos sunaikinimas

Bendrasis planas

Klaipėdiečiai, kurie norėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano  koncepcija  ir SPAV,   2019-09-11 atvyko į Light House Coworking, Liepų g. 83.

Išklausiusi pagrindinio pranešėjo  Mariaus Narmonto , nusivyliau,  kai išgirdau teiginį, jog  bus siūloma  efektyviau naudoti infrastruktūrą.  Ką tai reiškia?  Iš tikro pranešėjas klausytojus informavo, kad Lietuvai  iki 2050 metų  bus siūlomas  merdėjimas.  Klaipėdos mieste sukurta infrastruktūra ,  o tai  objektai aptarnaujantis ūkį ir gyventojus, susisiekimo komunikacijas,  yra  efektyviai išnaudota. Kaip pavyzdį pateikiau Klaipėdoje Šiaurės prospektą.  Pagal tuos, kurie pristatė  LRBP koncepciją , efektyvumo  didinimas yra   estakados  nutiesimas Šiaurės prospektu.  Tai Klaipėdos miesto  naikinimo koncepciją. Klaipėdos valdžia turi   siekti, kad Šiaurės prospektas netaptų  uosto krovinių gabenimo koridoriumi.  Tiesa,  rugsėjo mėn. 12 d.  į Vilnių vyksta Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvauti Lietuvos Respublikos Seime organizuojamame pasitarime, kuriame bus aptarti Klaipėdai aktualūs kvapų problemos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimai.  Pagal LR Aplinkos apsaugos vicemerą M. Narmontą pasirodo  bus žadama, kad daugiau gaus pinigų iš uosto.  Ministerijoms, kurios tapo Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovais ir vykdytojais,  reikia, kad Klaipėdos miestas pritartų išoriniam uostui Melnragėje. Tai košmaras.   Kam tie pinigai, kai  gyventojai,  nebeiškentę nuo nuodijančių kvapų, triukšmo, kuris  sklis 24 val., bėgs iš uostamiesčio.

Lietuva išsivaduos iš gėdingos autsaiderio  vietos Europos sąjungoje, taps konkurencinga, jei kurs naują infrastruktūrą, o ne  efektyviau išnaudos esamą  infrastruktūrą.

Kilus diskusijai, supratome, kad Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovai yra  ne  Lietuvos respublikos Aplinkos  ministerija, Lietuvos valdžia. Jie tik vykdytojai.  Kas  juos valdo?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Uosto bendrasis planas negali būti tvirtinamas

                                                               Eglės seniūnaitijos bendruomenė
                                                                  Miško kvartalo bendruomenė
                                                                        Melnragės bendruomenė
                                                 Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas
                      Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Klaipėdos atstovybė
 
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
 
                                 Prašome nesvarstyti ir netvirtinti uosto bendrojo plano
                                                                              2019-08-24
                                                                                 Klaipėda

   Lietuvos Respublikos vyriausybė šiurkščiai  bruka  uosto bendrąjį planą, kuriam nepritarė Klaipėdos miesto valdžia, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos miesto gyventojai.

Veikiantis Lietuvos bendrasis planas  yra patvirtinęs du galimus giliavandenio uosto variantus: pirmuoju eina  Būtingės, antruoju – Melnragės.

Lietuvos Respublikos vyriausybė ruošiasi tvirtinti uosto bendrąjį planą, kuriame giliavandenis uostas numatytas Melnragėje, eliminuojant  giliavandenį uostą Būtingėje.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepakeitusi senąjį ir nepasitvirtinusi naujojo Lietuvos bendrojo plano, iš anksto stumia tik Melnragės giliavandenio uosto variantą.  Tokiu elgesiu Vyriausybė  Lietuvos piliečiams aiškiai deklaruoja galimai turinti neskaidrius interesus.

Klaipėdos miesto taryba pritarė  2-ai  koncepcinei alternatyvai  – efektyvumo didinimui ir plėtrai pietinėje miesto dalyje.

 Administracijos direktorius Saulius Budinas 2019-03-18  savo   įsakymu  patvirtino  miesto bendrojo plano koncepciją su maksimalia uosto plėtra, su giliavandeniu uostu  Melnragėje.

Klaipėdos  NVO vadovai  surašė prašymą miesto tarybai, kuri yra pasisakiusi  tik už pietinės uosto dalies vystymą,  kad būtų panaikintas  Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino minėtas    įsakymas.

Klaipėdos miesto tarybai neatsakius, buvo surašytas skundas  Klaipėdos apygardos skyriaus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, kad įpareigotų Klaipėdos miesto tarybą  svarstyti   Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino 2019-03-18   įsakymo atšaukimą.  Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

Prašome nestumti absurdiškų projektų, kurių rezultatai atneš ilgalaikes neigiamas ir nepataisomas finansines, ekologines pasekmes  Lietuvai.

Prašome kurti ir plėtoti tokią pertvarką ir siekti tokių rezultatų, kurie  garantuotų darnią valstybės pažangą.

  •  Eglės seniūnaitijos bendruomenės vadovė  - Virginija Jurgilevičienė
  • Miško kvartalo bendruomenės vadovas  – Antanas Gimbutas
  • Melnragės bendruomenės vadovė – Daiva Kavaliauskienė
  • Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimo pirmininkas – Virginijus Partaukas
  • Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Klaipėdos atstovybės pirmininkė – Inga Gorochovenka
Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Skulptūrų parke Savivaldybės inicijuotas 536 medžių iškirtimas – nusikaltimas

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai. Apie 30 cm. apimties, o tai apie 500 medžių  bus  naikinami

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai.  Maždaug  500  apie 30 cm. apimties medžių bus nupjauti

Pasipriešinkime  tokiam sumanymui, susitelkime bendram tikslui – išsaugokime svarbiausius miesto plaučius.  Valstybė ir kiekvienas žmogus privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo teršalų poveikio. Klaipėdos mieste didžiausias teršėjas yra uostas, o ne transportas, kaip mėgsta miesto valdžia ir uosto klerkai kalbėti. Primename, nors  Lietuvoje visuose didmiesčiuose yra ir gatvės, ir mašinos, bet taršiausias iš visų didžiųjų miestų tapo uostamiestis.

Nuo 2014 metų planingai yra naikinami brandūs, su didžiule laja, medžiai. Net nebandoma stabdyti  medžių „ valgymą“, atvirkščiai, ruošiasi didžiausiam, antiekologiniam kąsniui – Skulptūrų parke iškirsti 536 medžius. Piliečiai Savivaldybės darbuotojui Vitalijui Juškai suteikė teisę saugoti paveldą, o ne didinti klimato kaitos problemas. Kodėl tarnautojas, priimdamas sprendimą, nutaria, kad žalieji plotai yra naikintini? Gal V. Juška ne deguonimi kvėpuoja, o CO2 (anglies dvideginiu)?

Ar klaipėdiečiai labai džiaugiasi jau užbaigtais skverų sutvarkymo projektais?  Miesto centre – Mažvydo alėja, o tiksliau po rekonstrukcijos tapusi robotų alėja. Ten pagal projektuotojų specialistų tvarką išmėtyti akmeniniai suoleliai, anot klaipėdietės Aidos, turi vadintis  sarkofagais. Alėja,  lyg dykuma,  be medžių ir užuovėjos, nes gudobeles nesuteikia pavėsio. Pagal šį nevykusį pavyzdį rekonstruotos Debreceno, Žardės aikštės, Naujojo turgaus ir Trečios poliklinikos teritorijos. Skveruose, gatvėse  medžiai su gausia laja yra žymiai naudingiau, jie ypatingai reikalingi  atsiradus naujai, aktualiai  problemai – klimato kaitai,  negu brukamos nuplikytos erdvės.  Deja, tie patys nelemti projektų principai  bus pritaikyti ir Skulptūrų parke. Kiek kartų klaipėdiečiai turi pasakyti, kad miestą nepuošia  antiekologiškos  dirbtinai sukurtos erdves, sunaikinusios žaliąjį rūbą?  Kiek kartų  miestiečiai turi pasakyti politikams ir tarnautojams, kad solidus žaliasis rūbas puošia miestą taip pat  atlieka ypatingai svarbia misija – valo orą, gamina deguonį?

Žaliojo rūbo naikintojams nevalia užmiršti, kad pasaulyje mažėja deguonies kiekis atmosferoje ir dėl to kenčia klimato kaita. Kodėl tai supranta Prancūzijos, Anglijos  ir kitų šalių valdžios ir ima miestuose masiškai atsodinti medžius? Kodėl žaliojo rūbo naudingumo nesupranta Klaipėdos valdžia? Kodėl čia masiškai kertami medžiai?  Galimai todėl, kad Klaipėdos valdžiai reikia kaip galima daugiau įsisavinti Europos skirtų pinigų.

Aptarti, kaip išsaugoti savaime  išaugusius, gražius, sveikus medžius, klaipėdiečiai susitiko su politikais,  esančiais opozicijoje.

Klaipėdiečių iniciatyvinė grupė „Skulptūrų parko išsaugojimui“

Numirę medžiai prie Naujojo turgaus po rekonstrukcijos

Vienas iš neprigijusių medžių Naujajame turguje po rekonstrukcijos

Prie Naujojo turgaus  po rekonstrukcijos atsodinti medžiai neprigijo

Prie Naujojo turgaus didžioji daugumą pasodintų medžių neprigijo

Žardės skveras, iškirtus medžius, nejaukus

Žardės aikštėje medžių nėra, tik  trinkelės, gėlių vazonai ir skulptūra

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Laisvę Neringai Venckienei

2019-08-17 5

2012 m. įvykdytas nusikaltimas Garliavoje, privačiame kieme,   vaikų tvirkintojų gynėjų  atlikti veiksmai neturi senaties termino. Valdžia  baudžiamosiomis bylomis  nori  nusivalyti pedofilijos dėmę, atseit, žmonės suklydo.   Deja, Lietuvos piliečiai, stebėdami  fabrikuojamas bylas mano. kad  šalyje valdžią yra perėmusi nusikalstama struktūra – pedofilai.

Valdžia, įklimpusi į pedofilijos skandalą,  griebiasi paskutinės  priemonės -  teisėjos Neringos Venckienės susigrąžinimo iš JAV.   Parsivežus garliaviškę,  vyks   susidorojimas su moterimi, nes ji  yra  tapusi   vėliava  kovoje su pedofilija, neleidžianti   „numarinti“  vaikų tvirkinimo  temos.

Laikraščio „Lietuvos  rytas“  žurnalistė  Asta Kuznecovaitė jau informuoja, kad pedofilijos liudininkė Deimantė apkalbės  Neringą Venckienę.  Atseit, byloje  Deimantė,  kaip liudininkė, liudys, kad pedofilijos nebuvo.  Šios bylos tikslas pranešti tautai žinią,  kad mergaitė gyva.   Atseit,  taip  bus atsakyta  į vienuolės  Nijolės Sadūnaitės klausimą.  Kitaip sakant, Lietuvos piliečiams  pateikiama   informacija, kad mes,  pedofilijos gynėjai, laimėsime.

Todėl klaipėdiečiai atėjo su plakatu  „Laisvę Neringai Venckienei – kovotojai prieš pedofilija!“.  Ateisime ir rugsėjo 17 d., nes  tokių patyčių, tokio  tautos mulkinimo    negalima nutylėti, negalima susitaikyti.

2019-08-17 12019-08-17 42019-08-17 3

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Lietuvos Centro partijos požiūris į atminimo ženklų naikinimą neturėtų būti radikalus

Centristai Gargžduose

Centristai Gargžduose

Dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros ir lietuvių karinio ir visuomenės veikėjo, diplomato  Kazio  Škirpos  atmintinų ženklų sunaikinimo  vyksta  arši kova, nes  artėja rinkimai į Seimą.  Kiekviena  partija rinkėjams  nori pasiųsti žinią, kodėl ją reikia  rinkti.   Kiekviena politinė partija nori gauti įgaliojimus būti valdančiąja jėga. Kokioms partijoms  2020 metai  atvers vartus į parlamentą, į valdžios Olimpą?

Aršiausiai už rinkėją kovoja naujieji  liberalai,  tai  Laisvės partija ir jų  vadai : Aušra Armonaitė ir  Remigijus  Šimašius.   R. Šimašius, būdamas Vilniaus meras, turi  galimybę  savo darbais   patraukti   rinkėją.  Vilniaus mero partinė-rinkiminė nuostata,  kad kolaborantams: nacių ar  sovietų, neturi likti jokių atminimo lentelių, paminklų.  Po  generolo, atseit nacių kolaboranto Vėtros, naktinio atminimo lentos nuėmimo,  laukia Petro Cvirkos, atseit sovietų kolaboranto,  paminklo nukėlimas.

Konservatoriai  savo rinkėjams aiškina,   jei kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – didvyriai ir jų atminimas turi būti įamžintas.

Panašiai teigia ir naujai kuriamos  krikščionių demokratų partijos  iniciatoriai: Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica.  Pagal juos nesvarbu, ar tarnavo naciams, jei kovojo už Nepriklausomą Lietuvą.

Socialistinis liaudies frontas ir panašios kairiosios jėgos sutinka įamžinti tik  kolaboravusius su  sovietų valdžia.

Ar tai visas politinis spektras vertinant  XX a. Lietuvos istoriją?  Aišku, kad  ne,  nes  trūksta Centro partijos  politinės pozicijos.

Centro partijos nuostata turėtų būti tokia, kad turi būti  atstatyta  paminklinė lenta generolui Vėtrai,   sugrąžintas alėjai K. Škirpos pavadinimas, nenuverstas P. Cvirkos paminklas.

Šiek tiek plačiau apie  Centro partijos politinį   vertinimą.

XX amžiuje, tiek I-ojo, tiek II-ojo pasaulinių karų iniciatorė yra ne Lietuva. Ji tebuvo okupantų mindžiojama.  Okupacijų vykdytojai turi prisiimti atsakomybę, o ne atskiri piliečiai.  Gausūs ir masiniai kaltinimai piliečiams, o ne  okupantams: nacistinei Vokietijai, Sovietų sąjungai, turi aiškų tikslą – skaldyk  visuomenę.

Liberalkonservatoriai  verčia priimti  jų teiginius, kaip teisingus.  Ar jie   turi teisę  iš  XXI a. perspektyvos vertinti  XX a. politinius kataklizmus?   Kodėl  Lietuvos inteligentai  nemėgo smetoninės valdžios? Kokie sprendimai buvo teisingi, įvykus  kraugeriškai sovietų okupacijai?  Kaip reikėjo elgtis, kai esant sovietinei okupacijai į Lietuvą  atėjo kitas okupantas?  Dalis Lietuvos patriotų,  įžygiavus  vokiečių kariuomenei,  priėmė  sprendimą pasilikti dirbti savivaldos institucijose, kad   apgintų vietos gyventojus nuo  okupanto   bei   veiktų  Lietuvių fronte, kuris buvo pogrindyje.

Kai Lietuvos valstybė  buvo nepriklausoma, tai „nei plaukelis“ nenukrito nuo žydų tautybės piliečių. Holokaustas yra  ne Lietuvos valstybės inicijuotas nusikaltimas.  Už holokaustą turi atsakyti tie, kurie įvedė tokią susidorojimo formą.

Kas gali paneigti, kad kai kurių žydų tautybės žmonių  tikslas yra ne išsiaiškinti istorinę tiesą, bet  siekis, kad valstybė prisipažintų padariusi  nusikaltimą ir  mokėtų  turtu.  Šitą absurdišką žydų svajonę apkaltinti Lietuvą ir gauti turto palaiko visokio plauko liberalai, kurie mielai kovoja su paminklinėmis lentomis, naudoja istorijos klastojimą.

Panašų reikalavimą žydai išsakė Lenkijos valdžiai.  Mūsų kaimynus toks   reikalavimas papiktino  ir ji net priėmė įstatymą, kad Lenkija nekalta dėl holokausto , o tokio tipo kaltinimų skleidimas  yra nusikalstama veika. Žydai iš pradžių pasipiktino, o vėliau nurimo.  Žydams buvo aiškiai pasakyta, jog  Lenkija buvo okupuota ir okupacinės valdžios sprendimai nėra Lenkijos valdžios sprendimai. Tokius pat sprendimus turi priimti ir Lietuva.

Lietuvos gyventojams teko pergyventi ir dar vieną okupaciją, tai sovietinę. Rytų  okupantai aiškino, kad ji buvo savanoriška, nes gyventojai bendradarbiavo.  Vienas iš sovietų bendradarbių  buvo  Petras Cvirka. Ar P. Cvirka tapo didžiausia okupacijos dėmė ? P. Cvirka sukūrė literatūrinį kūrinį apie tarpukario Lietuvoje  netinkamai pravestą  žemės reformą,  kuri   žmones  nuskurdino.  Mūsų kaimynės Latvijos  žmonės tarpukaryje, po žemės reformos, gyveno žymiai geriau.   Kas kaltas, kai žmonės ieško pagalbos?  Ar žmogus, ar valdžia?

Į Lietuvą ne P. Cvirka atvežė „rytų saulę“, bet   Ribentropo – Molotovo paktas.

 P. Cvirkos skulptūra turi likti, perkelti jos nereikia. Valdžios  pareiga,  kad Lietuvoje,   tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien kuo mažiau būtų nepatenkintų socialine atskirtimi, patyčiomis, valdžios savivaliavimu  ir t.t. .  P. Cvirkos paminklas – priekaištas  godžiai valdžiai, tiek praeityje, tiek  šiandien.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0